Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-25 · Administracinė byla Nr. I-2405-406/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
I-2405-406/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00235-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2405-406/2015Proceso Nr. 3-62-3-00235-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gitaras Čekanauskas,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 6-10) nurodė, kad nuo 2011 m. liepos 17 d. iki 2015 m. vasario 11 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, jog buvo apgyvendintas gyvenamosiose patalpose Nr. 3 ir Nr. 5, kur nuteistųjų skaičius buvo 21 ir atitinkamai - 12. Taip pat bausmės atlikimo metu buvo baustas uždarant į kameras Nr. 8, kur bausmę atliko vienas, ir Nr. 15, kur buvo 4-5 nuteistieji. Tualeto plotas 9 kv. m., kuriame buvo trys pisuarai ir trys klozetai ir juo naudojosi daugiau kaip 120 nuteistųjų, įrengti šeši šalto vandens čiaupai. Teigė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu. Rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, be to pareigūnai netinkamai elgėsi su nuteistaisiais. Akcentavo, kad draudžiama su savimi turėti kompiuterius, pledus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), pareiškėjo laikymo pataisos namuose teisės aktų normas neatitinkančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, pažeminimą, stresą, ko pasėkoje prarado pasitikėjimą savimi, ryšį su artimaisiais, atsirado apatija, sumažėjo bendravimo galimybės. Šiais atsakovo veiksmais buvo pažeista pareiškėjo Konstitucinė teisė į orumą bei Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. nuostatos. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 17-25) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, jog Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas atliko bausmę nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2015 m. vasario 12 d., tame laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. vasario 12 d. pareiškėjas buvo baustas nuobaudomis uždarant jį į kameras. Pažymėjo, kad didžiąją dalį bausmės pareiškėjas atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. iki 22:30 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Teigė, jog kamerų tipo patalpose nuteistieji negali laisvai judėti ir kameroje praleidžia apie 95 procentus paros laiko, gali tik trumpai pasivaikščioti kiemeliuose. Pareiškėjas dėl uždarymo į nerūkančiųjų nuteistųjų kamerą nėra kreipiąsis, taip pat nėra kreipiąsis ir dėl patalpų neatitikimo higienos normoms, dėl pervedimo į kitas gyvenamąsias patalpas, dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų į Psichologinę tarnybą bei Sveikatos priežiūros tarnybą. Pataisos namai neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų ginčo laikotarpiu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Akcentavo, kad pataisos namus nuolat tikrina Marijampolės visuomenės sveikatos centro atstovai. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais – Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pataisos namai), pareiškėją kalinant Pataisos namų bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose, kur nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos, higienos ir sanitarinės sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ ( toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010). Joje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Į bylą pateikti duomenys (Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 7/07-216, 2015 m. kovo 19 d. pažyma „Dėl A. K. bausmės atlikimo 6 būryje“) patvirtina, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 63 brigadą 1 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 34,04 kv. m., patalpoje yra 11 miegamųjų vietų (b.l. 27, 33, schemoje I-88, b.l. 32). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog pareiškėjui teko 3,09 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minimaliai 0,01 kv. m.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrio 32 brigadą 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 51,70 kv. m. ir patalpoje yra 17 miegamųjų vietų (b.l. 28, 34, schemoje I-64, b.l. 68). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Pataisos įstaigos 3 būrio gyvenamasis plotas susideda iš 5 miegui skirtų miegamųjų kambarių (patalpos Nr. 1-52, Nr. 1-53, Nr. 1-63, 1-64 ir Nr. 1-66) ir šis plotas sudaro 186,55 kv. m (b.l. 68). Atsakovo pateiktoje 2015 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 14/07-1467 (b.l. 67) nurodyta, kad 2011 m. I, III, IV ketvirtį ir 2014 m. I ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius 3 būryje buvo 60, taigi vienam nuteistajam teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. 2011 m. ir 2012 m. II ketvirtį, vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius šiame būryje buvo 62, ir vienam nuteistajam teko 3,00 kv. m. gyvenamojo ploto, 2012 m. I ketvirtį ir 2013 m. II, III ir IV ketvirtį, 2014 m. II ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius minėtame būryje buvo 64, todėl vienam nuteistajam teko 2,9 kv. m. gyvenamojo ploto, 2012 m. III ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius būryje buvo 63, vienam nuteistajam teko 3,00 kv. m. gyvenamojo ploto, 2012 m. IV ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius buvo 54, taigi vienam nuteistajam teko 3,45 kv. m. gyvenamojo ploto, o 2013 m. I ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius 3 būryje buvo 59 nuteistieji ir vienam nuteistajam teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto, 2014 m. III ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius 3 būryje buvo 56 nuteistieji ir vienam nuteistajam teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto, 2014 m. IV ketvirtį vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius 3 būryje buvo 58 nuteistieji, todėl vienam nuteistajam teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto,

