- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1-1211-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11387-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Kaltinamasis
- D. B.
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. 2018-03-10 d. apie 16.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.27 ‰ girtumo laipsnis), mažametės akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktą, stipriai pastūmė savo sesę I. B., taip stumdydamas ją sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą.
Teisme D. B. kaltę pripažino ir parodė, kad grįžęs namo susipyko su sese. Jis norėjo kažką pasiimti. Kas buvo, dėl girtumo tiksliai nepamena. Jis išėjo už durų. Atvyko policija. Pripažįsta, kad pastūmė sesę. Veiksmus įtakojo girtumas. Buvo išgėręs 7-8 litrus alaus ir nedaug degtinės.
Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad namo grįžo išgėręs brolis, kuris paprašė pasišildyti sriubos. Jai leidus brolis šildė sriubą ir sukėlė konfliktą dėl maisto, ėmė rėkti, kodėl jo negalima išnešti. Brolis kalbėjo agresyviai, šaukė, dėl to ji priėjusi šiam pliaukštelėjo per galvą. Po to ji išvedė dukrą iš virtuvės į kambarį. Brolis supykęs stipriai stūmė ją į nugarą. Ji paėmė brolį už pečių ir norėjo išstumti iš buto. Brolis užsimojo jai suduoti, bet ji nuo smūgio išsisuko. Tarp jų įvyko grumtynės, brolis jai laikė sugriebęs rankas. Ji brolį su koja išstūmė pro duris ir jas uždarė. Bijodama brolio iškvietė policiją. Šiai atvykus brolis dar tebegulėjo. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, kris nebuvo žymus. Dėl stūmimo ar laikymo už rankų ant kūno žymių neliko.
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2018-03-10 d. apie 16 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), Vilnius, pranešėja I. B. verkė, buvo susijaudinusi, smurto žymių vizualiai nesimatė, aplinka tvarkinga, smurtautojas neblaivus. I. B. paaiškino, kad neblaivus brolis D. B. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, stumdė po kambarį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 23-24).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2018 m. kovo 10 d. 16.50 val. D. B. buvo nustatytas 2,27 prom. girtumas (b. 1. 28).
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad D. B. atliko smurtinius veiksmus ir panaudojo fizinę prievartą I. B. atžvilgiu. D. B. pripažino galėjęs pastumti sesę, kuri tiek tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad dėl tokių prievartos veiksmų jautė nors ir nežymų, bet fizinį skausmą. Kaip nustatė teismas, skausmas nukentėjusiajai buvo ir dėl kitų fizinės prievartos veiksmų kaltininkui susigrūmus su nukentėjusiąja, kurių prokuroras kaltinimu D. B. neinkriminavo. Nukentėjusiosios parodymus atitinka duomenys, užfiksuoti pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat objektyviai nustatytas D. B. neblaivumo faktas. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. B. neteisėtai veikai atskleisti, jo kaltei pagrįsti.
D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., nes kaltininkas tyčia fiziškai smurtaudamas prieš savo sesę, kuri remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. atitinka artimo giminaičio sąvoką, padarė šiai įstatymo numatytas pasekmes, t. y. sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
D. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, ką įrodė savo noru atsiprašyti nukentėjusiosios. Be to, teismas įvertinęs nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji pirmoji fiziškai smurtavo ir sudavė per galvą kaltinamajam, po ko siekė šį išstumti iš buto pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys.
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. B. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Sprendžiant D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas neteistas, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie D. B. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, kaltininkas išsituokęs, oficialiai nedirbantis. Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus už padarytą nusikaltimą mato pagrindą D. B. kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti švelniausio pobūdžio viešųjų darbų bausmę.
Teismas atsižvelgdamas į D. B. padarytos nusikalstamos veikos turinį, smurtinį pobūdį, prievartą prieš artimos aplinkos fizinį asmenį ir teisingumo principus pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės bus tinkamai realizuotos kaltininkui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. B. skirti 2 (dvejus) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui (viso 30 valandų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 10 d. kaip atliktą 6 (šešių) valandų viešųjų darbų bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
D. B. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.