- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- eI3-2271-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00419-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Skyrius) vedėjo 2019-09-16 įsakymo Nr.49VĮ-1641-(14.49.2.) ,,Dėl Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019-02-27 įsakymu Nr. 49VĮ-431-914.49.2.) ,,Dėl Piliečių pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Viliaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo (toliau – ginčijamas Įsakymas), kuriuo išbraukė (duomenys neskelbtini) numeriu į Piliečių eilę įrašytą pareiškėją ir NŽT 2019-12-18 sprendimo Nr. 1SS-2440-(7.5.) panaikinimo (toliau –ginčijamas Sprendimas), kuriuo NŽT atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybes teises į buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1875 ha žemės sklypą buv. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad pareiškėjui iš dalies yra atkurtos nuosavybės teisės natūra viso į 0,1486 ha žemės: 2006-02-23 sprendimu Nr. 2.4-01-3646 į 0,0342 ha; Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-11 sprendimu Nr. 2.4-01-5870 (0,0975 ha). Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-13 sprendimu Nr. 2.4-01-7275 (0,0028 ha) ir NŽT 2019-02-06 sprendimu Nr. 49S57-(14.49.3) į 0,0141 ha ir 0,0093 ha.
Pareiškėjas tvirtina, jog priimant ginčijamą Įsakymą vadovautasi neegzistuojančiu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) teisės normos punktu, kuriuo nustatoma kompensavimo tvarka už išperkamą žemę, taip pat pažymi, jog pats įstatymas nurodo, kad yra nustatomas nuosavybės atkūrimo būdas, o ne kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdas. Pareiškėjas pabrėžia, jog jis eilėje naujam žemės sklypui yra jau beveik 20 metų, todėl jo lūkesčiai yra teisėti.
Pareiškėjas remiasi Atkūrimo įstatymo normomis, kuriose nebuvo jokio teisinio pagrindo išbraukti pareiškėją iš eilės naujam žemės sklypui gauti. Pareiškėjas pabrėžia, jog pagal Atkūrimo įstatymą minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha, tai reiškia, jog kitiems piliečiams įrašytiems į Piliečių sąrašą bus perduodami nauji žemės sklypai kartu su kitais bendraturčiais, nes jų neatkurtos žemės plotas yra mažesnis už minimaliai formuojamus naujus žemės sklypus individualiai statybai. Pareiškėjas teigia, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį yra draudžiama bet kokia diskriminacija, o šioje situacijoje pareiškėjas yra diskriminuojamas lyginant su kitais piliečiais, kurie stovi eilėje naujam žemės sklypui gauti, nors jų turimas plotas yra mažesnis už pareiškėjo.
Teigia, jog ginčijamas Įsakymas ir ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principui, teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pažeidžia pareiškėjo teisę gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, kai jis eilėje laukia beveik 20 metų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo pranešta prieš priimant sprendimą, NŽT Skyrius neinformavo ir nepaaiškino pareiškėjui, kad jis bus išbrauktas iš eilės naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Nurodo, jog I. M. tuometiniam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2000 m. liepos 11 d. pateikė tipinės formos prašymą atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį įrašė piliečius, turinčius teisę į šio turto sugražinimą. Įrašytų pretendentų sąraše buvo ir pareiškėjas. Šiame prašyme nurodytas pageidaujamas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas – natūra.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-19 raštu Nr. 31/03/22-430 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pareiškimo“ adresuotu pareiškėjui, informavo, kad iki 2003-04-01 piliečiai, kuriems nepriimtinas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Nepareiškus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos pasirinktu būdu.
Atsakovė pabrėžė, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-02-02 raštu, adresuotu pareiškėjui, nurodė galimybe pasirinkti, jog už išperkamą žemę gali prašyti pinigais atlyginti ir jis šią galimybę turėtų pasinaudoti nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. 2012 m. gegužės 29 d. gautas pareiškėjo prašymas, jog kol nebus grąžinta nuosavybės teisė į ginčytinus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, grąžinant juos natūra, taip pat kol nebus suteiktas naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste, atsisako kompensavimo būdo pinigais. Vilniaus miesto skyriuje 2013 m. birželio 18 d. gautas pareiškėjo 2013 m. gegužės 21 d. pašymas, kuriuo pareiškėjas prašo ir nurodo, kad ,,nuo grąžinimo natūra aukščiau nurodytuose <...> sklypuose man tenkančios žemės dalies proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui, atsisakau“.
Pažymėjo, jog piliečiai turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba vėliau pakeisti jau išreikštą valią atsižvelgiant į Atkūrimo įstatyme numatytas išimtis. Pabrėžtina, jog pareiškėjas pageidavo žemę atkurti natūra, o VAVA pareiškėjui buvo parinkusi atkūrimo būdą – naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimą. Dėl šios priežasties pareiškėjas buvo įrašytas į eilę.