Pagal teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d., nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 211 m. liepos 27 d. (7 d.), 2011 m. ir 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. I ketvirtį ir 2013 m. II, III ir IV ketvirtį, 2014 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį pareiškėjas praleido patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, t.y. pareiškėjui trūko 0,01 kv. m., 0,1 kv. m. ir 0,2 kv. m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos pareiškėjo A. K. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu.

Kadangi objektyvių duomenų apie Pataisos namuose konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje Pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios baudos izoliatoriaus kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bausmės atlikimo metu pareiškėjas buvo baustas nuobaudomis uždarant jį į kameras: nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas nuobaudą atliko kameroje Nr. 8, kurios plotas buvo 4,35 kv. m. ir joje įrengta viena miegamoji vieta (plane Nr. 1-27, 35-36); nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. spalio 8 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 40); nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2014 m. spalio 9 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 8 (plane Nr. 1-27, b.l. 35-36), kameros plotas 4,35 kvadratinių metrų, kameroje įrengta 1 gyvenamoji vieta; nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 23 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 41), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 24 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 42), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 43), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 23 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 44), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d. buvo etapu išvykęs į Marijampolės VPK(b.l. 36); nuo 2014 m. gruodžio 2 d. iki 2014 m. gruodžio 7 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 44), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014- m. gruodžio 8 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 45), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 5 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 46), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. sausio 6 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 20 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 47), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2015 m. vasario 4 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35, 48), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. vasario 5 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45, b.l. 35-36), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos; nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2015 m. vasario 12 d. nuobaudą atliko kameroje Nr. 15 (plane Nr. 1-45), kameros plotas 16,46 kvadratinių metrų, kameroje įrengtos 4 gyvenamosios vietos.

Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad baudos izoliatoriaus kameros Nr. 8 gyvenamasis plotas yra 4,35 kv.m., jose įrengta po vieną miegamąją vietą, todėl vienam asmeniui tenka 4,35 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 35), kameros Nr. 15 gyvenamasis plotas - 16,46 kv.m., miegamųjų vietų skaičius – 4, todėl vienam asmeniui tenka 4,11 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 35 ).

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis, todėl darytina išvada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjui nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. vasario 12 d. atliekant drausmines nuobaudas Pataisos namų baudos izoliatoriuje buvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas nurodė, jog tualeto plotas 9 kv. m., kuriame yra trys pisuarai ir trys klozetai ir juo naudojasi daugiau kaip 120 nuteistųjų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būrio Nr. 3 tualete yra įrengti trys klozetai ir pisuaras, būrio Nr. 6 tualete įrengti trys klozetai, kurie atskirti pertvaromis, prausykloje yra įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina, įrengti keturi šalto vandens čiaupai (b.l. 32, 68). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam būtų kilę problemų ir jis būtų skundęsis dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, dėl to, kad reikia laukti eilėje, ar dėl to, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higieninius reikalus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namų baudos izoliatorių kameroje Nr. 15 atskiroje patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas (b.l. 35, 91), kurioje, kaip nurodo atsiliepime atsakovas, yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), oro šalinimo sistema. Laikino sulaikymo patalpoje Nr. 8 sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo patalpos, kadangi nuteistieji laikomi tik iki 24 valandų (b.l. 35). Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. PT-7 konstatuota, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15 sanitariniame mazge unitazai veikė, nemalonaus kvapo nesijautė, buvo unitazams valyti skirtų dezinfekcinių valymo priemonių, t.y. neatitikimų Lietuvos higienos normai HN 76:2010 nebuvo nustatyta (b.l. 88-90).

Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog Pataisos įstaigoje rūkantys nuteistieji kalinami kartu su nerūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi Pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Pataisos įstaigos visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Atlikdamas bausmę baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 8 ir Nr. 15 nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. vasario 5 d., pareiškėjas ant kiekvieno nubaudimo nutarimo yra pasirašęs, kad yra rūkantis ir sutinka bausmę atlikti toje pačioje kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais (b.l. 40-49). Į bylą pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose, gyvenamuosiuose būriuose, valgykloje ir kitose patalpose kur buvo atliekamas patikrinimas nebuvo rūkoma, visur buvo iškabinti įspėjamieji ženklai. Taip pat, minėtame protokole pažymėta, kad lauke yra įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“ (b.l. 50-51). Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų ir nuteistuosius, kurie buvo išreiškią norą atlikti bausmę su nerūkančiais asmenimis, būtų kalinę su rūkančiaisiais, todėl pareiškėjo minėti teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, šalta, tamsu. Iš byloje esančių duomenų, t.y. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-297, 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PT-4, matyti, kad tiek bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose, tiek baudos izoliatoriaus kamerose oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkte reglamentuotas vertes (b.l. 70-73, 75-78). Pažymėtina, kad minėtos normos 24 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus langus, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. Pa-483 konstatuota, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 15 nustatyta dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose būriuose Nr. 3 ir Nr. 6, dirbtinė apšvietą nebuvo tikrinta. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad natūralios apšvietos užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, reikalavimai dėl natūralios apšvietos koeficiento netaikomi (b.l. 84-87). Pareiškėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų gyvenamosiose patalpose atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).

Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad draudžiama su savimi turėti kompiuterius ir pledus, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais kompiuteriais (173.7. punktas); patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16. punktas). Jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui atliekant bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvo draudžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu pagal minėtą teisinį reglamentavimą, byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjo argumentus, jog atvykstant į Pataisos namus ar išvykstant iš jų, daromos asmens apžiūros antisanitarinėmis sąlygomis, paneigia Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PT-272, kuriame konstatuota, kad nuteistųjų kratų patalpose, kontrolės praleidimo punkto koridoriuje santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, oro judėjimo greitis atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reglamentuotas vertes (b.l. 52-54).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pataisos įstaigoje bendrabučių gyvenamuosiuose kambariuose, kurių plotas mažesnis, nei nustatyta minimali ploto norma buvo kalinamas nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 27 d., 2011 m. ir 2012 m. II ketvirtį, 2012 m. I ketvirtį ir 2013 m. II, III ir IV ketvirtį, 2014 m. II ketvirtį, 2012 m. III ketvirtį įvardintais laikotarpiais pareiškėjui trūko 0,01 kv. m., 0,1 kv. m. ir 0,2 kv. m. Akcentuotina tai, kad šiais laikotarpiais pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę. Pataisos namų teritorijoje yra galimybė užsiimti sportu (b.l. 37-38), nuteistieji, turi galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b.l. 39). Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje, tai patvirtina ir atsakovas atsiliepime, yra privalomas tik pagal darbotvarkę skirtu miegui laiku – nuo 22.30 val. iki 6.30 val. (b.l. 19, 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Administracinių bylų teisenos įstatymo normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus nė karto nesikreipė. (b.l. 94), Įvertinus byloje esančius išrašus iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b.l. 95-107), pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų Pataisos įstaigoje nenustatyti, pats pareiškėjas kalinimo laikotarpiu dėl psichologinės pagalbos nesikreipė (b.l. 93). Įrodymų, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto, sveikatos sutrikimų jis būtų kreipęsis į Pataisos įstaigos administraciją, gydytojus, byloje nepateikta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, bendrąsias kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma bei į tai, kad pareiškėjas per visą buvimo Marijampolės pataisos namuose laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė su skundais ar prašymais į Pataisos įstaigos administraciją, nesant byloje įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisės aktais reglamentuotą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Pareiškėjo A. K. reikalavimą dėl 70 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas