Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
1-292-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01178-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis
J. J.
Advokatai
Sigitas Gedvilas, Vitalijus Vasilionokas, Jūratė Damanskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-292-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01178-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, A. J., atstovams advokatei Jūratei Damanskienei, advokatui Vitalijui Vasilionokui,

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertei R. D.,nukentėjusiajai J. J., jos atstovui advokatui Sigitui Gedvilui,nedalyvaujant asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, A. J.,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – šizoafektinio sutrikimo, depresijos tipas, negalėdama suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, 2017-01-08 apie 14.00 val, bute esančiame, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,68 prom.), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su savo žmona J. J. metu, savo rankomis sugriebė pastarąją už plaukų bei stipriai tempė ir šiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo žmonai J. J. fizinį skausmą.

Apklausiama teismo posėdyje nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2017-01-08 vyras grįžo, ji virtuvėje gamino valgyti, dukra buvo savo kambaryje. Jis buvo irzlokas, pavalgė, išsiskirstė po kambarius. Neužilgo pradėjo kaltinti, kad su dukra rezga sąmokslus prieš jį. Išgėrė truputį alkoholio. Paskui liepė rodyti savo soc. tinklų paskyras. Ji nerodė. Dukra išgirdusi atėjo, jis liepė jai eit į kambarį, kitaip trenks. Ji atsitraukė ir sakė, kad gali trenkti. Bet jis netrenkė, nusivedė ją, J. J., į kambarį ir vėl liepė rodyti soc. tinklus. Išsitraukė dukros seną tel. ir pradėjo klausinėti jos keistų klausimų, sugriebė už plaukų ir tempė, dukra išsigandusi nubėgo į kambarį ir iškvietė policiją, jos laukė policijos. Kol atvažiavo, buvo priversta klausyti jo senų nuoskaudų, įžeidinėjimų. Nelabai stiprus skausmas buvo, galima ištverti. Dukra kvietė policiją iš savo kambario, nes suprato kad kažkas ne taip. Iki tol smurto buvo, tik neviešino. Ir po to buvo smurto, paskyrus ekspertizę, metė pagalvę ir telefoną į ją. Išsikvietė policiją, dukros nebuvo tuo metu. Stresą pastoviai jaučia gyvendama su juo. Ir šioje situacijoje streso buvo. Jis praktiškai nemiegodavo naktimis, ji bijojo, kad gali prieiti. Kita byla pas prokurorą. 2017-10-25 – gyvena skyrium po kardomosios priemonės paskyrimo, A. J. bandė užeiti namo, bet nepavyko, nes buvo pakeistos spynos. Nei iš šio nei iš to pas jį tokie dalykai, kai išeidavo iš namų, su dukra jausdavosi gerai. Tuo metu nebuvo pasekmių, nes nesikreipė į medikus. Pajautė dvasinį skausmą, ir fizinis, aišku, jautėsi.

Teismas BPK nustatyta tvarka teismo posėdyje paskelbė nepilnametės nukentėjusiosios D. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo apklausoje, kai ji parodė, kad A. J. yra jos tėvas, kartu su mama J. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Jos tėčio ir mamos santykiai jau seniai prasti, mama su tėčiu dažnai pykstasi. Tėtis priekaištauja mamai, o mama tėčiui ir panašiai. Kiek jai žinoma, tėtis serga psichine liga, tačiau kokia tiksliai, ji neprisimena ir nuolat įtarinėja mama, o taip pat ir ją, kad rezga kažką jam už nugaros. 2017-01-06 jos tėtis išvyko į kaimą, esantį Ignalinos rajone, grįžo 2017-01-08, apie 12.00 val. Ji tuo metu buvo savo kambaryje. Mama tuo metu gamino valgyti, po kurio laiko jie pavalgė ir ji vėl nuėjo į savo kambarį. Apytiksliai apie 14.00 val. išgirdo, kad svetainėje tarp tėvų vyksta žodinis konfliktas, tėtis dėl kažko priekaištavo mamai, išgirdo, kad mama ją pakvietė. Ji atėjo į svetainę ir pamatė mamą sėdinčią ant sofos, o tėtis stovėjo šalia ir jie kažką aiškinosi, tėtis reikalavo mamos parodyti kompiuterį ir tada dešine ranka sugriebė mamai už surištų plaukų. Pamatęs, kad ji atėjo į kambarį, tėtis pradėjo jos klausinėti, kodėl jos sename telefone yra įvestas jo el. pašto adresas, pradėjo kaltinti ją ir mamą, kad jos rengia sąmokslą jam už akių. Pradėjo šnekėti apie kažkokius dokumentus, tačiau ji nesuprato, apie kokius. Jis jai liepė eiti į savo kambarį, ji papriekaištavo, kad neis, o jis pasakė, kad jeigu ji neis, tai jai trenks. Ji jam atsakė, na ir trenk, o jis uždarydamas jos kambario duris pasakė, kad jei reikės, tai ir trenks. Jis išėjo atgal į svetainę ir vėl su mama kažką tai aiškinosi, ji nebežinodama ko tikėtis, nes tėtis atrodė neadekvatus, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jos tėtį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl šio įvykio ji jaučiasi nukentėjusi, nes tėtis pagrasino, kad jai trenks, bei dėl jo agresijos ji patyrė moralinę žalą, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. (t. 1, b. l. 19)

