Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-344-753/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-05
Bylos Nr.
1-344-753/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16390-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
M. S.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-344-753/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16390-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 5 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei, Editai Juršienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei J. Č.,

kaltinamajam V. B.,

nedalyvaujant nukentėjusiajai M. S. (mirusi), jos įstatyminėms įpėdinėms (paveldėtojoms) G. L. S., B. S., I. S.,

civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės apribojimo;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520,00 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota);

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 4 MGL (520,00 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo su 4 MGL (520,00 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose;

5. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 17 dienų laisvės atėmimo, paskiriant įpareigojimus, 2018 m. vasario 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. B. 2020 m. balandžio 21 d. apie 14.39 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje tyčia kumščiu sudavė mažiausiai tris smūgius į galvos sritį ir įspyrė mažiausiai tris kartus į nugarą ir abu šonus nukentėjusiajai M. S., taip padarydamas muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžius ir tokiu būdu dėl konstatuotų šonkaulių lūžių sukėlė M. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. nurodė, jog kaltinimas suprantamas, kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad įvyko incidentas, bet nukentėjusiosios nemušė. Tą dieną nebuvo toje vietoje ir taip nurodė tyrėjai. Moterį žino iš matymo. Adresu (duomenys neskelbtini) yra buvęs. Ten gyvena bendradarbis ir vienas draugas. Ėjo Žaslių gatve į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini), ėjo su dvejomis draugėmis pas draugę. Draugės, su kuriomis ėjo – L. Z. ir A. K.. Iš nukentėjusios, ar iš kur išėjo toks vaikinukas, jis buvo girtas. Vaikinas išėjo ant kelio, jis jį pasikvietė į šoną ir kalbėjosi su juo. M. S. pradėjo ant jo rėkti visokiais žodžiais. Paskui vos neapipylė fekalijomis. Nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tą dieną (duomenys neskelbtini) nebuvo. Vaikinas išėjo iš gyvenamojo namo, iš matymo jį žino, jaunas jis, gal 24 metų jaunuolis. Nežino jo vardo. Jis per vartelius ėjo, susvyravo ir vos ne ant kelio. Jis vaikiną patraukė į šoną ir pradėjo su juo šnekėti. Tos dvi merginos matė, kaip jis kalbėjosi su vaikinu, nes jos buvo šalia. Nukentėjusioji išėjo iš savo namų ir pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Išvadino ir rusiškais, ir lietuviškais keiksmažodžiais. Sakė „brudas, kodėl tu su juo kalbi“. Ji išėjo iš kiemo su kibiru ir vos neapipylė jo fekalijomis. Ji priėjo šalia jo prie tvoros ir išpylė palei tvorą fekalijas. Jam nekliuvo. Jis pašnekėjo su vaikinu ir nuėjo į bendrabutį pas savo merginą. Pripažįsta, kad sukonfliktavo, tačiau nukentėjusiosios nemušė ir jokiame daugiabutyje nebuvo. Tiesiog atėjo į kiemą ir užsimojo. Nukentėjusiąją paėmė už kapišono, ji pradėjo rėkti ir mosikuotis tuo kibiru, tuomet nubėgo per savo kiemą. Jis ėjo išsiaiškinti su ja. Ten šaligatvis, tvora ir iš karto kiemas. Ji vilkėjo džemperį ar striukę su kapišonu. Tas vaikinas ir ji buvo neblaivūs. Jos parodymuose netgi parašyta, kad neblaivi buvo. Ji spjovė į jį, bet nepataikė. Ji paskui nubėgo, o jis apsisuko ir nuėjo. Kai išėjo iš kiemo, merginos buvo nuėjusios toliau, todėl jo, kai jis buvo kieme, nematė. Tas vaikinas matė viską, nes stovėjo šalia jo. Tą dieną jis buvo su raudonais sportbačiais, tamsiai pilkos spalvos treningo kelnėmis, marškinėliais, spalvos nepamena, marškinėliai buvo su trumpomis rankovėmis. Nesutinka su 3080,00 Eur ieškiniu, gali atlyginti 500,00 Eur ir 80,00 Eur kelionės išlaidų. Sutinka atlyginti nurodytą sumą dėl įvykusio incidento, tačiau mano, kad nukentėjusioji pirma pradėjo konfliktą, jos nemušė.

