- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-298-267/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugiene, Petras Rimantas Brazys, Danute Burbuliene
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- UAB „Veiklune“
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškoves V. G. atstovams S. G. ir advokatui Drasuciui Narmontui, atsakovo UAB „Veiklune“ atstovams J. K. ir advokatei Eugenijai Povilaitienei, treciajam asmeniui, nepareiškianciam savarankišku reikalavimu, ieškoves puseje A. K.,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo UAB „Veiklune“ apeliacini skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-04-23 sprendimo dalies panaikinimo civilineje byloje pagal ieškoves V. G. ieškini atsakovui UAB ,,Veiklune“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, ieškoves puseje: L. I., J. U., A. R., D. D., J. S. ir A. K., bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje: D. V., E. V., V. L., N. M., B. D., K. T., V. M. bei J. K. del visuotiniu akcininku susirinkimu sprendimu pripažinimo negaliojanciais, del protokolo pripažinimo neteisingu ir negaliojanciu, del uždraudimo reorganizuoti bendrove pagal gincijamais sprendimais nustatytus principus.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškove V. G. kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti UAB „Veiklune“ 2005 m. balandžio 24 d. visuotinio akcininku susirinkimo 5 darbotvarkes klausimu priimta nutarima, kuriuo nutarta pritarti bendroves atskyrimo reorganizavimo salygu rengimui, negaliojanciu; 2) pripažinti UAB „Veiklune“ 2006 m. sausio 29 d. visuotiniame akcininku susirinkime priimta nutarima, kuriuo nutarta pritarti bendroves atskyrimo reorganizavimo salygu rengimui, negaliojanciu; 3) pripažinti 2006 m. sausio 29 d. susirinkimo protokola neatitinkanciu tikroves ir negaliojanciu; 4) uždrausti reorganizuoti UAB „Veiklune“ pagal atskyrimo (reorganizavimo) salygose, kurioms pritarta 2005 m. balandžio 24 d. bei 2006 m. sausio 29 d. visuotiniais akcininku susirinkimais, nustatytus principus; 5) priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Ieškove nurode, kad jai nuosavybes teise priklauso 6536 vnt. UAB „Veiklune” paprastu vardiniu akciju, tai sudaro 3,9 procentus visu bendroves akciju. Teige, kad 2005 m. balandžio 24 d. ivykes UAB „Veiklune“ visuotinis akcininku susirinkimas penktuoju darbotvarkes klausimu svarste klausima del pritarimo bendroves atskyrimo (reorganizavimo) salygu rengimui. Visuotinis akcininku susirinkimas nutare pritarti sprendimui del bendroves atskyrimo (reorganizavimo) salygu rengimo. Toks visuotinio akcininku susirinkimo nutarimas prieštarauja protingumo principui (CK 1.5 str.), pažeidžia smulkiuju bendroves akcininku teises ir turtinius interesus, todel yra neteisetas ir turetu buti pripažintas negaliojanciu. Be to, UAB „Veiklune“ reorganizavimas pagal principus, suformuluotus sprendime del atskyrimo (reorganizavimo) salygu rengimo, padarys žalos tiek paciai bendrovei, tiek smulkiesiems akcininkams, todel toks reorganizavimas turi buti uždraustas (CK 6.255 str. 1 d.). Pažymejo, jog bylos nagrinejimo metu, 2006 m. sausio 29 d., buvo šaukiamas neeilinis visuotinis UAB „Veiklune“ akcininku susirinkimas, kurio darbotvarkes klausimas „Del bendroves reorganizavimo salygu rengimo“. Šis nutarimas, kaip ir akcininku 2005 m. balandžio 24 d. susirinkime priimtas gincijamas nutarimas, prieštarauja protingumo principui (CK 1.5 str.), pažeidžia smulkiuju bendroves akcininku teises ir turtinius interesus, todel yra neteisetas ir turetu buti pripažintas