Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant ieškovei J. B. ir jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei, atsakovui K. K. B., išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui K. K. B., dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo posėdyje pareiškė esąs įsitikinęs, kad G. B. yra jo vaikas, sutiko kad būtų priteistas 150,00 Lt dydžio išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė G. B., kurios motina gimimo liudijime įrašyta ieškovė, duomenys apie tėvą gimimo liudijime neįrašyti (b. l. 5), mažametė G. B. gyvena kartu su ieškove (b. l. 6); ieškovės pajamos per laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki 2011 m. rugsėjo vidutiniškai sudarė apie 293,42 Lt per mėnesį (b. l. 8); išlaidos vaikų darželiui – 16,86 Lt per mėnesį (b. l. 9).

Dėl tėvystės nustatymo.

Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė esąs įsitikinęs, jog G. B. yra jo vaikas. Nesant ginčo tarp šalių šiuo klausimu ir abiem šalims pripažįstant aplinkybę, jog G. B. yra jų bendras vaikas, teismas šią aplinkybę laiko nustatyta (LR CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra neprotingai didelis ir gali užtikrinti minimaliai būtinus vaiko poreikius, todėl priteistinas iš atsakovo.

Nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje neiškėlė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, pasinaudodamas LR CPK 376 str. 3 d. numatyta teise viršyti ieškinio reikalavimus, laiko, jog nepilnametės gyvenamąją vietą būtina nustatyti kartu su ieškove, kadangi vaiko tėvas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybių prižiūrėti vaiką.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 211,00 Lt dydžio žyminis mokestis bei 11,42 Lt dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 259, 260, 269, 270, 282, 392, 399 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, jog atsakovas K. K. B. yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Priteisti iš atsakovo K. K. B. jo dukros G. B. išlaikymui po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę J. B. vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės G. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. B..

Priteisti iš atsakovo K. K. B. valstybei 211,00 Lt (du šimtus vienuolika litų 00 ct) žyminio mokesčio bei 11,42 Lt (vienuolika litų 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų tėvystę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.