- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- N-575-707-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimo A. P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. balandžio 3 d. A. P. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad A. P. J., būdamas Sveikatingumo ir sporto centro „Alfėja“ (toliau – ir Centras) vadovas-darbdavio atstovas, laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2008 m. kovo 7 d. leido A. B. dirbti trenerio-instruktoriaus pareigose Sveikatingumo ir sporto centre „Alfėja“, esančiame (duomenys neskelbtini), treniruoti žmones su sporto treniruokliais ir sporto inventoriumi, mokėjo jam darbo užmokestį, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jos neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbo pažymėjimo, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui duomenų apie priimtą dirbti A. B. Tokiais savo veiksmais A. P. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino A. P. J. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 3000 litų baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš 2008 m. kovo 12 d. A. B. skundo ir paaiškinimo matyti, kad jis nuo 2007 m. gruodžio 4 d. dirbo Centre treneriu – instruktoriumi keturis kartus per savaitę nuo 17 iki 21 val. Dėl darbo sąlygų tarėsi su direktoriumi A. P. J. ir vadybininke Z. T. Susitarė dėl 350 Lt darbo užmokesčio per mėnesį. Su juo rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, su įmonės dokumentais, reglamentuojančiais saugą ir sveikatą, nesupažindintas. Paskutinį kartą jam sumokėjo 2008 m. vasario 1 d. 350 Lt. Mokėjo A. J. ir Z. T. Pradėjus reikalauti sudaryti darbo sutartį jam buvo pranešta, kad jo paslaugų nebereikia ir jis darbo vietoje nepageidaujamas (b. l. 4, 5).
Teismas nurodė, kad iš 2008 m. balandžio 1 d. I. R. paaiškinimo matyti, kad jis yra nuolatinis Centro lankytojas, dažniausiai jame lankosi nuo 17 iki 19 val. Nuo 2007 m. gruodžio mėnesio šiame klube pradėjo dirbti naujas prižiūrėtojas. Tiksliai jo pareigų nežino, tačiau iš jo atliekamo darbo buvo aišku, kad jis, išėjus nuolatiniams klubo darbuotojams, panašiai nuo 17 val., likdavo vienas ir prižiūrėdavo klube tvarką, t. y. konsultuodavo naujai atvykusius asmenis dėl galimybės pradėti sportuoti šiame klube, konsultuodavo jau čia sportuojančius asmenis dėl pratimų atlikimo. Jis kelis kartus su juo yra bendravęs ir žino, kad jo vardas A. Matydavo, kad A. perimdavo prižiūrėti klubą iš kitų nuolatinių darbuotojų, niekada nebūdavo, kad klubas liktų be personalo priežiūros. Jis nežino, kokiais pagrindais ir už kokį atlygį A. prižiūrėjo klube tvarką, tačiau iš jo atliekamo darbo buvo akivaizdu, kad jis yra šio klubo darbuotojas. Jis neseniai sutikęs A., pastarasis minėjęs, kad Centre nebedirba, nes darbdavys nesumoka žadėto atlyginimo (b. l. 6).
Teismas nurodė, kad iš 2008 m. balandžio 2 d. L. P. paaiškinimo matyti, kad A. B. nuo 2007 m. gruodžio mėnesio pabaigos iki 2008 m. kovo mėnesio pradžios dirbo Centre, jo pareigos buvo instruktoriaus – trenerio. Jo darbo laikas buvo nuo 17 val. iki 21 val. Žino, kad A. B. buvo mokama 350 Lt alga. Jis ne kartą buvo sakęs, kad darbdavys nesudaro darbo sutarties. Yra kelis kartus mačiusi, kaip A. B. darbo metu buvo atėjęs darbdavys A. P. J. Kiekvieną kartą ateidama sportuoti mokėdavo 10 Lt už vienkartinį bilietą. Pinigus mokėdavo ir prie A. B., kai jis dirbdavo, ir A. P. J., kitais kartais, dar ir kitam darbuotojui (b. l. 7).
Teismas nurodė, kad iš Sveikatingumo ir sporto centro „Alfėja“ fizinių asmenų, dirbančių centre pagal darbo sutartis, darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, kad jame registruotos darbo sutartys sudarytos su Z. T. ir V. A. (b. l. 8). Pažymėjo, kad iš 2007 m. rugsėjo 16 d. neeilinio centro narių susirinkimo protokolo Nr. 7-0916-03 matyti, kad nutarta A. P. J. pavesti sudaryti, pasirašyti darbo sutartis su priimamais į darbą fiziniais asmenimis, organizuoti jų darbą, vesti darbo apskaitą. A. J. pranešė, kad teniso klubo vadovas A. B. prašo paremti jo vadovaujamą klubą, nes ne sezono metu jie turi materialinių problemų. A. B. žadėjo reklamuoti centrą sporto renginių metu bei pats asmeniškai, laisvalaikiu dalyvaudamas centro lankytojų užsiėmimuose, propaguoti centrą bei sveiką gyvenimo būdą. Susirinkime nutarta iš centro reprezentacijai skiriamų lėšų paremti teniso sporto klubą iki 2000 Lt, nutarimą vykdyti pavesti centro nariui A. J. (b. l. 9).