Teisiamajame posėdyje 2020 m. spalio 6 d. apklausta nukentėjusioji M. S. nurodė, jog pažįsta kaltinamąjį daug metų iš matymo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jos sugyventinio L. A. sesuo. (duomenys neskelbtini) gyvena jos sugyventinio sesuo ir kitos šeimos. Tai dviejų aukštų namas. Įvykio dieną buvo blaivi. Išėjo iš sugyventinio sesers, ėjo į parduotuvę. Kieme sutiko kaltinamąjį. Nežino, ką jis ten veikė. Jis jai kažką pasakė, nepamena ką. Paskui jis išėjo iš kiemo. Tuo metu su kaltinamuoju konflikto nebuvo, konfliktas vyko vėliau. Jis buvo su dviem merginomis. Sutiko dar vieną žmogų, pamiršo jo vardą, jam apie 24 metai. Pasisveikino. Tas žmogus buvo nukritęs, gal jam galva susisuko. Paskui jis išgėrė alaus ir išėjo, o ji išėjo į parduotuvę. Grįžo atgal. Kaltinamasis ją pavijo laiptinėje, nieko nesakė. A. viską matė. Jis ją daužė, buvo daug kraujo, mušė visur. Spyrė į antakį, nugarą, spyrė gal 4 ar 5 kartus, dar ir dabar skauda. Viskas vyko pirmame aukšte. Po įvykio nuėjo pas kitą žmogų, kur jai iškvietė greitąją. Kibiro su fekalijomis neturėjo. Išeidama į parduotuvę kibiro neturėjo taip pat. Palaiko civilinį ieškinį.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. K. nurodė, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato Reagavimo skyriaus jaunesniosios tyrėjos pareigose. Paaiškino, kad gavo pranešimą, jos sumušta moteris. Atvykus moters nebuvo, buvo tik pranešėjas. Pranešėjas buvo neblaivus. Jis paties įvykio nematė, matė tik, kad bėgo moteris ir vyras, paskui moteris iš laiptinės išėjo sumušta. Moters po įvykio nematė, nes medikai ją jau buvo išsivežę. Iš pranešėjo kalbos buvo galima suprasti, kad jie kartu gėrė, įvyko konfliktas ir susipyko. Pranešėjas vardų ir pavardžių neįvardijo. Įvykio vietoje laiptinę apžiūrėjus nieko nebuvo, nes namo gyventoja plovė laiptinę. Buvo kraujo, bet ji juos išplovė. Ji plovė pirmą aukštą, nes ji dėl to ir plovė, kad buvo prišlapinta ir buvo kraujo. Moteris, kuri plovė laiptinę, paties įvykio nematė.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja Z. U. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų name, tai yra daugiabutis, 12 butų. Nukentėjusiąją tik iš matymo pažįsta. Ji dažnai į jos laiptinę ateidavo, nes pirmame aukšte gyvena jos sugyventinio sesuo. Ji būdavo visada neblaivi, ji ir prišlapindavo laiptinėje, dėl ko jie buvo nepatenkinti. Tą dieną su D. U. ketino važiuoti į parduotuvę. Jiems išvažiuojant iš po gyvatvorės iššoko nukentėjusioji, ji rėkė, ir vyras iš paskos, jie nubėgo į jos laiptinę. Nukentėjusioji iššoko iš po gyvatvorės ant mašinos priekio. Ji prabėgo pro vieną pusę, jis – pro kitą pusę. Jis irgi bėgo. Kai išbėgo iš gyvatvorės, ji nebuvo kruvina. Viskas labai greitai vyko. Pasakė D. sustoti. Vyras labai greitai prabėgo pro ją. Ji sėdėjo ant laiptukų apsišlapinusi ir rėkė. Mano, kad ji buvo neblaivi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ji (liudytoja) pradėjo ant jos bartis. Sakė, kad iškvies policiją, klausė, ką ji čia girta daro. Ji išėjo iš laiptinės ir atsisėdo ant kiemo, ant asfalto. Pastebėjo jos kraujuotas rankas, jai iš galvos lašėjo kraujas. Jos nieko neklausė, nes ji tik rėkė. Kadangi buvo karantinas, su kaimyne ją paliko kieme ir išvažiavo į parduotuvę. Kai grįžo, paskui pamatė, kad prie sekančio namo stovi greitoji, daugiau žmonių, tą moterį sodino į greitąją. Ta moteris ne pirmą kartą rėkauja, yra agresyvi, ji nemoka normaliai vaikščioti, ji lekia, žviegia. Ji (liudytoja) pagalvojo, kad eilinį kartą susirenka kompanija. Vyras buvo apsirengęs tamsiai, atrodo, kad buvo su tamsia kepurėle su snapeliu. Prasilenkė su tuo vaikinu. Vyro nepažįsta, tik pažįsta jo motiną. Nematė, kad nukentėjusioji turėtų kibirą, tik po to pamatė, kad laiptinėje gausiai prišlapinta, buvo kraujo, rado kapišoną nuo striukės, suprato, kad tai nukentėjusiosios kapišonas. Nukentėjusioji pagalbos neprašė, žviegė kaip visada. Ji dažniausiai rėkia, šneka neaiškiai, todėl jos privengia. Kai nukentėjusioji būna blaivi, neatrodo, jog ji būtų agresyvi. Kai išėjo važiuoti į parduotuvę, laiptinė buvo tvarkinga. Kaimynė D. ją išvalė. Iš nuogirdų žino, kad V. V. nukentėjusiajai iškvietė greitąją, tačiau su juo nekalbėjo.