Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – komisija) 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357-71 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. I..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. I. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 266 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. kovo 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 12 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 4 dienos.

4. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas, kadangi tai yra faktai, kurių pakeisti jis galimybės neturi. Pasak A. I., jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės buvo pasiektos be didelių jo pastangų, nes jam taip gyventi patinka, jis nėra pavojingas visuomenei ir savo ateities nesieja su praeitimi, iš kurios padarė kategoriškas išvadas.

4.2. Be to, nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties išvadomis dėl jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų. Kintantys balai nėra susiję su tyčiniais jo veiksmais. Jis šiuo metu savo gyvenimą grindžia kitomis vertybėmis nei turėjo nusikalstamos veikos padarymo metu, suvokia prekybos narkotikais daromą žalą žmonėms ir visuomenei, ateityje sugebės suvokti ir įvertinti aplinkybes bei valdyti savo elgesį, kad nebedarytų nusikalstamų veikų.

4.3. Nuteistasis teigia, kad jam nėra suprantama apylinkės teismo išvada, jog jo gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu. Kadangi jis bausmę atlieka pataisos namuose, todėl jo gyvenimo stilius yra toks, koks jis yra numatytas šioje įstaigoje. Su ankstesniais draugais jis ryšių nepalaiko, laisvą laiką leidžia bendraudamas su artimaisiais. Be to, jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, todėl, jeigu norėtų, galėtų palaikyti buvusius santykius ir gyvenimo stilių, tačiau to nenori.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo 6 kartus paskatintas. Nuteistasis teigia, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir papildomas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, kurių rezultatai yra geri, yra nepriekaištingo elgesio, socialiai integruotas, nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir pažanga ją mažinant duoda pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Mano, kad jo nepriekaištingas elgesys patvirtina, jog jis turi teisę būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis A. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės) ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, A. I. nustatoma žema – 20 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors ji nuo pirmojo vertinimo sumažėjo nuo 29 balų, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (15 balų), todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai jam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. I. nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis (jų pirmtakais). Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, įvertinęs tai kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nusikalstamos veikos, už kurią jis šiuo metu atlieka bausmę, pobūdis sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

10. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 7 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis tęsia darbą, nedaro teisės pažeidimų. Be to, jis mokėsi ir įgijo specialybių, nėra baustas drausmine tvarka, šešis kartus buvo paskatintas, lankė tiek privalomas, tiek ir papildomas socialinės reabilitacijos programas, jų rezultatai pataisos įstaigoje vertinami teigiamai. A. I. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišreiškia diskriminacinių nuostatų, pataisos įstaigos administracijos priežiūrą vertina pozityviai. Visi šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis daro tam tikrą pažangą pataisos proceso metu ir siekia savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms, vis tik konstatuotina, kad šios aplinkybės dar nėra pakankamos pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Tai visų pirma lemia nepakankama nuteistojo pažanga vykdant darbo veiklą pataisos įstaigoje. Kaip minėta, bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. kovo 10 d., tačiau darbo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2019 m. kovo 18 d., kai buvo perkeltas į Pusiaukelės namus ir šioje darbovietėje dirbo mažiau nei vieną mėnesį. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos, 2019 m. vasario 6 d. išvada Nr. 14.3-33 patvirtina, kad nuteistasis iki šio dokumento sudarymo dienos net du metus atlikdamas bausmę dėl darbo pataisos įstaigoje nesikreipė. Nors jis nuo 2019 m. balandžio 8 d. nurodo dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, kurią įkūrė pats ir kurios vadovu jis yra, tačiau, jam vykdant darbo veiklą, dar nėra praėjęs toks laiko tarpas, kuris sudarytų pakankamą manymą, jog nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis tuo atveju, jei susidurtų su finansiniais sunkumais nestruktūruotoje aplinkoje. Juolab kad siekdamas būti perkeltas į Pusiaukelės namus, jis pateikė pažymą, patvirtinančią jo ketinimą įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklauso asmeniui, kurį pats nuteistasis nurodo kaip savo draugą, tačiau šioje bendrovėje jis taip ir neįsidarbino ir tik vėliau, galimai siekiant išlaikyti bausmės vykdymo režimą Pusiaukelės namuose, pats įsteigė juridinį asmenį. Iš 2019 m. vasario 6 d. Psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis siekį dirbti be sargybos motyvavo iš esmės asmeninėmis paskatomis – siekiu išvykti trumpalaikių išvykų į namus aplankyti artimųjų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad darbinė veikla net ir nuteistajam būnant pataisos įstaigoje nėra pakankama, kad visiškai užtikrintų bausmės atlikimo tvarkos ir taisyklių laikymąsi, kadangi jau būdamas Pusiaukelės namuose, 2019 m. gegužės 9 d. patikrinimo metu jis nebuvo rastas darbo vietoje. Šią aplinkybę pats nuteistasis paaiškino tuo, jog vyko darbo reikalais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (minėtą jo draugo bendrovę), tačiau vis tik šioje bendrovėje jis taip ir neįsidarbino, o jo paties juridinis asmuo jau buvo įsteigtas nuo 2019 m. balandžio 9 d. Taigi aptarti duomenys šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad darbo veikla yra faktorius, lemiantis akivaizdžią ir įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kad nuteistasis kartu su kitais bendrininkais įvykdė nusikalstamą veiką, kurios motyvas buvo turtinės naudos siekis. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog pats A. I. patvirtino, kad į neteisėtą veiklą įsitraukė dėl buvusios sunkios materialinės padėties, tad galimi finansiniai sunkumai būnant nestruktūruotoje aplinkoje vis dar sudaro prielaidas galimam nuteistojo nusikalstamumui ateityje.