Teismas nurodė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 93 straipsnį ir pažymėjo, kad nors pažeidėjas savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą pilnai įrodyta ištirtų įrodymų visuma. Nors tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu A. P. Ja. nurodė, kad pinigus A. B. mokėjo ne kaip fiziniam asmeniui, o kaip teniso klubo vadovui, už tai pastarasis dalyvaudavo centro rėmėjų užsiėmimuose, tačiau šių jo paaiškinimų nepatvirtina teismo metu ištirtų įrodymų visuma. I. R., L. P. paaiškinimai patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes, kad jis nuo 2007 m. gruodžio mėnesio pradžios iki 2008 m. kovo mėnesio pradžios dirbo Sveikatingumo ir sporto centre „Alfėja“, (duomenys neskelbtini), trenerio – instruktoriaus pareigose, treniravo žmones su sporto treniruokliais ir sporto inventoriumi. Rašytinė darbo sutartis su A. B. nebuvo sudaryta, neišduotas jam antras darbo sutarties egzempliorius, neįregistruota į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišduotas darbo pažymėjimas, nepranešti VSDFV teritoriniam skyriui duomenys apie priimtą A. B. dirbti. Nors A. P. J. neigia, kad klubą su A. B. siejo darbiniai santykiai, tačiau tai, kad A. P. J. leido A. B. dirbti, tarp jų buvo susitarimas dėl tarpusavio teisių ir pareigų sukūrimo, A. B. dirbo konkretų darbą – prižiūrėjo centre tvarką, konsultavo naujai atvykusius asmenis dėl galimybės sportuoti šiame centre, konsultavo čia sportuojančius asmenis dėl pratimų atlikimo, pakluso centre nustatytai tvarkai, t. y. nebuvo visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, laikėsi nustatyto darbo laiko, jam vadovavo darbdavys, gavo atlyginimą, rodo, kad tarp A. B. ir Sveikatingumo ir sporto centro „Alfėja“ buvo darbo sutarties požymiai. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog tarp A. B. ir Centro buvo sudaryta kokia nors civilinė sutartis, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ir A. P. J. tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors A. P. J. nurodė, kad klubo treneriai dirba visuomeniniais pagrindais, tačiau darbo sutartys su centro darbuotojais yra sudaromos, registruojamos darbo sutarčių registravimo žurnale.
Teismas nurodė, kad DK 16 straipsnyje nustatyta, jog darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Priėjo prie išvados, kad sprendžiant dėl darbdavio ar jo įgalioto asmens neturi jokios reikšmės, ar įmonė, įstaiga, organizacija turi lėšų mokėti darbo užmokestį, ar ji taip organizavo savo veiklą, kad vadovui nėra mokamas darbo užmokestis ir įmonė, įstaiga, organizacija savo vidaus dokumentais nusprendusi darbo užmokesčio nemokėti. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Nustatė, kad A. P. J. yra Sveikatingumo ir sporto centro „Alfėja“ vadovas, jam pavesta sudaryti, pasirašyti darbo sutartis su priimamais į darbą fiziniais asmenimis, organizuoti jų darbą, vesti darbo apskaitą, todėl jis yra darbdavio įgaliotas asmuo ir šio administracinio teisės pažeidimo subjektas. Teismas nenustatė A. P. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas nuobaudą atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę – tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, dirba, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
III.
A. P. J. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinę bylą nutraukti; 2) išreikalauti iš Panevėžio regiono higienos centro, esančio (duomenys neskelbtini), ir prijungti prie administracinės bylos patikrinimo A. B. skundo pagrindu medžiagą; 3) iškviesti į teismo posėdį liudyti Z. T., dirbančią Sveikatingumo ir sporto centre „Alfėja“, (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad A. B. nebuvo Centro darbuotojas, o tik lankydavosi ir prisistatinėjo kaip lauko teniso klubo savininkas. 2007 m. rudenį kreipėsi prašydamas paremti jo lauko teniso klubą, nes žiemos sezonu lauko teniso klubas negauna pajamų. Nurodo, kad tokiai paramai buvo pritarta 2007 m. rugsėjo 16 d. neeilinio centro narių susirinkimo, kurio protokolo Nr. 7-0916-03 kopija yra byloje, metu. Nurodo, kad A. B. vadovaujamas sporto klubas gavo 2000 litų paramą ir pažadėjo už tai paremti sporto centrą neatlygintinai prisidėdamas prie ateinančių į sporto centrą asmenų fizinio lavinimo. Nurodo, kad apie atlyginimą nebuvo tartasi. Paaiškino, kad A. B. teikė paramą sporto centrui 2007 m. sausio 4 d., 2007 m. vasario 13 d. ir 2007 m. liepos 30 d. iš viso 210 litų. Paaiškina, kad A. B. buvo suteikta teisė neribotą laiką pačiam tobulintis sporto klube, savo nuožiūra bendrauti su rėmėjais, prižiūrėti įrenginius, reklamuoti rėmėjų tarpe centro paslaugas ir jo teniso klubą. 2008 m. vasario mėnesį A. B. pradėjus konfliktuoti su rėmėjais, A. B. buvo paskelbtas nepageidautinu sporto centre „Alfėja“. Pažymi, kad iš karto po to A. B. parašė tikrovės neatitinkančius pareiškimus higienos centrui, kad jo sūnus, kurio jis neturėjo, sporto klube užsikrėtė buitinėmis erkėmis, melagingai informavo darbo inspekciją apie jo nelegalų darbą sporto centre, rašė tikrovės neatitinkančius pareiškimus mokesčių inspekcijai, priešgaisrinei apsaugos inspekcijai.
Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, tik paties A. B. parodymai, jog jis būtų gavęs iš jo ar kito asmens 350 litų atlyginimą, o liudytojo I. R. persakyti A. B. žodžiai ginčytini, nes A. B. jau nebedirbo sporto centre, todėl kalbėdamas su I. R. siekė jį suklaidinti. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja L. P. nėra nei rėmėjų nei lankytojų sąrašuose, todėl liudyti apie sporto veiklą ir ten dirbančius asmenis negali. Nurodo Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 1511, DK 98 straipsnio 2 dalį ir konstatuoja, kad A. B. sporto klube „Alfėja“ dirbo savanoriškai, atstovavo savo klubą, kuriam suteikta parama. Pažymi, kad A. B. pareiškimas darbo inspekcijai turėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis tikrovės. Paaiškina, kad sporto klube dirba visuomeniniais pagrindais, savanoriškai, remdamas centrą, yra eilinis centro narys, niekada nepriklausė centro valdymo organams ir visą laiką vykdė centro valdymo organų nurodymus.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į A. P. J. apeliacinį skundą prašo A. P. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
Nurodo, kad A. B. dirbamas darbas Sveikatingumo ir sporto klube „Alfėja“ atitinka DK 93 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius, nes A. B. nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio pradžios keturis kartus per savaitę nuo 17 val. iki 21 val. dirbo Sveikatingumo ir sporto klube „Alfėja“ naudai treneriu-instruktoriumi, dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. P. J. ir vadybininke Z. T., už darbą buvo mokamas sulygtas darbo užmokestis. Pažymi, kad pats A. P. J. neneigia, jog A. B. dirbo Centre. Nurodo, kad I. R. ir L. P. paaiškinimai patvirtina A. B. nurodytas aplinkybes, kad jis nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio pražios dirbo klube „Alfėja“ ir kad jam buvo mokamas 350 litų darbo užmokestis. Pažymi, kad liudytoja L. P. savo paaiškinime nurodė, kad ji kiekvieną kartą atėjusi į sporto klubą mokėdavo po 10 litų už vienkartinį bilietą, todėl A. P. J. teiginys, jog L. P. pavardės nėra nei klubo rėmėjų, nei lankytojų sąraše vertintinas kritiškai. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytas Vyriausybės 2001 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1511 neteko galios nuo 2007 m. vasario 9 d., aplinkybė, kad treneriai sveikatingumo ir sporto centre dirba visuomeniniais pagrindais, neatitinka tikrovės, nes darbo sutartys su centro darbuotojais sudaromos ir registruojamos darbo sutarčių registracijos žurnale. Atkreipia dėmesį, kad 2007 m. rugsėjo 16 d. neeiliniame Sveikatingumo ir sporto centro „Alfėja“ narių susirinkime A. P. J. 01.1.2 punktu pavesta sudaryti, pasirašyti darbo sutartis su priimamais į darbą fiziniais asmenimis, organizuoti jų darbą, vesti darbo apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas A. P. J. kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi tik rašytiniais byloje esančiais įrodymais ir tik paties A. P. J. paaiškinimais. Teismas, pažeisdamas nurodytą ATPK 284 straipsnio 1 dalį, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju yra būtina betarpiškai patikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos duomenis, t. y. apklausti asmenis, susijusius su įvykiu, dėl kurio buvo iškelta ši byla. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visai nesiaiškino, nesiėmė priemonių pašalinti byloje kilusiems prieštaravimams, nagrinėjant bylą liudytoju neapklausė nei A. B., nei I. R., nei L. P., galinčių paliudyti bylai svarbias aplinkybes, tokiu būdu pažeidžiant ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, kad būtų apklausti ir kaltinimo liudytojai, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte.
Be to, byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išsamiai patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra galimybės patikrinti, ar jie išsamūs, neprieštaringi. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 2 (12), 2007, p. 51-56), nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjant A. P. J. administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi reikšmingi bylai įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, rinkti naujus įrodymus ir vertinti surinktų įrodymų visumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. P. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą A. P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.