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. U. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Žiežmariuose. Kas ten buvo, ji nematė. Su U. važiavo į parduotuvę „Maxima“. Vairavo ji. Išvažiuojant iš kiemo yra didelė aukšta gyvatvorė. Nukentėjusioji bėgdama vos nepalindo po ratais. Ji jos nepastebėjo. Nukentėjusioji nubėgo į jos laiptinę. Nukentėjusioji ten negyvena. Nukentėjusiąją pažįsta, nes ją pažįsta visi Žiežmariuose, ji gyvena netoliese. Jos name gyvena nukentėjusiosios sugyventinio sesuo. Nukentėjusioji, kai būna gerai išgėrusi, būna toje laiptinėje dažnai. Nukentėjusioji bėgo į laiptinę, tada pamatė šį vyruką (parodo į kaltinamąjį). Jį matė tikrai. Jos dar išlipo iš automobilio, tas vyrukas išėjo, o ji išlėkė rėkdama ir keikėsi visokiais žodžiais. Laiptinėje buvo prišlapinta, buvo kraujo. Greičiausiai ji užkliuvo laiptais ir nukrito. Vyras ne tai kad bėgo, bet ateidinėjo paskui ją. Kol jos išlipo iš automobilio, jis ir po jo nukentėjusioji išėjo iš laiptinės. Vyras buvo apsirengęs gal melsva striuke ir tamsiomis kelnėmis, batų spalvos neatsimena, nežino, ar jis buvo su kepuraite, ne su trumpomis rankovėmis, o su ilgomis. Vyrą atpažino, kai buvo iškvietę policijoje ir rodė nuotraukas, iš nuotraukų iš pradžių nepažino, nuotraukoje jis atrodo vyresnis, bet paskui pažino. Nuotraukoje jis senesnis atrodo, bet jį atpažino iš veido bruožų. Iš kiemo daugiau nieko nematė. Sustojo, kai nukentėjusioji atbėgo ir matė, kad ji bėgo į jos laiptinę. Išlipo pasižiūrėti. Kai atėjo iki laiptinės, tai jie jau išeidinėjo. Prieš važiuojant į parduotuvę laiptinė buvo tvarkinga. Kai moteris bėgo į laiptinę, ji nebuvo sužalota, po to visa laiptinė buvo kruvina ir prišlapinta, nukentėjusioji buvo visa „apsikoltūnavusi“, jai kraujavo kakta. Išvažiavo į parduotuvę, kai grįžo, jau stovėjo greitoji. Kažkokie vyrai iš kito namo iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusioji buvo išgėrusi. Laiptinėje laiptai yra statūs, ji galėjo užkliūti ir nugriūti. Kai plovė laiptinę, laiptinėje rado kapišoną, kurį išmetė. Vyras, išeidamas iš laiptinės, pasakė, kad ji jį apspjovė. Ar tas vyras nukentėjusiąją sumušė, nematė. Gal pastūmė jis ją, galbūt ji pati nugriuvo. Ar kaltinamasis buvo blaivus, nežino, jis normaliai stovėjo, išgėręs neatrodė. Kaltinamojo nepažįsta.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. A. parodė, kad M. yra jo sugyventinė, gyvena kartu. (duomenys neskelbtini) gyvena jo sesuo V. A.. M. viena buvo nuėjusi pas seserį ir jai niekas neatidarė durų. Sužinojo apie jos sumušimą, kai ji grįžo iš ligoninės. Ji pasakojo, kad buvo ligoninėje, sakė „ėjau ir sumušė“. Sakė, kad ją sumušė gatvėje, ji nepasakojo kur mušė. Petys ar kas sulaužyta, nežino. Ji pasakė, kas sumušė, bet už ką, nežino. Vardo asmens, kuris sumušė M., nežino. Kaltinamąjį pamatė tik teisme. Ji nepasakė nei vardo, nei pavardės. M. iki sumušimo buvo sveika. Ją greitoji išvežė į ligoninę. Po sumušimo jai skauda petį, galvą. Vaistų jai nereikėdavo. Nebijo ji išeiti niekur. Kartais blogai miega po to įvykio. Kai blogai miega, ji vartoja raminančias tabletes, kurias nusiperka vaistinėje. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo, bendrų reikalų su juo neturėjo, dėl M., nežino.

Teisiamojo posėdžio metu (vaizdo konferencijos būdu) apklaustas liudytojas Ž. N. nurodė, jog V. B. pažįsta, vieną kartą buvo jį sutikęs, konfliktinių situacijų nėra buvę. 2020 m. balandžio 20 d. apie 10.00 val. svečiavosi pas M. S.. M. gyveno su L., tą dieną vartojo alkoholį. Gėrė, jis išėjo į lauką ir ėjo link miesto, sutiko V. Sutiko mieste ir ėjo link namų, priėjo namus, M. stovėjo kitoje gatvės pusėje, ji pati užsikabino ir pradėjo keiksnotis, vadintis necenzūriniais žodžiais. V. priėjo, klausė jos, ką ji daro, jis net nenusikeikė. M. jį apspjovė. Jie nuėjo. Žino, kad M. buvo sumušta, bet netiki, ji sakė nesąmones. Ji pasakojo, kad ją kažkas kažkur mušė, užsipuolė. Neįvardijo asmens, kuris ją mušė. Tas žmogus nėra kaltas.

Teisiamojo posėdžio metu (vaizdo konferencijos būdu) apklaustam liudytojui Ž. N. vartojant necenzūrinius žodžius, įspėjus jį dėl netinkamo elgesio, tačiau toliau elgiantis netinkamai, liudytojo apklausa buvo baigta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytojas Ž. N. nurodė, jog 2020 m. balandžio 20 d. apie 10.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis buvo svečiuose pas pažįstamą M. S.. Atėjęs pas ją, jis atsinešė 12 butelių 1 litro talpos alaus. Jie visi kartu, t. y. jis, M. S. ir jos sugyventinis L. vartojo alkoholinius gėrimus. Kai baigė gerti alų, apie 13.00 valandą jis išėjo į kiemą. Su juo kartu išėjo ir M. S.. Išėjęs į Žaslių gatvę, jis perėjo į kitą gatvės pusę prie kaimynų šulinio. Po kelių minučių prie jo priėjo kažkoks vyras, apie 30 metų, kurio jis nepažįsta. Žino, kad šis vyras gyvena Žiežmariuose. Ką su juo šnekėjo, jis nepamena. Pamena, kad jam su juo šnekant, iš kitos gatvės pusės pradėjo rėkauti M. S., įvairiais keiksmažodžiais keikdama vyrą, su kuriuo kalbėjo. Tada tas vyras, su kuriuo bendravo, nuėjo pas M. S. pasiaiškinti. Jam priėjus prie M. S., pamatė, kaip M. S. jį apspjovė. Tada jis nuėjo namo ir daugiau nieko nematė. Po dviejų dienų jis sutiko M. S., kuri pasakė, kad vyras, su kuriuo bendravo 2020 m. balandžio 20 d., buvo vardu V. ir jis ją po jų pokalbio sumušė. Kur ir kaip jis ją sumušė, M. S. nepasakojo (1 t., b. l. 52).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad V. B. pažįsta iš matymo. Jis buvo prie laiptinės išėjęs parūkyti, rūkė ir pastebėjo, kad įbėgo į laiptinę ir paskui išėjo, kai išėjo moteris, ji buvo kruvina, paklausė, ar iškviesti greitąją, pasakė, kad iškviesti, nuėjo namo telefono, iškvietė, atvažiavo greitoji ir jis nuėjo namo. Po kiek laiko atvažiavo policija. Į laiptinę įbėgo du žmonės, pastebėjo tik, kad įbėgo du žmonės. Jie bėgo vienas paskui kitą, šūkavimų negirdėjo. Po kurio laiko išėjo žmogus – vyras, bet kas, nežino, negali nurodyti nei jo ūgio, nei kuo buvo apsirengęs. Po 30 sek. išėjo moteris, pamatė, kad jo galva – raudona. Moteris buvo neblaivi. Jos nieko neklausė. Prieš įbėgant į laiptinę, nei ant vieno asmens sužalojimų nematė, pastebėjo, kad įbėgo, kai išėjo, pamatė, kad moters veidas – raudonas. Gal girta laiptinėje griuvo, nežino, kas jai atsitiko. Paties įvykio nematė, du žmonės išbėgo, pirmas išėjo vyriškis, paskui moteris. Ji buvo neblaivi, sėdėjo ant suoliuko, su ja kartu laukė greitosios.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios M. S. įstatyminės įpėdinės (paveldėtojos) G. L. S., B. S. ir I. S. nedalyvavo, byloje gauti įstatyminių įpėdinių (paveldėtojų) pranešimai, jog bylos procese nedalyvaus ir pretenzijų neturi (2 t., b. l. 132-136).

