Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. Z. ieškinį atsakovams J. K. ir R. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad R. B. nėra M. S. K. tėvas ir nustatyti, kad B. Z. yra M. S. K. tėvas, o M. S. K. yra jo dukra, kad būtų galima pakeisti gimimo liudijime duomenis apie tėvystę.

Atsakovas R. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti žinomai neteisingai įrašą vaiko gimimo liudijime nustatant, kad jis nėra M. S. K. tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. B. priešieškinį ieškovui B. Z. ir atsakovei J. K. dalyje dėl neteisingo įrašo vaiko gimimo liudijime panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje, kurioje pateiktas atsakovo priešieškinis pradinis ieškovas B. Z. vienu iš reikalavimų prašo teismo pripažinti, kad R. B. nėra M. S. K. tėvas. Todėl teismo vertinimu, tiek ieškinyje, tiek priešiniame ieškinyje reikalavimo dalykai yra tapatūs, priešieškinis reiškiamas ir tuo pačiu faktiniu bei teisiniu pagrindu, kaip ir pradinis ieškinys. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atsakovo priešieškinį dalyje dėl neteisingo įrašo vaiko gimimo liudijime panaikinimo atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 5 p.)

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti kitos sudėties teismui pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad asmens, manančio, kad jo teisės pažeistos, teisė ginti teises yra absoliuti. J. K. pateikdama klaidingus duomenis apie savo vaiko tėvą įvykdė kriminalinį nusikaltimą, kadangi be apelianto žinios sukūrė jam CK 3 knygoje nurodytas pareigas, taip pažeisdama jo teises. Todėl negalima apriboti apelianto absoliučios teisės kreiptis į teismą dėl neteisingo įrašo vaiko gimimo liudijime panaikinimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. Z. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti atsakovo priešieškinį tinkamai taikė procesines normas. Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai kaltina atsakovę pateikus melagingus duomenis apie dukros tėvą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, kadangi tapatus reikalavimas jau yra teismo žinioje.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti priešieškinį pažeidė jo absoliučią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Apeliantas teisingai nurodo, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. pagrindais.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos dalyką ir pagrindą sprendė, kad atsakovo pateiktas priešieškinis yra tapatus jau nagrinėjamai bylai.

CPK 137 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-137/2013).

Analizuojant apelianto reiškiamo priešieškinio ir nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo B. Z. ieškinį atsakovams J. K. ir R. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ieškovo pateikto priešieškinio tapatumo elementus, matyti, kad ginčas byloje yra tarp tų pačių šalių – B. Z., J. K. ir R. B.. Taip pat atsižvelgtina į ieškinio dalyką - reikalavimą, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Apeliantas reiškiamu priešieškiniu prašo panaikinti žinomai neteisingai įrašą vaiko gimimo liudijime nustatant, kad jis nėra M. S. K. tėvas. Vertinant šį reikalavimą (ieškinio dalyką), konstatuotina, kad lingvistiniu jo suformulavimo aspektu ir atsižvelgiant į tai, kokio teisinio rezultato siekia apeliantas, matyti, kad abiem ieškiniais siekiama paneigti M. S. K. gimimo liudijime nurodyta informaciją, kad R. B. yra vaiko tėvas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys civilinėje byloje pagal B. Z. ieškinį atsakovams J. K. ir R. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo ir atsakovo pateiktas priešieškinis, laikytini tapačiais. Todėl nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, jog atsisakius priimti pateiktą priešieškinį bus pažeistos jo teisės, kadangi jau nagrinėjamoje byloje iš esmės yra siekiama to paties rezultato, kokio siekė apeliantas pateiktu priešieškiniu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.