negaliojanciu. Gincijami UAB „Veiklune“ visuotiniu akcininku susirinkimu nutarimai priimti didžiuju bendroves akcininku balsais ir vien tik tuo motyvu, kad akcininku grupe, kurioje yra ir bendroves direktore J. K., nesutaria su kitu bendroves akcininku A. K.. Taciau šie nesutarimai neturi buti sprendžiami priimant nutarimus, kurie pažeidžia pacios bendroves interesus, taip pat grubiai pažeidžia smulkiuju akcininku teises bei turtinius interesus. Reorganizuojant bendrove pagal principus, išdestytus sprendimuose del atskyrimo (reorganizavimo) salygu rengimo, iš esmes butu sumažinta užimama bendroves rinka, atitinkamos galimybes gausinti bendroves bei akcininku turta, sumažinta smulkiuju akcininku turimu akciju kaina, tuo tiesiogiai padarant jiems turtine žala. Taip pat ieškove nurode, kad 2006 m. sausio 29 d. susirinkimo protokolas neatitinka faktiškai susirinkime vykusiu diskusiju, užduotu klausimu, pateiktu atsakymu bei priimtu nutarimu. I ieškoves igalioto asmens rašytines pastabas del 2006 01 29 neeilinio visuotinio akcininko susirinkimo protokolo turinio neatitikimo tikrovei, susirinkimo pirmininke J. K., sekretore B. D. bei igaliota akcininke E. V. 2006 m. vasario 13 d. išvada atsisake atsižvelgti i nurodytas pastabas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškoves V. G. ieškini ir patikslinta ieškini patenkino iš dalies: 1) pripažino UAB ,,Veiklune“ visuotinio eilinio akcininku 2005-04-24 susirinkimo darbotvarkes 5 klausimu priimta sprendima, kuriuo pritarta bendroves atskyrimo (reorganizavimo) salygu rengimui, negaliojanciu; 2) pripažino UAB ,,Veiklune“ visuotinio neeilinio akcininku 2006-01-29 susirinkimo darbotvarkes 1 klausimu priimta sprendima, kuriuo pritarta bendroves atskyrimo (reorganizavimo) salygu rengimui, negaliojanciu; 3) uždraude UAB ,,Veiklune“ valdymo organui (valdybai) reorganizuoti bendrove pagal atskyrimo (reorganizavimo) salygas, kurioms pritarta 2005-04-24 ir 2006-01-29 visuotiniuose akcininku susirinkimuose priimtais sprendimais; 4) priteise ieškovei V. G. iš atsakovo UAB „Veiklune” 2012,50 Lt bylinejimosi išlaidu. Tuo paciu teismas priteise i valstybes biudžeta iš atsakovo UAB „Veiklune“ 15,86 Lt pašto išlaidu, o iš ieškoves V. G. 5,78 Lt pašto išlaidu. Likusioje dalyje ieškini ir patikslinta ieškini teismas atmete. Teismas pažymejo, kad bendroves valdyba siule bendroves akcininkams pritarti tokiam sprendimui, kuriame persipina kelios Akciniu bendroviu istatymo (62-63 str. ir 71 str.) ir CK (2.96-2.97 str.) nuostatos, tai yra del reorganizavimo ir atskyrimo. Šios skirtingos istatymu nuostatos nors ir panašios, taciau nera tapacios, del to negalima nustatyti, kuriai iš ju pritare bendroves akcininkai. Todel konstatavo, kad toks 2005-04-24 visuotinio akcininku susirinkimo sprendimas sukelia neigiamus padarinius ir laikytinas prieštaraujanciu Akciniu bendroviu istatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms del bendroves reorganizavimo. Tuo paciu pagrindu teismas pripažino, kad ir 2006-01-29 vykusio visuotinio akcininku susirinkimo metu buvo neteisingai taikytos Akciniu bendroviu istatymo ir CK nuostatos del bendroves reorganizavimo ir atskyrimo. Teismas nurode, kad reorganizavimo salygas juridinio asmens dalyviu sprendimu rengia juridinio asmens valdymo organas (paprastai valdyba, jei jos nera - vadovas), jos pateikiamos susipažinti juridinio asmens dalyviams, taip pat sudaroma galimybe su jomis susipažinti juridinio asmens kreditoriams ir tik po atitinkamu proceduru reorganizavimo salygos tvirtinamos juridinio asmens dalyviu susirinkimo sprendimu. Del to teismas konstatavo, kad UAB ,,Veiklune“ valdybos visuotiniams akcininku susirinkimams (2005-04-24 ir 2006-01-29) pateikti sprendimu projektai, kurie ivardijami kaip reorganizavimo salygu principai, neatitinka istatymu keliamu reikalavimu. Tai konstataves, teismas šiuos sprendimus panaikino. Pripažines negaliojanciais 2005-04-24 ir 2006-01-29 visuotiniu akcininku susirinkimu sprendimus del bendroves reorganizavimo, teismas patenkino ieškoves reikalavima uždrausti atsakovui reorganizuoti UAB ,,Veiklune“ pagal atskyrimo (reorganizavimo) salygas, kurioms pritarta 2005-04-24 ir 2006-01-29 visuotiniuose akcininku susirinkimuose priimtais sprendimais. Teismas pažymejo, kad visuotinio akcininku susirinkimo protokolas neturetu buti pripažistamas negaliojanciu vien del formaliu pažeidimu, kurie nekelia neigiamu teisiniu pasekmiu nei akcininku, nei bendroves interesams. Todel pripažino, kad nors visuotinio akcininku 2006-01-29 susirinkimo protokolas iformintas prasilenkiant su istatyminiais reikalavimais, taciau jis negali buti naikinamas vien del netinkamo protokolo iforminimo, t. y. del netinkamo protokolo turinio surašymo. Teismas laikesi nuostatos, kad tokiu atveju turetu buti konstatuotas ne tik teises normos pažeidimas del protokolo iforminimo, bet nustatoma ir aplinkybe, kad priimtas protokolas pažeidžia atitinkamu asmenu ar viešaji interesa ir tokio susirinkimo protokolo naikinimas — vienintele priemone pašalinti neigiamus padarinius. Atsižvelgdamas i tai, kad pats faktas, jog visuotinio akcininku susirinkimo protokolas yra netinkamai surašytas, taciau nei viešasis, nei kitu asmenu interesai nera pažeidžiami, teismas nesprende protokolo naikinimo klausimo. Teismas atmete ieškoves reikalavima 2006-01-29 vykusio visuotinio akcininku susirinkimo protokola laikyti neatitinkanciu tikroves ir negaliojanciu, atsižvelgiant i tai, kad šiame oficialiame dokumente nera tinkamai perteiktas susirinkime vykusiu diskusiju turinys, užduotu klausimu, pateiktu atsakymu bei priimtu nutarimu. Teismas konstatavo, jog del nurodytu trukumu protokolas gali buti pripažintas dokumentu, išreiškianciu oficialia visuotinio akcininku susirinkimo valia. Taciau pažymejo, kad teismui pripažinus negaliojanciais visuotiniuose susirinkimuose priimtus sprendimus, nei bendrove, nei kiti asmenys ar valstybes institucijos tokio protokolo negali priimti ir negali vadovaudamiesi juo atlikti kokiu nors teisiniu veiksmu. Iš dalies patenkines ieškoves ieškini ir patikslinta ieškini, teismas paskirste bylinejimosi išlaidas tarp šaliu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Veiklune“ prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendima dalyse, kuriose buvo patenkintas ieškoves V. G. pareikštas ieškinys, ir priimti šiose dalyse nauja sprendima, kuriuo butu atmesti ieškoves ieškinyje bei patikslintame ieškinyje keliami reikalavimai. Tuo paciu atsakovas prašo panaikinti teismo sprendima dalyje del bylinejimosi išlaidu paskirstymo ir priimti šioje dalyje nauja sprendima, kuriuo priteisti iš ieškoves atsakovui visas turetas bylinejimosi išlaidas. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taike Akciniu bendroviu istatymo 62 - 63 ir 71 str. bei CK 2.96 ir 2.97 str., nurodydamas sprendime, kad šios teises normos gincijamuose visuotiniu akcininku susirinkimu sprendimuose persipina. Byloje surinkti irodymai patvirtina, kad skundžiamu visuotiniu akcininku susirinkimu nutarimuose yra išdestyta aiški akcininku valia – atskirti bendrove, prisilaikant Akciniu bendroviu 62 ir 63 straipsniu reikalavimu.
