Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., E. V., I. Š., K. P., D. V., E. V., P. V., J. V., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

1. Atkreipia teismo dėmesį, kad L. Š. teismo posėdyje parodė, kad deklaravo sklypą, kuris priklausė palikėjai, susitarė su R. V. ir nepatvirtino, kad derino kokius teisinius reikalus dėl sklypo su L. V.. L. Š. teisme nenurodė, kada ji susitarė dėl žemės deklaravimo. Iš pateiktų pažymų matosi, kad L. Š. deklaravo po 15-8 žemės sklypų tik nuo 2008 metų. Iš pažymų nesimato, kad tie žemės sklypai priklausytų B. B. V.. Byloje pateiktas raštelis, kuriame nurodoma, jog R. V. leidžia L. Š. deklaruoti žemės sklypą, metai šiame raštelyje taisyti, tai reiškia, leidimas duotas praėjus beveik 7 metams po motinos mirties. Byloje visiškai nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai tuoj po motinos mirties per 3 mėnesius priėmė palikimą ir pradėjo jį valdyti.

2. Nurodo, kad apeliantė po motinos B. B. V. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo rūpintis jai priklausiusiu ½ dalies žemės sklypu, kurio kita ½ dalis priklausė P. V.. Visi kiti B. B. V. vaikai gyveno kitur ir šiuo žemės sklypu nesirūpino. Teigia, kad ji leido A. Ž. ir jos vyrui P. Ž. toliau naudotis žemės sklypu, kuris priklausė apeliantės motinai B. B. V., pati apie porą metų šienavo šį žemės plotą, kad jis nebūtų apleistas. P. Ž. dirbo visą 11,89 ha žemės sklypą, ir tą dalį, kuri priklausė P. V., ir tą dalį, kuri priklausė B. B. V.. Pažymi, kad L. Š. tos žemės nedirbo.

3. Apeliantė negalėjo dalyvauti 2014 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje dėl ligos, buvo labai didelis kraujo spaudimas ir būdama namuose vartojo vaistus, nes balandžio mėnesį dėl tos pačios priežasties nedirbo. Byloje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių ir teismas neturėjo teisėto pagrindo išnagrinėti bylą E. B. nedalyvaujant.

4. Teismui buvo žinoma, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties pradėdama jį valdyti, nustatymo. Šios bylos nagrinėjimas nėra baigtas.

1. Teigia, kad apeliantė neįrodė, kad mamos palikimą priėmė pradėdama žemės sklypą valdyti, todėl Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. spendimu netenkino pareiškėjos prašymo civilinėje byloje Nr. 2-622-476/2013.

2. Pažymi, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, išnagrinėjęs bylą apeliantei nedalyvaujant dėl ligos, nes apeliantė nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl svarbių priežasčių (ligos), taip pat nepateikė įrodymų, kad tikrai sirgo.

3. Atkreipia teismo dėmesį, kad apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kurį turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šis įrodymas neturi būti vertinamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes iš kurių matyti, kad pareiškėjų mama B. B. V. mirė (duomenys neskelbtini), tą patvirtina mirties liudijimas (10 b.l.). Notarės 2013 m. liepos 11 d. išduota pažyma patvirtina, kad dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė (36 b.l.). Pažymoje B. B. V. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini). Iš bylos dokumentų matyti, kad palikėjos vardu buvo registruota (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalis žemės sklypo t.y. 5.94 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto kadastro registro matyti, kad ši dalis sklypo buvo išnuomota P. Ž. nuo 2005-05-13 iki 2010-05-09. Pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė duomenis - 2007-2013 metais paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškas, užpildytas L. Š., kuri deklaravo duomenis apie naudojamus 51.09 ha žemės plotus (duomenys neskelbtini). Iš deklaracijų nėra akivaizdu (pagal registro ar unikalius žemės numerius) kurias naudmenas sudaro ginčo palikimo žemės dalis, tačiau pripažintina, kad įpėdiniams neįforminus palikimo nustatyta tvarka ir keliems įpėdiniams neorganizuotai tvarkant dokumentus bei žemę natūroje, dalis žemės sklypo galėjo būti deklaruojama, nenutraukus įregistruotos registre žemės nuomos sutarties su P. Ž.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad liudytojos L. Š. parodymai, jog išsinuomojo iš R. V. žemės sklypą ar dalį, jį dirbo ir deklaravo, patvirtino faktą, jog R. V. ir L. V. taip pat pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą po mamos B. B. V. mirties. Pažymėtina, kad L. V. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, todėl taikytinas CK 5.56 straipsnis, reglamentuojantis, kad neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai.

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties pradėdama jį valdyti, nustatymo. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartyje buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti suinteresuotieji asmenys ir apeliantė, nurodė faktines aplinkybes apie palikėjos valią ir žemės sklypo dalies valdymą. Apeliantė teigė, kad tuoj po motinos mirties ji pradėjo prižiūrėti jai priklausiusią žemę t.y. išnuomojo nurodytą žemės sklypą A. Ž., teismo posėdžio metu apklausta žemės nuomininkė A. Ž. patvirtino, jog ji su žemės savininke buvo sudariusi nuomos sutartį iki 2005 m., mirus žemės savininkei B. B. V., (duomenys neskelbtini) m., paprašė apeliantės, kad leistų toliau nuomotis šia žeme, nes E. B. gyveno arčiausiai (duomenys neskelbtini). Teigė, jog nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2010 m. ir iki šiol šią žemę nuomoja apeliantės sutikimu, žodiniu susitarimu. Taip pat nurodė, kad įpėdiniui R. V. yra išmokėjusi pinigus už žemės nuomą. Pripažintina, kad minėtoje byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės nepaneigia šioje byloje R. V. ir L. V. įrodinėjamų faktinių aplinkybių dėl palikimo priėmimo įpėdiniams bendrai tvarkant su žemės nuoma susijusius klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. B. pareiškimo nagrinėjimas minėtoje byloje neįtakoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, kadangi nagrinėjamas teismo sprendimas neužkerta kelio išspręsti E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto. CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reikštų, kad visi įpėdiniai per nurodytą terminą pradėję valdyti visą turtą ar jo dalį, šį turtą naudoti, valdyti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir t.t. laikomi priėmę palikimą, o įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Tai, kad palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Teismas vertina, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2014-05-19 pažyma Nr. (1.22) 7-172 apie B. B. V. turto valdymą nėra šios bylos nagrinėjimo įrodymu, kadangi ši pažyma gali būti reikšminga civilinėje byloje pagal E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad E. B. priėmė palikimą po motinos mirties pradėdama jį valdyti, nustatymo.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis turi priimti palikimą, kad įgytų palikimą. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pažymėtina, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis atliko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis yra įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartys civilinėse bylose 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010, Nr. 3K-3-487/2010, Nr. 3K-3-403/2011).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pareiškėjai R. V. ir L. V. įrodė, jog pradėjo faktiškai valdyti likusį turtą po mamos B. B. V. mirties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą tenkinti jų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinį faktą.

Dėl kitų apeliantės motyvų teismas pažymi, kad apeliantė buvo informuota apie teismo posėdžio datą, ji nurodo, kad negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje negalint dalyvauti asmeniui yra numatytas atstovo dalyvavimas. Taip pat pažymėtina, kad suinteresuoto asmens nedalyvavimas teismo posėdyje neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, tai atitinka civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Pareiškėja L. V. atiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, tačiau nepateikia šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos yra nepriteisiamos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.