Apklausiama teismo posėdyje ekspertė R. D. parodė, kad tvirtina išvadą. Pokalbio metu A. J. papasakojo, ką ir nukentėjusioji – kliedėjimo idėjas žmonos atžvilgiu išsakė. Ir anksčiau vyko tokie įtarinėjimai. Tai grynai šizoafektinio susirgimo pasekmė. Turi manymą, kad ne viską išsakė, nebuvo atviras. Dalinė kritika pasirodydavo – kad jis nori pasakyti, bet bijo, kad atsigręš prieš jį patį. Turėjo duomenų, kad veika pakartotinai vyko. Socialinis pavojingumas prieš artimiausius asmenis akivaizdus. Iki veikos jokio gydymosi neturėjo. Todėl rekomenduoja gydymą, paskui kas pusę metų atsižvelgiant į būseną vertinti gydymo griežtumą, negali kategoriškai pasakyti, prieš ką gali smurtauti. Nėra nuolat agresyvus, kai kliedesiniai supratimai peržengia ribas, kai jis nebetoleruoja to, kas susiję su jo likimu, santykiais – gali smurtauti. Reikia nuolat vartoti vaistus be pertraukų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. J. parodė, kad jis lietuvių kalbą supranta, laisvai rašo ir skaito. Svarbu paminėti, kad buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, kiek jam žinoma buvo diagnozuota depresija su šizofrenijos požymiais, bet ar tai tiksli diagnozė, nežino. Kaip ir minėjo, dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta visiškai, bei nori paaiškinti, kad 2017-01-06 jis išvyko į kaimą Ignalinos rajone. Namo grįžo 2017-01-08 apie 12.00 val., jam grįžus mano žmona J. J. darė valgyti. Svetainėje papietavo, o po pietų jis įsipylė porą stikliukų brendžio ir išgėrė. Tarp jų su žmona jau kurį laiką tvyro įtampa, jis bandė inicijuoti pokalbį dėl skyrybų, bei buto dalybų, tačiau žmona nesileido į kalbas, taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jam pasidarė skaudu, kad žmona jį ignoruoja, net nesistengia spręsti problemų, o tiesiog nekreipia dėmesio ir jis nesusivaldė ir dešine ranka griebė savo žmonai J. J. už plaukų. Supranta, kad savo veiksmais žmonai galėjo sukelti fizinį skausmą, tačiau apimtas pykčio nesusivaldė, be to buvo išgėręs, blaivus niekada taip nepadarytų. Taip pat svarbu paminėti, kad yra iš draugų girdėjęs, kad jo žmona galimai jam nelojali - socialiniame tinkle „Facebook“ susirašinėja su įvairiais jam nepažįstamais vyrais, todėl iškart po konflikto jis jos paprašė atidaryti jos paskyrą minėtame socialiniame tinkle, nes norėjo patikrinti su kuo ji bendrauja. Jam dar betikrinant kompiuterį atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir išvežė į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą. Visą šį konfliktą galėjo matyti jo dukra D. J., kuri ir iškvietė policiją. (t. 1, b. l. 29).

Pareiškime J. J. pareiškė, kad jos vyras A. J. pradėjo ją įžeidinėti, griebė už plaukų matant dukrai D. J. 15 m., norėjo trenkti jai, liepė eiti į savo kambarį grasinančiu balsu. Įvykiai kartojasi, grasina pastoviai užmušti. Prašo imtis veiksmų, kadangi bijo dėl dukros ir savo sveikatos bei gyvybės. Šiuo metu jis nesigydo nuo psichinės ligos (šizofrenijos). (t. 1, b. l. 11)

2017-01-08 Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis R. P. pranešė, kad patruliuojant 2017-01-08, apie 15 val. 15 min., iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), tėvas muša mamą. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė D. J.. Įvykio vietoje nustatė, kad vyras A. J. įžeidinėjo J. J. necenzūriniais žodžiais, bei tampė už plaukų nepilnamečio vaiko D. J. gim. (duomenys neskelbtini) m. akivaizdoje, bute buvo sulaikytas apie 14 val. 45 min. neblaivus vyras. Smurtą patyręs asmuo J. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tampymu už plaukų, keikimusi necenzūriniais žodžiais, patempus už plaukų patyrė fizinį skausmą. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejai buvo, bet policijai nepranešta. (t. 1., b. l. 12-13)

A. J. 2017-01-08, 15 val. 02 min., nustatytas 0,68 promilių neblaivumas, ką patvirtino parašais vyriausiasis postinis R. M. ir A. J.. (t. 1, b. l. 33).