2. Pirmosios instancijos teismas ne kvalifikavo teisini santyki, o išejo už ieškinio reikalavimo ribu ir savarankiškai nustate, kad pagrindas gincijamus susirinkimu sprendimus pripažinti negaliojanciais yra netinkamas istatymo nuostatu taikymas del bendroves reorganizavimo ir atskyrimo. Teismas netinkamai taike CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p., nes nurodyti ieškinio dalyka ir pagrinda yra ieškovo pareiga. Teismas turi teise teisiškai kvalifikuoti ginco teisini santyki, taciau tokiu atveju, jeigu teismo teisinis ivertinimas nesutampa su ieškinio pagrindu, tai yra pagrindas ieškini atmesti.
3. Teismas savo sprendime neatskleide bylos esmes. Teismas apsiribojo vien materialines teises normu aiškinimu, detaliai neaptare atsakovo argumentu, nenurode, kodel vertina susirinkimu nutarimu formuluotes „ipareigoti bendroves valdyba parengti atskyrimo salygas“ kaip paciu salygu tvirtinima, o ne kaip tik ipareigojima valdybai parengti reorganizacijos salygas, ne kaip paruošiamaja reorganizacijos stadija.
4. Teismas nepagristai konstatavo, kad „Valdybos visuotiniams akcininku susirinkimams (2005-04-24 ir 2006-01-29) pateikti sprendimu projektai, kurie ivardijami kaip reorganizavimo salygu principai, neatitinka istatymo keliamu reikalavimu, todel jie naikintini“, nes sprendime nenurode, kokiu konkreciai istatymu reikalavimu šie principai neatitinka. Be to, istatymas nereglamentuoja kokia forma visuotinis akcininku susirinkimas paveda valdybai rengti reorganizavimo salygas, o taip pat nedraudžia nurodyti principu, i kuriuos atsižvelgiant salygos gali buti rengiamos.
5. Teismas sprendime nurode, kad akcininkai sprendimus, turincius itakos bendroviu veiklai, priima tik veikdami kartu, formuodami ir išreikšdami bendra akcininku sprendima. Taciau teismas neatsižvelge, kad skundžiami visuotiniu akcininku susirinkimu nutarimai, kuriais pritarta reorganizacijos salygu rengimui, priimti absoliucia balsu dauguma.
6. Nepagristai teismas patenkino ieškoves reikalavima uždrausti atsakovui reorganizuoti UAB „Veiklune“ pagal atskyrimo (reorganizavimo) salygas, kurioms pritarta 2005-04-24 ir 2006-01-29 visuotiniuose susirinkimuose priimtais sprendimais. Priešingai, šiuose susirinkimuose nebuvo svarstomos ir tvirtinamos reorganizavimo salygos, nes jos nebuvo parengtos ir nebuvo pateiktos susirinkimams svarstyti ir jas tvirtinti. Todel ir uždraudimas reorganizuoti bendrove pagal salygas, kuriu nera iki šiol, neturi prasmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i atsakovo UAB „Veiklune“ apeliacini skunda tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankišku reikalavimu, atsakovo puseje D. V., E. V., V. L., N. M., B. D., K. T., V. M. prašo apeliacini skunda patenkinti jame išdestytu motyvu pagrindu.
Atsiliepimu i atsakovo UAB „Veiklune“ apeliacini skunda ieškoves V. G. atstovas advokatas Drasutis Narmontas prašo apeliacini skunda atmesti ir palikti nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-04-23 sprendima bei priteisti iš atsakovo ieškoves patirtas bylinejimosi išlaidas apeliacines instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, kad bendroves valdyba, priemusi sprendima sušaukti visuotini akcininku susirinkima, turi pareiga tinkamai parengti susirinkimo darbotvarke, tiksliai ivardinti klausimus, kurie bus svarstomi visuotiniame akcininku susirinkime, ypac tuos, kuriais siekiama spresti esminius bendroves funkcionavimo klausimus. Visuotinio akcininku 2005-04-24 susirinkimo 5 darbotvarkes klausimas ivardintas kaip sprendimo priemimas del bendroves atskyrimo reorganizavimo salygu rengimo, tokia šio klausimo redakcija irašyta ir i 2005-04-24 susirinkimo protokola, tokiu budu bendroves valdyba sutapatino tiek atskyrimo, tiek reorganizavimo savokas, nedare skirtumo tarp šiu savoku.