Teisiamajame posėdyje nedalyvavo civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovas, byloje gauti prašymai bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 193-194; 2 t., b. l. 8-9, 43-44, 60-61, 78-79, 121-123).

Nors kaltinamasis V. B. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis jo padarytas nusikaltimas yra pilnai įrodytas nukentėjusiosios M. S. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų Z. U. ir D. U. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklūs, specialisto išvada. Kaltinamojo V. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį įrodo ir bylos rašytiniai duomenys.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. balandžio 21 d. apie 14.39 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš kelias minutes pranešėjas matė, kaip vyriškis mušė moterį. Mušė rankomis. Vyriškis pabėgo. Moteriai sužalota akis, kraujuoja iš veido (1 t., b. l. 1).

Asmens parodymų atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad M. S. pateikus 4 nuotraukas, ji atpažino V. B. kaip asmenį, kuris ją sumušė (1 t., b. l. 25-29).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad D. U. pateikus 4 nuotraukas, ji atpažino V. B. kaip asmenį, sumušusį M. S. (1 t., b. l. 76-79).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad Z. U. pateikus 4 nuotraukas, ji neatpažino V. B., nurodė, kad vyro neįsidėmėjo, nes stebėjo užpultą moterį (1 t., b. l. 86-89).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad V. V., jam pateikus 4 nuotraukas, atpažino V. B., tačiau nurodė, kad jis nebuvo jo sutikęs (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtoje laiptinėje, kai buvo sumušta moteris (1 t., b. l. 61-66).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad pagal Bendrojo pagalbos centro pateiktą kompaktinį diską su garso įrašu sudaryta pokalbio stenograma, kuria nustatyta, kad vyras, kvietęs moteriai greitąją medicininę pagalbą, nurodė, jog moteris yra sumušta vyro (1 t., b. l. 128-129).

Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikos pateikė ambulatorinę asmens sveikatos istorijos kopiją, kurioje užfiksuoti M. S. sužalojimai: akies voko ir periokulinės srities žaizda, lūžę dešinės pusės V ir VI šonkauliai (1 t., b. l. 100-104).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1192/2020(02) nurodyta, kad M. S. konstatuota muštinė žaizda dešinio antakio srityje, dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, dėl konstatuotų šonkaulių lūžių M. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 108-109).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12, 13).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. S. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir teisme, kurie neprieštarauja vieni kitiems, jog kaltinamasis V. B. 2020 m. balandžio 21 d. apie 14.39 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje smurtavo pries nukentėjusiąją, dėl ko jai padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 16, 34-35). Nors kaltinamasis neigia įvykio dieną buvęs (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tačiau šias aplinkybes paneigia nukentėjusiosios ir liudininkės D. U. parodymai teisiamojo posėdžio metu, be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiąją paėmė už kapišono, kurį būtent laiptinėje ir rado liudininkė D. U.. Įvykio aplinkybes, jog į laiptinę M. S. įbėgo neturėdama akivaizdžių sužalojimų, o iš jos išėjo sužalota, patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai V. V., Z. U. ir D. U., kurie nurodė, jog į laiptinę M. S. įbėgo akivaizdžiai nesužalota (1 t., b. l. 25-29, 76-79). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. A. nurodė, jog nukentėjusioji, grįžusi iš ligoninės, jam skundėsi, kad ją sumušė, kas sumušė, nenurodė. Nors teisiamajame posėdyje apklaustas liudininkas Ž. N. nurodė, kad V. B. nemušė M. S., tačiau nurodė, jog tarp M. S. ir V. B. įvyko žodinis konfliktas, po ko M. S. apspjovė V. B.. Pažymėtina, kad liudininkas įvykio, kuomet buvo sužalota nukentėjusioji, nematė. Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas Ž. N. nurodė, jog jam M. S. pasakojo, kad ją sumušė vyras vardu V. (1 t., b. l. 52). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1192/2020(02) patvirtina, kad M. S. 2020 m. balandžio 21 d. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešinio antakio srityje, dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai. Išvadoje nurodyta, kad M. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., b. l. 108-109).

Kaltinamojo V. B. nusikalstami veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai, nes dėl kaltinamojo V. B. nusikalstamų veiksmų prieš M. S., kuomet kaltinamasis M. S. kumščiu sudavė mažiausiai tris smūgius į galvos sritį, įspyrė mažiausiai tris kartus į nugarą ir abu šonus, tuo nukentėjusiajai M. S. padarydamas muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžius, M. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms kaltinamojo V. B. nusikalstamos veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymo nukentėjusiosios M. S. atžvilgiu.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus V. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis: anksčiau ne kartą teistas (1 t., 153-154, 156-164), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 170-171). Kaltinamasis nedirba, tačiau buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 168), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (1 t., b. l. 166). Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma.

Kadangi V. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė neviršija trijų metų, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų V. B. paskirtoji bausmė už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą atitiktų.

Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe.

Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nors anksčiau ne kartą teistas, tačiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. vasario 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant V. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 7 ir 8 punktai).

Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 18,80 Eur civilinį ieškinį už M. S. suteiktas ambulatorines paslaugas – skubią medicinos pagalbą (1 t., b. l. 116-119).

Žala Kauno teritorinei ligonių kasai padaryta nusikalstamais V. B. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji M. S. byloje pareiškė 3080,00 Eur ieškinį dėl 80,00 Eur turinės ir 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 30-31).

Teisminio nagrinėjimo metu gauta informacija, jog nukentėjusioji M. S. mirė. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nukentėjusioji M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101). Byloje gauti nukentėjusiosios įstatyminių įpėdinių (paveldėtojų) G. L. S., B. S. ir I. S. pranešimai, jog bylos procese nedalyvaus ir pretenzijų neturi (2 t., b. l. 132-136).

Nukentėjusiajai mirus ir jos įstatyminiams įpėdiniams nepalaikant nukentėjusiosios ieškinio, procesas dėl nukentėjusiosios M. S. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimas (1 t., b. l. 148-149), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 2 (dvejus) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 7 ir 8 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 14779803 – paėmimą – palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, naudai 18,80 Eur (aštuoniolikos eurų 80 ct) žalą (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Procesą dėl nukentėjusiosios M. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė