Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-2010

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2010 m. kovo 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliecio, lietuvio, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedusio, neteisto, apeliacini skunda, del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-05-04, apie 16 val., romu bendrijoje, esancioje (duomenys neskelbtini) Vilniuje iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisetai, turedamas tiksla parduoti ar kitaip platinti, igijo ne mažiau kaip 0,603 g narkotines medžiagos – heroino, kurios dali 2009-05-05 iki 12 val. tyrimo nenustatytoje vietoje pardave už 200 litu tyrimo nenustatytiems asmenims, o likusia dali – 0,603 g narkotines medžiagos – heroino laike su savimi iki tos pacios dienos 12 val., kai prie namo, esancio S.Neries g. 5, Vilniuje buvo sulaikytas policijos pareigunu, kurie asmens kratos metu rado ir paeme mineta kieki narkotines medžiagos – heroino.

Teismo posedyje nuteistojo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nuosprendis yra pagristas ir teisetas. Nuteistasis negincija padarytos veikos kvalifikacijos, taciau teigia, kad jam paskirta dveju metu laisves atemimo bausme yra per griežta. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai netaike BK 62 str. 1 d. Pažymetina, kad BK 62 str. taikymas yra teismo teise, bet ne pareiga. Teismas kiekvienoje konkrecioje byloje nustates, jog egzistuoja BK 62 str. numatytos salygos, sprendžia, ar toje byloje turi buti skiriama švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme.

Vadovaujantis BK 62 str. 1 d., bausme gali buti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šiu salygu visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar praneše apie nusikalstama veika; 2) prisipažino ja padares ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padejo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Nagrinejamoje byloje R. B. veika nebuvo padaryta turtines žalos, vadinasi, šios salygos tenkinimas yra objektyviai negalimas. Taigi tam, kad nuteistajam butu pripažinta švelnesnes, negu istatymo numatyta, bausmes skyrimo galimybe, jis turejo pats savo noru atvykti ar pranešti apie nusikalstama veika bei prisipažinti ja padares, nuoširdžiai del to gailetis ir (ar) padeti ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstama veika. R. B. pats savo noru neatvyko i teisesaugos istaiga pranešti apie padaryta nusikaltima, o buvo policijos pareigunu sulaikytas. Tai reiškia, kad BK 62 str. 1 d. nuostata negali buti pritaikyta.

Apeliaciniame skunde akcentuojama priežasties svarba - del ko R. B. pradejo platinti narkotines medžiagas. Nurodoma, kad tai dare del labai sunkios turtines padeties, buvo netekes darbo, del to buvo priverstas užsidirbti prekiaujant narkotikais. Kolegija pažymi, kad R. B. gyveno pas tevus, ju bute, esanciame Žadeikos g. 9-29 Vilniuje, jokiu duomenu apie paskola jis nepateike, todel nuteistojo teiginys, kad sunki turtine padetis yra antra jo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, yra nepagristas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. bausme, atsižvelge i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, i kaltes forma ir ruši, padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe, i bylos aplinkybes, lengvinancias ir sunkinancias kaltinamojo atsakomybe, žalingu pasekmiu turini. Teismas atsižvelge i tai, kad R. B. anksciau yra neteistas, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, taciau jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie sunkiu, už kuria istatymu nustatyta tik laisves atemimo bausme. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelge i R. B. atsakomybe lengvinancia aplinkybe – kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas paskyre BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimalia laisves atemimo bausme – dvejus metus laisves atemimo (laisves atemimo bausme yra vienintele bausmes rušis, numatyta BK 260 str. 1 d. sankcijoje). Atideti šios bausmes vykdyma BK 75 str. pagrindu nera galimybes, nes yra padarytas sunkus nusikaltimas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelge i jo asmenybe, taip pat nurodo, kad teismas turi kreipti ypatinga demesi i tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, del nepalankiai susiklosciusiu aplinkybiu, ar del kaltininko antivisuomenines nuostatos. Pirmosios instancijos teismas ivertino, kad R. B. anksciau neteistas, baustas administracine tvarka, sulaikytas prisipažino turintis narkotines medžiagos, gailisi del padarytos veikos. Atsižvelges i visas aplinkybes, ivertines visus irodymus, pirmosios instancijos teismas skyre minimalia sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme. Taigi kolegija nemato jokio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu nei BK 62 str. nei 54 str. 3 d. nuostatu.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo R. B. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.