2. Teismas teisingai konstatavo, kad reorganizavimas prasideda reorganizavime dalyvaujanciu juridiniu asmenu dalyviu susirinkimui priemus sprendima rengti reorganizavimo salygas, o ne principus ar kitas nuostatas. Tik po tokio organo sprendimo yra rengiamos reorganizavimo salygos. Tuo tarpu bendroves visuotinis akcininku 2005-04-24 susirinkimas jau konkreciai nustate, kokius išvardintus pastatus kur priskirti, patvirtino konkrecias išvardintu pastatu kainas, patvirtino konkrecias salygas bendroves reorganizavimui, kas leidžia tvirtinti, kad tai nera pritarimas reorganizavimo salygu rengimui, o tai yra konkreciu reorganizavimo salygu tvirtinimas.
3. Teismas, pripažines neteisetais ir negaliojanciais 2005-04-24 susirinkime bei 206-01-29 susirinkime priimtus nutarimus del bendroves reorganizavimo salygu patvirtinimo, pagristai tenkino ieškoves ieškini ir dalyje del uždraudimo atsakovui reorganizuoti UAB „Veiklune“ pagal atskyrimo (reorganizavimo) salygas, kurioms pritarta 2005-04-24 ir 2006-01-29 visuotiniuose akcininku susirinkimuose priimtais nutarimais.
4. Nustates, kad gincijami nutarimai sukelia neigiamas pasekmes, prieštarauja Akciniu bendroviu istatymo ir CK nuostatoms del reorganizavimo, teismas teisetai ir pagristai ieškoves gincijamus nutarimus pripažino negaliojanciais, nors jie ir priimti daug didesne, nei reikalinga, kad nutarimas butu laikomas priimtu, balsu dauguma.
Apeliacines instancijos teisme atsakovo UAB „Veiklune“ atstoves palaike apeliacini skunda jame išdestytu argumentu pagrindu ir praše Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-04-23 sprendima dalyse, kuriose ieškinys patenkintas, panaikinti ir šiose dalyse priimti nauja sprendima – ieškoves ieškini atmesti. Ieškoves V. G. atstovai palaike atsiliepime i apeliacini skunda išdestytus argumentus, praše apeliacini skunda atmesti ir palikti nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-04-23 sprendima. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankišku reikalavimu, ieškoves puseje A. K. praše apeliacini skunda atmesti ir palikti nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008-04-23 sprendima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyre aplinkybes, svarbias nagrinejamam gincui išspresti, neatskleide šios bylos esmes ir del minimos priežasties galejo buti neteisingai išspresta ši civiline byla, todel skundžiamas teismo sprendimas yra neteisetas, nepagristas ir naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, CPK 263 str. 1 d. suformuluoti teismo sprendimui keliami teisetumo bei pagristumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susije, todel vieno kurio nors iš šiu reikalavimu, neivykdymas reiškia kito pažeidima. Teisini bei faktini sprendime padarytu išvadu pagrindima teismas turi pateikti motyvuojamojoje dalyje ir, kaip aiškiai nurodyta CPK 270 str. 4 d., glausta forma nurodyti nustatytas aplinkybes, irodymu, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinima, argumentus, del kuriu teismas atmete kuriuos nors irodymus, istatymus ir kitus teises aktus bei kitus teisinius argumentus. Šioje normoje užfiksuotas griežtas reikalavimas, jog teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje privalo nurodyti argumentus, del kuriu atmetami kurie nors irodymai, yra pagristas tuo, kad teismas nagrinedamas byla privalo užtikrinti esminiu civilinio proceso principu, tai yra rungimosi, betarpiškumo, šaliu procesinio lygiateisiškumo principu igyvendinima. Sutinkamai su rungimosi principu, kiekviena šalis civiliniame procese privalo irodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu ir teismas, spresdamas byla, turi ivertinti šaliu nurodytus faktus bei pateiktus irodymus. Betarpiškumo principo esme yra tame, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esancius irodymus ir jais privalo pagristi savo sprendima. Pagal procesinio lygiateisiškumo principa teismas turi užtikrinti lygias šaliu teises procese, tai yra, be kitu teisiu, sudaryti lygias galimybes irodineti savo reikalavimus ar prieštaravimus pareikštiems reikalavimams ir tiketis, kad teismas, priimdamas byloje sprendima, ivertins abieju šaliu išsakytus argumentus bei pateiktus irodymus ir tik tuomet spres del pareikštu ieškinio reikalavimu pagristumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas tiek atsiliepimuose i pareikšta bei patikslinta ieškini (t. 1, b. l. 22 – 24, t. 3, b. l. 24 – 27), tiek pasisakydamas teismo posedžiuose (t. 2, b. l. 15 – 21, t. 3, b. l. 89 – 95, t. 3, b. l. 127 – 137, t. 4, b. l. 149 – 151, 158 - 167) išsake argumentus, kuriais remiantis prieštaravo visiems ieškovo pareikštiems reikalavimams bei argumentams, teike, atsakovo nuomone, tai patvirtinancius rašytinius irodymus.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šie irodymai atitinka tikrumo, lieciamumo bei leistinumo reikalavimams, prijunge prie nagrinejamos bylos. Pažymetina tai, kad visi byloje surinkti irodymai, kurie apima keturis bylos tomus, yra surinkti nagrinejant ginca pirmosios instancijos teisme, o apeliacines instancijos teisme nei ieškovas, nei atsakovas neturejo prašymu del nauju irodymu priemimo (CPK 314 str.). Be to, teismas šio sprendimo aprašomojoje dalyje iš dalies nurode atsakovo teiginius, taciau iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir priimdamas sprendima, teismas remesi iš esmes tik teorine medžiaga, reglamentuojancia tarp šaliu kilusi ginca, neišdeste šaliu pateiktu irodymu turinio, ju neanalizavo, nenurode ju irodomosios reikšmes, nevertino ju pakankamumo aspektu (CPK 185 str., 270 str. 4 d.).
Kaip žinia, apeliacines instancijos teismas privalo patikrinti neisiteisejusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisetuma bei pagristuma, tai yra turi pareiga neperžengdamas apeliacinio skundo ribu patikrinti faktini sprendime padarytu išvadu pagrindima, taciau nagrinejamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra neatskleides bylos esmes, tai reikštu naujai išnagrineti visa byla iš esmes, o ne patikrinti skundžiama sprendima apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Tokia išvada patvirtina taip pat ir Lietuvos Aukšciausiojo teismo formuojama teismu praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje B. R. personaline imone „RBPI“ v. V. G.; bylos Nr. 3K-3-82/2005).
Esant minetoms aplinkybems, teiseju kolegija nenagrineja šaliu apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose i apeliacini skunda išdestytu argumentu del skundžiamo teismo sprendimo teisetumo ir pagristumo, ši sprendima panaikina, o byla perduoda nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes esant neatskleistai šios bylos esmei apeliacines instancijos teismas negali pašalinti minimo trukumo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Pažymetina, kad apeliacines instancijos teismo posedyje tiek ieškoves atstovai, tiek atsakovo atstoves pripažino, jog 2006-01-29 vykusio neeilinio akcininku susirinkimo priimti nutarimai atitinka istatymo reikalavimus. Todel, gražinus byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, reiketu išsiaiškinti, kokiu pagrindu ieškove gincija UAB „Veiklune“ 2006 m. sausio 29 d. visuotiniame akcininku susirinkime priimta nutarima, kuriuo nutarta pritarti bendroves atskyrimo reorganizavimo salygu rengimui. Be to, butina ivertinti, ar skundžiamais UAB „Veiklune“ 2005-04-24 ir 2006-01-29 akcininku susirinkimu nutarimais iš tiesu yra pažeidžiamos ieškoves, kaip UAB „Veiklune“ akcininkes, teises ir teiseti interesai.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla tam paciam pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.