- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1381/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. B., S. L.
- Ieškovas
- Akcinės bendrovės Parex banko
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-6353-585-09 pagal ieškovo Akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovams A. B. ir S. L. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB Parex bankas (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. B. ir S. L. . Ieškovas buvo sudaręs kreditavimo sutartį su UAB „Širvintų investicija“. Šio kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2007 m. spalio 2 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/746 bei 2009 m. vasario 21 d. Laidavimo sutartimi Nr. LS/746.2, pagal kurias atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas laiku ir tinkamai nevykdys savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Kredito gavėjui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, ji ieškovo iniciatyva buvo nutraukta. Ieškiniu AB Parex bankas prašė iš laiduotojų solidariai priteisti įsiskolinimą pagal kredito sutartį (skolą, palūkanas) bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2009 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovams nuosavybės teisėmis priklausantį kiekvieno jų 1 669 600 litų vertės kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar bet kuriuos trečiuosius asmenis uždraudžiant esamiems turto valdytojams areštuotu turtu disponuoti.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. 2009 m. rugsėjo 21 d. padavė atskirąjį skundą dėl 2009 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuriuo prašo ją panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Atskirajame skunde nurodo, kad pritaikytos nepagrįstai didelio masto laikinosios apsaugos priemones, kadangi ieškovo reikalavimo sumai areštuota kiekvieno iš laiduotojų turtas. Todėl abiejų laiduotojų areštuoto turto vertė yra dviguba nei ieškovo reikalavimo suma, kas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, pablogina laiduotojo kaip silpnesnės šalies padėtį.
Byloje gauti du atsiliepimai į atskirąjį skundą.
Atsiliepimas
Ieškovas 2009 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad esant solidariai skolininkų atsakomybei, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo ir kokia apimtimi išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti ir kurio iš atsakovų atžvilgiu bei kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje ieškovas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti abiem atsakovams. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepažeidžiant ekonomiškumo principo – areštuotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas S. L. nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai dideliu mastu. Be to, laidavimo suma jau užtikrinta įkeitimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti priteistą sumą išieškoti iš vieno, kelių ar visų atsakovų. Solidariosios prievolės atveju vieno skolininko prievolės įvykdymas laikomas tinkamu ir atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo (LR CK 6.6 str. 7 d.). Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu (LR CPK 13 str.), turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo. Kita vertus, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne kiekvieno iš solidariųjų prievolės skolininkų (atsakovų) atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-134/2009). Todėl Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumai kiekvieno iš solidarių atsakovų atžvilgiu.
Kaip jau minėta, vadovaudamasis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškovas, reiškiantis ieškinį solidariems atsakovams, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovo pareikšto prašymo (LR CPK 13 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones abiejų solidarių atsakovų atžvilgiu (b.l.3) ir nenurodė, kokia apimtimi prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vieno ir kito solidarių atsakovų atžvilgiu. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas taip pat pažymėjo, jog prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti abiem atsakovams, tačiau prašymo nedetalizavo, nenurodė, kokia apimtimi kurio atsakovo atžvilgiu (b.l. 10) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Abu atsakovai ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (b.l. 6 ir 13). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra saistomas ieškovo reikalavimo ir negali išeiti iš jo ribų, todėl sprendžia, kad esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos šioje byloje taikytinos abiejų solidarių atsakovų atžvilgiu, tačiau bendras atsakovų turto arešto mastas turi neviršyti ieškinio sumos.
Atsakovas S. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovo reikalavimo įvykdymas jau yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau byloje nėra pateikta šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 ir 178 str.), todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Patenkinti ieškovo AB „Parex bankas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams A. B. ir S. L. nuosavybės teisėmis priklausantį 1 669 600 litų vertės kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar bet kuriuos trečiuosius asmenis, uždraudžiant esamiems turto valdytojams areštuojamu turtu disponuoti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registrui.