13. Tokį manymą patvirtina nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas kriminogeninis veiksnys – jo mąstymas bei elgesys. Nors nuteistasis skunde kvestionuoja jo nustatymo pagrįstumą tvirtindamas, kad yra motyvuotas elgtis teisėtai ir ateityje nebenusikalsti, tačiau vis tik, įvertinus socialinio tyrimo išvados turinį, akivaizdu, kad nuteistojo pažanga šiuo klausimu vis dar nėra pakankama. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis iki šiol linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją. Ši aplinkybė svarbi atsižvelgiant į tai, kad praeityje nuteistasis buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, pernelyg pasitikėdamas sėkme, ne visuomet įvertindavo problemų sudėtingumą, ne visada apgalvodavo savo elgesio pasekmes, koncentruodamasis į trumpalaikius sprendimus. Iš to galima daryti išvadą, kad nuteistasis, net ir jam pataisos proceso metu dalyvavus privalomose bei papildomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nepakankamai prisiima atsakomybę už savo veiksmus (2019 m. vasario 6 d. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad nuteistasis dar tuo metu atsakomybę už nusikaltimą prisiėmė tik iš dalies, apie jį kalba nenoriai, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę taip pat iš dalies neigė). Tai sąlygoja vis dar išliekančią galimybę, jog nuteistajam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekdamas trumpalaikės, be kita ko, ir finansinės naudos, nuteistasis galimai savo tikslų sieks pasirinkdamas ne išimtinai teisėtus būdus bei priemones, ir to nepaneigia deklaratyvūs skundo teiginiai, jog šiuo metu nuteistasis suvokia savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek žmonėms, tiek ir visuomenei bei yra motyvuotas nenusikalsti.

14. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo vertinimo 2019 m. spalio 21 d. nepakito. Be to, aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu (nors ir nebuvo nurodytos kaip kriminogeninis veiksnys), buvo išskiriamos ir ankstesnių socialinių tyrimų bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymų metu, tačiau nuteistasis šiuo aspektu jokių akivaizdžių pastangų koreguodamas nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Nors nuo pirmojo vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 9 balais, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje, dalies balų sumažėjimas, kuris sietas su finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturėjimu, vertintinas kritiškai, kadangi ši aplinkybė nuo pirminio vertinimo nepakito, tai yra atlikti bausmę nuteistasis atvyko neturėdamas jokių įsiskolinimų kreditoriams.

15. Nors nuteistasis skunde taip pat kvestionuoja kriminogeninio veiksnio – gyvenimo stiliaus ir draugų egzistavimą jo veiksmuose, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, toks veiksnys, nors ir buvo išskiriamas ankstesnių vertinimų metu, tačiau šiuo metu nėra nustatomas. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, galimai atnaujins santykius su kriminalinę subkultūrą palaikančiais asmenimis, įvertino ryšium su kitomis nuteistojo pažangą pataisos proceso metu apibūdinančiomis aplinkybėmis, jos nesureikšmindamas ir neišskirdamas iš lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualių duomenų visumos, taigi vien jos vertinimas nesąlygoja skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

16. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, jog jo pažanga jau šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra, ką patvirtina ir OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius. Aptartos aplinkybės, kurios vis dar nesuponuoja manymo, jog nuteistasis savo tikslų galimo lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, vertintinos kritiškai ir sudaro pagrindą manyti, jog jis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.