Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27376-748/2017 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui M. F. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl ieškinio, kuriuo reiškiamas reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu ir nuosavybės teisių į palikimą sudarantį turtą pripažinimo, teismingumo.Ieškovas R. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. F. P., kuriuo prašoma pripažinti V. P. 2017 m. kovo 24 d. sudarytą testamentą, patvirtintą D. K., Lietuvos Respublikos generalinio konsulato, negaliojančiu, pripažinti V. P. 2011 m. spalio 18 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. I., reg. Nr. IR-7044, galiojančiu bei pripažinti R. A. nuosavybės teises į 0,0985 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune. Ieškovas nurodė, kad byla nagrinėtina Kauno apylinkės teisme, nes sprendžiant teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 31 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovu nurodytas asmuo yra deklaravęs išvykimą į užsienį – Jungtines Amerikos Valstijas, teismui yra pateikiamas ieškinys dėl paveldėjimo teisinių santykių, reikalavimas dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą yra išvestinis, todėl ieškinys turi būti pareiškiamas vadovaujantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle – pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:Teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, nes ieškovas pareiškė kelis susijusius reikalavimus, vienas kurių nagrinėtinas pagal išimtinio teismingumo taisykles – pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą. CPK 33 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškus vieną iš reikalavimų, kuriam taikomas išimtinis teismingumas, visas ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles. Reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą nėra išvestinis, ieškiniu ieškovas būtent ir siekia nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Tą patvirtina ir tai, jog ieškovas šį reikalavimą apmokėjo žyminiu mokesčiu.Teismas riboja ieškovo teisę į gynybą, kadangi tik priėmus ieškinį teisme paaiškėtų visi atsakovai (įpėdiniai).Bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme nepažeistų šalių interesų, paveldėjimo byla Lietuvos notarų rūmų sprendimu vedama Lietuvoje, turtas dėl kurio kyla ginčas taip pat yra Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų taikymu (CPK 33 straipsnio 3 dalis).CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra negalimumas ginčą nagrinėti teisme kai ginčas pagal pateiktą ieškinį nėra teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Nagrinėjamu atveju ieškovas R. A. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti V. P. 2017 m. kovo 24 d. testamentą, negaliojančiu, pripažinti V. P. 2011 m. spalio 18 d. testamentą galiojančiu, pripažinti ieškovui nuosavybės teises į testamentu paliktą nekilnojamąjį turtą, esantį Kaune. Ieškovas atsakovu nurodė M. F. P., nuolat gyvenantį Jungtinėse Amerikos Valstijos. Ieškiniu siekiama įgyti nuosavybės teises į turtą, kuris paskutiniu V. P. testamentu buvo paliktas atsakovui. Iš ieškinio reikalavimo bei faktinio pagrindo matyti, kad pagal šį ieškinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva) pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą ieškovo ieškinį, ir tokį savo procesinį sprendimą grindė CPK 29 straipsnio nuostatomis, pagal kurias ieškinys, nesant pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisykles, reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad reiškiamas ieškinys turi tarptautinį (užsienio) elementą, neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal CPK VII dalies LIX skyriaus trečiojo skirsnio 787 straipsnio nuostatas, tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą teismo nutartį.Pažymėtina, kad teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą (tiksliau, dėl konkretaus byloje pareikšto reikalavimo) patikrinimą sudaro du elementai: 1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas; 2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytą teisės aktą nagrinėjimas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vienos iš šalių – atsakovo – nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, o su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalės tarptautinės sutarties, sprendžiant dėl reiškiamo ieškinio teismingumo taikytinos CPK VII dalies LIX skyriaus trečiojo skirsnio 787 straipsnio nuostatos. Iš ieškinio ir prie jo pridedamų dokumentų bei atskirajame skunde dėstomų aplinkybių nustačius, kad ginčo byloje ieškovas (apeliantas) reiškia reikalavimus pripažinti testamentą negaliojančiu, ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu, tuo siekdamas įgyti nuosavybės teises į konkretų palikimą sudarantį turtą, laikytina, kad ginčas susijęs su paveldėjimu ir nepaisant to, kad atsakovas nuolat gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, taikytina CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta taisyklė, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisenoje, neišvardytos CPK VII dalies LIX skyriaus antrame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Be to, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat išskirta, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai priskirtinos ir bylos, jei atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalį paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Taigi, nacionalinio teismingumo principai ginčo teisenoje, reguliuojantys tarptautinio civilinio proceso teismingumą ir normų taikymą, nesant tarptautinės sutarties, įpareigoja ginčus, susijusius su paveldėjimo santykiais, kaip ir ginčus, susijusius su atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu ar turtinėmis teisėmis, nagrinėti atsižvelgiant į nekilnojamojo turto, jei jis yra paveldėjimo objektas, buvimo vietą.Ginčo byloje nustatyta, kad palikėjas V. P. ginčo testamentais apsprendė jo turimo nuosavybės objekto – nekilnojamojo daikto, esančio Kaune, likimą po palikėjo mirties, todėl akivaizdu, kad ieškovo reiškiamas ieškinys dėl testamentų, kuriais būtent ir paliktas aptariamas nekilnojamasis turtas, galiojimo, nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, konkrečiai – Kauno apylinkės teisme. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, pažeidė tarptautinio proceso normas, todėl nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti. Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina grąžinant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nustačius nurodytus procesinės teisės normų pažeidimus ir grąžinus ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. A. ieškinio atsakovui M. F. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.