- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-15
- Bylos Nr.
- T-8-543/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- E. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d., taikant BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str., 72 str. galutine bausme 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimu, konfiskuojant 70 Lt. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2013-05-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas – galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, konfiskuojant 70 Lt; 2013-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 64¹ str. galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 20 dienų; 2013-10-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2013-09-03 nutartis pakeista: vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., skirta galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2013-06-18. Bausmės pabaiga 2015-03-08.
Žemesnės instancijos teismas
2013-11-27 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį taikant intensyvią priežiūrą ir siūlant teismui nustatyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarime nurodyta, kad nors nuteistasis nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, reikia įvertinti visas aplinkybes. Nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Laisvės atėmimo bausmę atlieka tik antrą kartą. Anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Pataisos namuose nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turėdamas problemų dėl savo elgesio ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo jas sprendžia pozityviai, t. y. išklausė ne tik privalomas, bet ir dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose, taip pat dalyvavo savitarpio pagalbos grupės veikloje sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Pataisos namuose nedirbo, dėl įdarbinimo kreipėsi į administraciją, tačiau dėl darbo vietų stokos įdarbintas nebuvo. Vertybines nuostatas sugeba motyvuoti. Bendravimo ir socialiniai įgūdžiai išugdyti patenkinamai. Ateitį planuoja, tikisi įsidarbinti. Situaciją vertina adekvačiai, stengiasi numatyti galimas savo elgesio pasekmes ar situacijos raidą. Konfliktų vengia, problemas atpažįsta, jas sprendžia. Sugeba priimti kitų požiūrį, keičia savo diskutuojant. Diskriminacinių nuostatų kitų nuteistųjų atžvilgiu nereiškia.
Atsiliepimas
2014-01-07 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritarė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui. Atsiliepime prokuroras nurodė, kad nuteistasis iš viso teistas 6 kartus. Būdingas nusikaltimų modelis. Nusikaltimų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Bausmės atlikimo metu neskatintas ir nebaustas. PN nutarime klaidingai ir neteisingai nurodyta, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau numatytų sąlygų nepažeidė. Atvirkščiai, anksčiau nuteistajam buvo kelis kartus bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, pažeidė nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakoregavo ir nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Nuo nusikaltimų darymo nesulaikė ir ta aplinkybė, kad nuteistasis turi vaiką. Likusi neatliktos bausmės dalis 1 m. 3 mėn. 11 d.
Nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą.
Bausmė yra prievartos priemonė ir viena iš jos paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistąjį asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (BVK 8 straipsnis).
Iš duomenų apie E. K. teistumą matyti, kad 2008-06-28 nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir per lygtinio paleidimo terminą (7 mėnesius 7 dienas) jis nenusikalto, 2009-02-06 buvo išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, o nauja nusikalstama veika padaryta tik 2009-10-17, t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po lygtinio paleidimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tokius duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, konstatuotina, kad prokuroras neteisingai nurodė, kad nuteistasis pažeidė nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu Lygtinio paleidimo komisijos nutarime teisingai konstatuota, kad nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė.
Pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvados 4.1. punkte neteisingai nurodyta, kad nuteistajam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas.
Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo privalomose naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, socialinių įgūdžių lavinimo projekte, atliekant bausmę nebuvo baustas, palaiko socialinius ryšius su mama ir seserimi. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atsižvelgtina ir į tai, kad E. K. iš viso yra nuteistas šešis kartus, daugiausia - už turtinius nusikaltimus, pripažino, kad nusikaltimus darydavo dėl alkoholio vartojimo bei draugų įtakotas, teigia, kad šiuo metu potraukio alkoholiui neturi. Darydamas nusikaltimus elgdavosi impulsyviai, nenumatydavo savo elgesio pasekmių. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimokė, nedirbo, pataisos namuose neskatintas, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Ta aplinkybė, kad nuteistasis turi nepilnametį sūnų, negali turėti esminės įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, nes nusikaltimus jis darė jau turėdamas sūnų, be to iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikdamas bausmę su sūnumi net nebendrauja. Be to, palyginti su atliktąja likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis: iš paskirtos 1 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės nuteistasis neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 23 dienų bausmės (teismo nutarties priėmimo dienai). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o taip pat gali neatitikti nukentėjusiųjų asmenų lūkesčių ir suteikti pagrindą abejoti teisingumu. Be to, Komisijos nutarime teisingai pažymėta, jog nuteistasis šį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Psichologinės tarnybos specialistės nuteistasis charakterizuojamas kaip asmuo, kuriam trūksta pasitikėjimo savimi. Pagrindiniai veiksniai, galintys įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje, yra: ankstesni teisės pažeidimai, kriminalinės nuostatos. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė.
Visos šios nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai (BVK 157 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atsisakyti tvirtinti 2013-11-27 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą.
Nutartis per penkias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.