Pabrėžė, jog Atkūrimo įstatyme nurodytas minimalus neatlygintino žemės sklypo dydis yra 0,04 ha, todėl mažesnis nei 0,04 ha naujas žemės sklypas neatlygintinai individualiai statybai negali būti perduotas, priešingai nei mano pareiškėjas. Pabrėžė, jog ginčo tarp šalių, jog pareiškėjui nuosavybės teisės buvo atkurtos dalimis 2006, 2008, 2009 metais nuosavybės teisių atkūrimo sprendimais ir NŽT 2019 m. nuosavybės teisių atkūrimo sprendimu į 0,1486 ha buvusio savininko valdytą žemės plotą, administracinėje byloje nėra. Likęs neatkurtas buvusio savininko žemės plotas – 0,0389 ha, todėl Vilniaus miesto skyrius neturėjo teisinio pagrindo palikti pareiškėją eilėje, nes pareiškėjui likusios žemės likutis neatitinka numatyto minimalaus 0,04 ha perduodamo neatlygintinai žemės ploto.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka, jog turėjo informuoti pareiškėją prieš priimant 2019 m. vasario 6 d. sprendimą, nes Vilniaus miesto skyrius sprendimą priėmė laikantis visų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir procedūrų.
Pažymėjo, kad minėta pareiškėjo Atkūrimo įstatymo išimtis neturėtų būti taikoma pareiškėjui, nes pareiškėjo atvejis nepatenka į nurodytą išimtį. Šiuo atveju buvusiam žemės sklypo savininkui priklausęs žemė sklypo plotas tenka 7 pretendentams, todėl pareiškėjui tenkanti dalis sudarė 0,1875 ha žemės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Skyriaus vedėjo 2019-09-16 įsakymo Nr.49VĮ-1641-(14.49.2) ir NŽT 2019-12-18 sprendimo Nr. 1SS-2440-(7.5) panaikinimo bei įpareigojimo NŽT Skyriaus atstatyti pareiškėjo statusą piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. paskirtoje teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) mieste turėtą žemę, eilėje (toliau – Eilėje) bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad NŽT ginčijamu Įsakymu išbraukė (duomenys neskelbtini) numeriu į Piliečių eilę įrašytą pareiškėją. Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 0,1875 ha žemės sklypą buv. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pabrėžtina, jog pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,1486 ha, o likusi neatkurtos žemės dalis – 0,0389 ha. Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Įsakymu, 2019 m. sausio 31 pateikė skundą NŽT direktoriui ikiteismine tvarka. NŽT ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Atsakovas teigia, jog nemato jokio teisinio pagrindo grąžinti pareiškėją į piliečių eilę, kadangi tenkinat pareiškėjo prašymą būtų pažeistas teisinis reguliavimas ir grąžinimas pareiškėjo į minėtą piliečių Eilę būtų traktuotinas kaip ultra vires veiksmas.
Dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo
Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijama Įsakymą, nes mano, kad jis buvo išbrauktas iš Eilės be teisinio pagrindo.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Nors ginčijamo Įsakymo fabuloje yra nurodyta neegzistuojanti teisės norma (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas), ši klaida laikytina formalia ir esamoje situacijoje neturi įtakos galutiniam sprendimui.
Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis ir Atkūrimo tvarkos 35 straipsnis nustato minimalų ir maksimalų dydį neatlygintinai nuosavybei perduodamo žemės sklypo, t. y. minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Išimties tvarka yra taikoma asmenims, kuriems priklausė mažesnis neapmokamo žemės sklypo dydis nuosavybės teise. Pareiškėjui priklausė 1,875 ha nuosavybės teisė. Kaip prieš tai buvo minėta, minimalus neatlygintinos žemės sklypo plotas yra 0,04 ha, o pareiškėjo neatlygintinos žemės plotas yra 0,0389 ha. Pabrėžtina, kad pareiškėjo išvestinis prašymas būti grąžintam į Eilę su turimu žemės likučiu, pagal minėtą teisinį reglamentavimą negali būti tenkinamas. Teismo vertinimu, dėl anksčiau nurodytų argumentų, panaikinti ginčijamąjį Įsakymą nėra teisinio pagrindo.
Dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo
Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nes mano, jog pareiškėjo skundas buvo atmestas neteisėtai.
Nustačius, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas teisėtai taikant Atkūrimo Tvarkos ir Atkūrimo Įstatymo normas, sistemiškai aiškinant, ginčijamas Sprendimas yra atitinkantis Atkūrimo Tvarkos ir Atkūrimo Įstatymo teisinį reguliavimą. Pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo Tvarką pagrindo tenkinti skundą šioje dalyje taip pat nėra.
Dėl atsakovo pareigos pranešti apie pareiškėjui apie jo išbraukimą iš Eilės
Pareiškėjas teigia, jog nebuvo tinkamai informuotas dėl paskutinio nuosavybės teisių atkūrimo priimto sprendimo.
Kaip ir buvo prieš tai minėta, atsakovė turi vadovautis Atkūrimo Įstatymo ir Atkūrimo Tvarkos normomis. Pabrėžtina, Atkūrimo Įstatyme ir Atkūrimo Tvarkoje nėra įtvirtinta pareiškėjo minėta pareiga atsakovei informuoti pareiškėją apie jo išbraukimą iš eilės. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodyti argumentais laikytini nepagrįstais.
Apibendrinant darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad yra pagrindas panaikinti ginčijamąjį Įsakymą ir ginčijamąjį Sprendimą, kadangi jie buvo priimti laikantis Atkūrimo Tvarkos ir Atkūrimo Įstatymo teisinio reglamentavimo. Minėta, pareiškėjo turimas neatlygintinos žemės likutis - 0,389 ha neatitinka Atkūrimo tvarkoje nurodyto minimalaus neatlygintinos žemės dydžio. Pagal Atkūrimo Tvarkos ir Atkūrimo Įstatymo normas, nėra nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis asmuo, turėdamas mažesnį nei 0,04 ha neatlygintinos žemės likutį, galėtų būti grąžinamas į Eilę.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.