Prie bylos pateikti A. J. medicininiai dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Įvertinęs ir ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvada, kad jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2017-01-08 vyras grįžo, ji virtuvėje gamino valgyti, dukra buvo savo kambaryje. A. J. buvo irzlokas, visi pavalgė, išsiskirstė po kambarius. Neužilgo A. J. pradėjo kaltinti, kad su dukra rezga sąmokslus prieš jį. Išgėrė truputį alkoholio. Paskui liepė rodyti savo soc. tinklų paskyras. Ji nerodė. Dukra išgirdusi atėjo, jis liepė jai eit į kambarį, kitaip trenks. Ji atsitraukė ir sakė, kad gali trenkt. Bet jis netrenkė, nusivedė ją, J. J., į kambarį ir vėl liepė rodyti soc .tinklus. Išsitraukė dukros seną tel. ir pradėjo klausinėt jos keistų klausimų, sugriebė už plaukų ir tempė, dukra išsigandusi nubėgo į kambarį ir iškvietė policiją. Jautė fizinį ir dvasinį skausmą. Šios aplinkybės neprieštarauja nurodytosioms nukentėjusiosios pirminiame pareiškime dėl padarytos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja nukentėjusioji D. J. (parodymai teisme pagarsinti) parodė, kad 2017-01-08 apie 14 val. namuose, svetainėje tarp tėvų įvyko žodinis konfliktas, tėtis dėl kažko priekaištavo mamai, išgirdo, kad mama ją pakvietė, ji atėjo į svetainę ir pamatė mamą sėdinčią ant sofos, o tėtis stovėjo šalia ir jie kažką aiškinosi, tėtis reikalavo mamos parodyti kompiuterį ir tada dešine ranka sugriebė mamai už surištų plaukų. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje yra duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad A. J. įvykio metu buvo neblaivus. Sujungęs aptartus įrodymus į vientisą grandinę, teismas daro bendrą išvadą, kad A. J. 2017-01-08 apie 14.00 val., bute esančiame, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,68 prom.), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su savo žmona J. J. metu, savo rankomis sugriebė pastarąją už plaukų bei stipriai tempė ir šiais tyčiniais veiksmais sukėlė savo žmonai J. J. fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai, atsižvelgus, kad nukentėjusioji veikos padarymo metu buvo A. J. žmona, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

A. J. teistas, administracine tvarka baustas, nuobaudos negaliojančios, dirbantis, Priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydytas nuo 1999-11-24 iki 2000-01-21, diagnozė: šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroras Kęstutis Karalkevičius Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dėl A. J., kaltinamo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 1 b. l. 48-51).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. specialisto išvada 89TPK-186/2017 nustatyta, jog kadangi A. J. buvo diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną dėl gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu, tikslinga jam skirti ambutatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (t. 1 b. l. 85).

2017 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. J. skirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (t. 1, b. l. 87-88).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-10-17/11-23 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-182/2017 konstatuota, kad įvertinus anamnestinius duomenis - tiriamasis A. J. psichiatrinio profilio stacionare gydytas vieną kartą - nuo 1999-11-24 iki 2000- 01-21, tuo metu aprašant psichozinę simptomatiką jam nustatytas šizoafektinis sutrikimas, vėliau išrašytas ambulatoriniam gydymui, ambulatoriškai buvo skiriamas medikamentinis gydymas, būklė svyravo, 2015-ais metais nustatyta šizoafektinio sutrikimo remisija. Šiuo metu kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu - 2017-01-08, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu savo žmonai rankomis sugriebė už plaukų ir stipriai tempė. Byloje esančių tiriamojo žmonos pareiškimo ir dukters parodymų duomenimis, tiriamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo agresyvus, įžeidinėjo, grasino, kaltino „rengiamu sąmokslu jam už akių“, savo parodymuose nurodė abejojantis žmonos „lojalumu“. Ekspertizės metu tiriamojo psichikos būklėje stebėti vyraujantys afektinių sutrikimų požymiai - pažeminta disforiška nuotaika, polinkis emociniam labilumui, dirglumas, gynybiškumas, pasakodamas apie įvykį vengia detalizuoti, pasakoja aplinkybiškai, racionalizuodamas subjektyviai nepalankius faktus. Psichologinio tyrimo išvadoje: atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad tiriamojo mąstymo procese vyrauja adekvatūs logiški sprendimai, tačiau stebimas lengvai sukylančių emocijų neigiamas poveikis intelektiniams procesams (susijaudinus krenta darbo produktyvumas ir sprendimų kokybė). Šiuo metu būdingas emocinis nestabilumas, vidinė įtampa, nerimas, irzlumas, liūdnai pikta nuotaika, nepakankama emocijų ir impulsų kontrolė; išreikšti uždaros, įtarios, linkusios kitus kontroliuoti asmenybės bruožai, apsunkinantys tarpasmeninius santykius. Konstatuojama, kad siekiant objektyviai ir patikimai įvertinti A. J. nustatyto psichikos sutrikimo - šizoafektinio sutrikimo remisijos pilnavertiškumą bei tiriamojo gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti tiek įtariamos nusikalstamos veikos padarymo, tiek šiuo metu, yra reikalingas ilgalaikis jo psichikos būklės stebėjimas, todėl A. J. tikslinga skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos teismo psichiatrijos (t. 1 , b. l. 107-110).

2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. J. skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 1, b. l. 118-120).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018-03-14/04-16 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-40/2018 konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2017 m. sausio 8 d.), ikiteisminio tyrimo metu, taip pat šiuo metu A. J. konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos darymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakyta Nr. 1. Dėl psichikos būsenos A. J. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje. A. J. yra socialiai pavojingas. A. J. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės- ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. J..

Teismo posėdžio metu ekspertė R. D. patvirtino išvadą ir paaiškino, kad pokalbio metu A. J. papasakojo, ką ir nukentėjusioji – kliedėjimo idėjas žmonos atžvilgiu išsakė. Ir anksčiau vyko tokie įtarinėjimai. Tai grynai šizoafektinio susirgimo pasekmė. Turi manymą, kad ne viską išsakė, nebuvo atviras. Dalinė kritika pasirodydavo – kad jis nori pasakyti, bet bijo, kad atsigręš prieš jį patį. Turėjo duomenų, kad veika pakartotinai vyko. Socialinis pavojingumas prieš artimiausius asmenis akivaizdus. Iki veikos jokio gydymosi neturėjo. Todėl rekomenduoja gydymą, paskui kas pusę metų atsižvelgiant į būseną vertinti gydymo griežtumą, negali kategoriškai pasakyti, prieš ką gali smurtauti. Nėra nuolat agresyvus, kai kliedesiniai supratimai peržengia ribas, kai jis nebetoleruoja to, kas susiję su jo likimu, santykiais – gali smurtauti. Reikia nuolat vartoti vaistus be pertraukų.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018-03-14/04-16 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-40/2018 duomenis, ekspertės paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, A. J. sirgo šizoafektiniu sutrikimu (depresijos tipas) bei negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. A. J., atsižvelgiant į ekspertės paaiškinimus, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018-03-14/04-16 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-40/2018 konstatuota, kad A. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2017 m. sausio 8 d.), ikiteisminio tyrimo metu, taip pat šiuo metu A. J. konstatuojamas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas, dėl kurio jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos darymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. J. rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismui, nekyla abejonių dėl aptariamų ekspertų grupės išvadų, nes pastarąsias kategoriškai ir neabejotinai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė R. D., kuri paaiškino, kad ligos paūmėjimo epizodais A. J. yra išties socialiai pavojingas, gali smurtauti, ypač artimoje aplinkoje, reikalingas pastovus medikamentinis gydymas. Atsižvelgiant į Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus, teismo vertinimu, paskiriant būtent rekomenduotiną priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tai atitiktų A. J. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą tiek artimiausios aplinkos asmenims, tiek, tikėtina, ir kitiems visuomenės nariams.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, jog šioje byloje advokatė Jūratė Damanskienė proceso metu teikė antrinę teisinę pagalbą A. J.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 162,12 Eur, kurias ir prašoma priteisti iš A. J..

Šioje byloje, teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu nutarė pripažinti A. J. gynėjo dalyvavimą būtinu. 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones A. J.. Taigi, valstybei kilo pareiga užtikrinti A. J., visų pirma kaip kaltinamojo, o paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, ir kaip asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Nagrinėjamoje situacijoje galimybės priteisti iš A. J. atstovavimo išlaidas įstatymų leidėjas nenumato. Atsižvelgus į išdėstytą, prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-08, 14.45 val., buvo laikinai sulaikytas ir 2017-01-09, 15.45 val. paleistas, (t. 1, b.l. 22, 24)

2017-01-09 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu įtariamajam A. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 31), kuri teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. J., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. J. atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė