Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-123-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2A-123-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė
Ieškovas
J. T.
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-123-324/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 75.8 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovei J. T., atsakovui K. T., jo atstovui adv. Mečislovui Norvaišui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-110-743/2008 pagal J. T. ieškinį atsakovui K. T., išvadą teikiančiai institucijai Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems padidinimo ir santuokinio turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-624-01/2002, padidinant išlaikymą ir nustatant jį dviem būdais – po 250 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki kiekvieno jų pilnametystės ir atsakovui K. T. atitenkančias 39/100 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant kiekvienam vaikui lygiomis dalimis; padalinti santuokinį turtą ieškovei priteisiant 61/100 dalį 25100 Lt vertės buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisiant 500 Lt vertės svetainės minkštą komplektą 3+2+1, 500 Lt vertės sekciją ,,Jysk“, 100 Lt vertės dvigulę lovą, 100 Lt vertės spintą, 200 Lt vertės šaldytuvą ,,Snaigė“, 250 Lt vertės šaldiklį ,,Snaigė“, 200 Lt vertės skalbyklę ,,Bosch“, 50 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 350 Lt vertės televizorių ,,Sharp“, 250 Lt vertės televizorių ,,Hitahi“, 500 Lt vertės muzikinį centrą, 6000 Lt vertės automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pakeitė 2002 m. spalio 2 d. sprendimu nustatytą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, ieškovei priteisė 25100 Lt vertės butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 350 Lt vertės komplektą 2+1, 500 Lt vertės sekciją ,,Jysk“, 100 Lt vertės dvigulę lovą, 100 Lt vertės spintą, 200 Lt vertės šaldytuvą ,,Snaigė”, 250 Lt vertės šaldiklį ,,Snaigė“, 200 Lt vertės skalbyklę ,,Bosch”, 50 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 250 Lt vertės televizorių ,,Hitahi“, atsakovui priteisė 2000 Lt vertės automobilį Audi 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 350 Lt vertės televizorių ,,Sharp”, 500 Lt vertės muzikinį centrą; iš ieškovės priteisė 6043,52 Lt piniginę kompensaciją atsakovui. Dalijant santuokoje įgytą turtą, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo atsižvelgęs į tai, jog su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, ieškovė yra sirgusi sunkia, turinčia tendenciją kartotis, liga. Sprendė, jog šalių gyvenimas po ištuokos vienoje gyvenamojoje patalpoje būtų prielaida tolesniems ginčams, psichologinei įtampai, su ieškove lieka gyventi tam tikrų sveikatos problemų turintys nepilnamečiai vaikai, kitos nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ieškovė neturi, todėl butą priteisė ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl padalinto nekilnojamojo turto vertės ir iš ieškovės priteistos piniginės kompensacijos dydžio.

Nepagrįstai remtasi 1994 metų nekilnojamojo turto rinkos verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. 2008 m. rugsėjo 27 d. turto vertės nustatymo ataskaita įrodo, jog šiuo metu padalinto buto su rūsiu vidutinė rinkos vertė yra 125000 Lt.

Pažeistos CPK 376 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas. Priimant sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nesilaikyta teisingumo principo, nes neatsižvelgta į dalintino nekilnojamojo turto vertę kompensacijos priteisimo metu. Nepasinaudota CPK 376 straipsnio 1 dalimi teismui suteikta iniciatyvos teise įpareigoti proceso šalis pateikti duomenis apie dalintino nekilnojamojo turto dabartinę rinkos vertę. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog dėl turto sudėties, jo vertės šalys sutaria, nors nagrinėjant bylą dalintino turto dabartinė rinkos vertė akcentuojama nebuvo. Atsakovas sutiko tik su tuo, kad butas buvo įgytas 1994 metais už 25100 Lt. Kadangi CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę viršyti pareikštus reikalavimus, atsakovas negalėjo tiksliai sumodeliuoti būsimą sprendimą, todėl nagrinėjant bylą nepateikė objektyvių duomenų apie dalintino nekilnojamojo turto dabartinę rinkos vertę.

Už iš ieškovės priteistą piniginę kompensaciją atsakovas negali įsigyti jokio būsto. Atsižvelgta tik į ieškovės interesus, ignoruojant elementariausius atsakovo poreikius bei interesus.

Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto vertės ir iš ieškovės priteistos piniginės kompensacijos dydžio, priimti naują sprendimą ir priteisti atsakovui iš ieškovės pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 1/3 nekilnojamojo turto dalies 41667 Lt dydžio piniginę kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog per visą bylos nagrinėjimo laiką dalintino nekilnojamojo turto vertė atsakovui buvo žinoma. Dėl jos atsakovas pretenzijų nepareiškė. Teismas negalėjo rinkti įrodymų apie buto vertę, nes tokių įrodymų nebuvo. Buto vertinimas atliktas atsakovo iniciatyva jau po bylos išnagrinėjimo, nors tai galėjo būti atlikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su atsakovo reikalavimu sumokėti piniginę kompensaciją nuo VĮ Registrų centras 2009 m. kovo 6 d. pažymėjime nr. (7.2/1147)s-762 nurodytos 80200 Lt buto rinkos vertės, išdėstant mokėjimą dalimis dvejiems metams. Pastarąjį prašymą motyvavo sunkesne materialine padėtimi - su ja lieka trys nepilnamečiai vaikai, neseniai yra susilaukusi kūdikio. Atsakovas sutiko, kad piniginės kompensacijos mokėjimas būtų išdėstytas ieškovės nurodomu būdu, tačiau kompensacijos dydį prašė skaičiuoti nuo 111500 Lt buto vertės ( 98000 Lt plius pusė skirtumo, susidarančio tarp 98000 Lt vertės, nurodytos ieškovės pateiktoje UAB „Dzūkas“ 2009 m. vasario 6 d. turto vertinimo ataskaitoje, ir 125000 Lt buto vertės pagal UAB „Liturta“ įvertinimą).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisę viršyti pareikštus reikalavimus šeimos bylose, netinkamai pritaikė CPK 8 straipsnyje įtvirtintą kooperacijos principą bei 376 straipsnio pirmosios dalies nuostatas.

Nors tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio buto vertės, apeliantas pagrįstai teigia, jog, ieškovei butą prašant dalinti natūra ir atsiliepimu į ieškinį nesutinkant tik su jam prašomos paskirti buto idealinės dalies dydžiu, nebuvo procesinio tikslo ginčyti nekilnojamojo turto registro įmonėje užfiksuotą šio daikto vertę ( t. 1 b.l. 23).

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo metu procesiniuose dokumentuose nurodytos šalių pozicijos kito. Atsakovas išreiškė pageidavimą gauti piniginę kompensaciją. Ją priteisdamas, teismas teisingai taikė CPK 376 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, tačiau, nepateikęs atsakovui klausimo dėl pageidaujamos gauti piniginės kompensacijos dydžio, bylą išsprendė neteisingai.

Iš apeliacinio proceso metu abiejų šalių pateiktų ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų matyti, jog buto rinkos vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje keturis kartus viršija vertę, 2005 metais nustatytą VĮ Registrų centras. Neišsiaiškinęs prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžio ir nepasiūlydamas šalims pateikti atitinkamus įrodymus, teismas netinkamai pritaikė CK 3.119 straipsnio reikalavimą dalintino turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Priteisiant piniginę kompensaciją už teismo nustatytą buto nuosavybės dalį, dėl šios priežasties buvo pažeistos atsakovo turtinės teisės.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, sprendimas pakeistinas ( CPK 320 straipsnis). Atsižvelgiant į sparčius nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčius dabartiniu metu, nustatant buto rinkos vertę apygardos teismas vadovaujasi ne vėliausiu įkainavimu - 98000 Lt pagal ieškovės pateiktą UAB „Dzūkas“ buto vertinimo ataskaitą, bet, įvertinus pastarosios ataskaitos nuorodą apie ilgalaikį butų pardavimo sandorių nebuvimą Lazdijų mieste, 2008 m. kovo 5 d. VĮ Registrų centras nurodytu buto įkainavimu 80200 Lt ( CK 3.119 str.). Šis įkainavimas yra nežymiai, tačiau mažiausias iš trijų įkainavimų, buvusių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 1/3 atsakovui pripažintos nuosavybės teisės dalis pagal šį įvertinimą pinigine išraiška sudaro 26733 Lt. Ji yra pakankama užtikrinti teisingą bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą ( su ieškove lieka trys nepilnamečiai vaikai; ji nurodo, kad tokią dalimis išdėstytą kompensaciją sumą yra pajėgi atsakovui sumokėti). Atsakovas sutinka, kad piniginė kompensacija būtų mokama dalimis, neginčija ieškovės nurodomų priežasčių, kurios sudaro CPK 284 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pagrindą sprendimo vykdymo išdėstymui. 26733 Lt piniginė kompensacija mažintina 425 Lt dydžiu, nurodytu neapskųstoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, ir išdėstytina 24 mėnesių laikotarpiui po 1096 Lt ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies tretysis punktas).

Proporcingai (63 procentais) patenkintų reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir advokato pagalbos išlaidos ( CPK 93, 96, 98 straipsniai; 999 +1300; t. 1 b.l. 58, 66). Kitas bylinėjimosi išlaidas – mokestį už turto rinkos vertės nustatymą – patyrė abi šalys, todėl jos nepriteistinos ( CPK 93 str. 2, 4 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 6043, 52 Lt piniginė kompensacija, padidinant šią kompensaciją iki 26308 ( dvidešimt šešių tūkstančių trijų šimtų aštuonių ) Lt.

Išdėstyti kompensacijos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui po 1096 ( vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis) Lt kas mėnesį.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovės J. T. atsakovui K. T. 1448 ( vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėNijolia Indreikienė