- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- N-575-604-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01418-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalyje („savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas“) numatytą veiką skiriant už tai 500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda A. L. skirta už tai, kad šis, būdamas UAB „Norfos mažmena“ reklamos vadybininku, 2010 m. rugpjūčio 11 d., 20.35 val., Savanorių pr. 176, Vilniuje, pažeidė Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punkto reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad įmonės reklamos esančios ant pastato fasado būtų suderintos su miesto savivaldybe.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs A. L. skundą, 2011 m. kovo 3 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punktas numato, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą savivaldybės teritorijoje patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą. Nustatė, kad UAB „Norfos mažmena“, atstovaujama plėtros direktoriaus R. Č., 2009 m. gegužės 14 d. sudarė sutartį su UAB „Admen“, kuri įsipareigojo atlikti darbus pagal atskirus užsakymus, taip pat įsipareigojo suderinti patvirtintus projektus atitinkamose įstaigose ir tarnybose, jei sutarties šalys nesusitaria kitaip ir tai nenurodyta projekto lapuose. UAB „Admen“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2009 m. birželio 17 d. teikė prašymą išduoti leidimą įrengti ir eksploatuoti išorinę vaizdinę reklamą, pateikė reklaminio tento projektą, tačiau Išorinės vaizdinės reklamos komisija 2009 m. birželio 23 d. nusprendė neišduoti leidimo, o daugiau prašymų suderinti išorinę vaizdinę reklamą ant pastato Savanorių pr. 176, Vilniuje, savivaldybėje nebuvo gauta. Teismas pažymėjo, jog liudytoju apklaustas pažeidimą nustatęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas P. N. teismo posėdyje parodė, kad UAB „Norfos“ administracijoje jam nurodė už reklamą atsakingą asmenį, nurodė jo kabinetą, o nuėjus pas tą asmenį ir paprašius pateikti reklamos projektą, A. L. atsakė, kad dokumentų neturi, kad jie archyve ir kad pateiks kitą savaitę, tačiau kitą savaitę A. L. projekto nepateikė, pasakė, kad neturi, todėl jam buvo surašytas protokolas. Pats A. L. prisistatė atsakingu už reklamą, pripažino, kad jam situacija buvo žinoma, kad įmonė samdo reklamos kūrėjus. Teismas pabrėžė, jog UAB „Norfos mažmena“ pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonėje už reklamos priežiūrą atsakingas būtent A. L., t. y. jis vadybininku priimtas dirbti 2009 m. vasario 17 d., tos pačios dienos bendrovės direktoriaus įsakymu patvirtinti jo pareiginiai nuostatai, kurių 1.7 punkte nurodyta, kad vadybininkas turi su valstybinėmis ir vietos savivaldos institucijomis suderinti reklamines iškabas ant UAB „Norfos mažmena“ nuomojamų patalpų, A. L. pasirašė, kad su nuostatais susipažino, įsipareigoja juos vykdyti, be to, 2009 m. vasario 18 d. įsakymu A. L. paskirtas atsakingu ir už UAB „Norfos mažmena“ priklausančių prekybos centrų reklaminių stendų priežiūrą. Ta aplinkybė, kad pagal minėtą UAB „Norfos mažmena“ 2009 m. gegužės 14 d. sudarytą sutartį UAB „Admen“ ši turėjo suderinti reklamos projektą, A. L. nuo atsakomybės neatleidžia, nes jo prerogatyvoje buvo patikrinti, ar įmonės išorinė vaizdinė reklama eksploatuojama nustatyta tvarka. Teismas dėl paskirtos nuobaudos pažymėjo, jog atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ji tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, todėl jos keisti nėra pagrindo.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti sumažinant jam skirtą baudą, nes anksčiau nebuvo baustas, jo finansinė būklė sunki, turi finansinių įsipareigojimų, augina du mažamečius vaikus. Apeliaciniame skunde dėstydamas tas pačias, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, aplinkybes papildomai nurodo, jog teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir priėmė neteisingą sprendimą. Mano, jog šioje byloje nepakanka įrodymų pagrįsti, kad jis padarė ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat nurodo, jog jam paskirta bauda neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, pasekmių, o vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra jokio pagrindo skirti jam nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyrius prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. L. kaltė, padarius ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pažymėtina, jog apeliantas, ginčydamas teismo nutartį, dėsto tik abstrakčius teiginius dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju betarpiškai pažeidimą fiksavusius asmenis P. N. ir A. B., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp minėtų liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl pagrįstai tokiais parodymais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Komisijos nutarime.
Dėl apelianto teiginių, jog jam skirta per griežta nuobauda, pasakytina, jog nagrinėjamu atveju A. L. skirta minimali ATPK 214¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta bauda, todėl jos mažinimas būtų galimas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ko šiuo atveju nėra. Visos apelianto skunde minimos aplinkybės aktualios nuobaudos parinkimui sankcijose ribose, bet ne išimtinių nuostatų taikymui, juo labiau, kai jokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta, o savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti jokių dokumentų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.