Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3022-587/2012 pagal V. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senjorai“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis (2008 m. gegužės 1 d., 2008 m. gegužės 4 d., 2008 m. birželio 24 d., 2008 m. rugpjūčio 15 d.), piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymo ne dėl darbuotojo kaltės laiką nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2008 m. birželio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta darbo sutartimi ieškovė buvo įdarbinta virėja restorane „(duomenys neskelbtini)“, mokant 1 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. 2008 m. birželio 20 d. darbdavys pranešė apie ieškovės įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Ieškovė nepasirašė darbo sutarties, nes ji buvo pateikta pasirašyti atgaline data (2008 m. birželio 20 d. darbo sutartis ieškovei pateikta 2008 m. rugpjūčio 26 d.), joje nurodytas darbo užmokestis neatitiko faktiškai mokamo (nurodyta – 1 000 Lt, mokėta – 1 600 Lt), ieškovė virėjos pareigose restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2008 m. balandžio 7 d. 2008 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta DK 127 straipsnio pagrindu (darbuotojo prašymu). Nutraukus darbo sutartį, su ieškove nebuvo pilnai atsiskaityta – nebuvo sumokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nesumokėtas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis (2008 m. gegužės 1 d., 2008 m. gegužės 4 d., 2008 m. birželio 24 d., 2008 m. rugpjūčio 15 d.). Paskutinį kartą su ieškove atsiskaityta 2008 m. rugsėjo 3 d. 2008 m. rugsėjo 12 d. ieškovė kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrių dėl atsakovės įmonės patikrinimo. Atlikus patikrinimą, 2008 m. spalio 1 d. buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA-0735-0014, kuriuo nustatyta, kad tarp šalių – darbuotojos V. Z. ir darbdavio – UAB „Senjorai“ direktorės R. F. buvo susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas rašytine darbo sutartimi. 2008 m. spalio 2 d. LR Valstybinė darbo inspekcija atsakovės įmonės direktorei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. 2008 m. spalio 6 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius ieškovei pateikė raštą „Dėl UAB „Senjorai“ patikrinimo“ Nr. SD-19097, kuriame nurodė nustatytus pažeidimus, tarp kurių – ieškovei nesumokėtas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis DK 194 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat nesumokėta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-211-573/2009 atsakovės įmonės direktorei už pažeidimo, numatyto ATPK 41(3) straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3 000 Lt dydžio baudą. Minėtame nutarime nustatyta, kad ieškovė nelegaliai dirbo nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2008 m. birželio 20 d. Darbdavys už ieškovę nesumokėjo 492,8 Lt mokesčių, kurie būtų suteikę jai atitinkamas socialines garantijas. Dėl to, kad ieškovei teko lankytis darbo inspekcijoje, dalyvauti teisminiuose procesuose, ji patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, atsirado nepasitikėjimais būsimais darbdaviais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Atmetė kitą ieškinio dalį. Vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-211-573/2009 nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovė nelegaliai dirbo nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2008 m. birželio 20 d. Atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatytas nelegalus darbas, dėl ko ieškovei nebuvo suteikiamos socialinės garantijos, jai nebuvo skaičiuojamas darbo stažas, nebuvo sumokėti priklausantys mokesčiai į atitinkamus socialinio draudimo fondus, ieškovė patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, pergyveno dėl bylos nagrinėjimo, atsirado nepasitikėjimais būsimais darbdaviais, iš atsakovės ieškovei priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atmetė kitą reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį, motyvuodamas tuo, kad nustatyto dydžio kompensacija yra pakankama, atsižvelgiant į neilgai trukusį pažeidimo laiką ir pobūdį. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė nelegaliai dirbo nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2008 m. birželio 20 d., sprendė, kad reikalavimas priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už darbą 2008 m. gegužės 1 d. ir 2008 m. gegužės 4 d. yra neįrodytas ir nepagrįstas. Vadovaudamasis atsakovės pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad visos ieškovei priklausančios sumos buvo išmokėtos. Konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos darbo užmokestis buvo ne toks, koks nurodytas darbo sutartyje (CPK 177, 178 str.). Sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies (10 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys.

1. Netinkamai pritaikius CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai patirtos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 500 Lt. Neatsižvelgta į ieškovės argumentus, kad draudėjai nuo apdraustiesiems priskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio (atlyginimo) sumos iš savo lėšų moka bendrąjį valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo 30,8 procento dydžio tarifo įmokas (Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 str. 1-3 d.). Atsižvelgiant į tai, darbdavys už apeliantę nesumokėjo 492,8 Lt mokesčių, kurie būtų suteikę jai atitinkamas socialines garantijas. Kadangi vien apeliantės patirtos turtinės žalos dydis sudaro beveik 500 Lt, pirmosios instancijos teismo priteista suma neatlygina apeliantės patirtos neturtinės žalos, kurią sudaro ne tik nesuteiktos socialinės garantijos, bet ir emocinis sukrėtimas bei išgyvenimai, patirti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nevertinti ieškovės argumentai, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jos patirtą neturtinę žalą sudarė ir nepatogumai, patirti teikiant paaiškinimus LR Valstybinei darbo inspekcijai, dalyvaujant teismo posėdžiuose administracinėje byloje (Kauno miesto apylinkės teisme vyko penki teismo posėdžiai, kurių metu apeliantė dalyvavo kaip liudytoja). Dėl to ji patyrė ne tik emocinius sukrėtimus, išgyvenimus, bet ir nepatogumus tuometiniame darbe, nes teko darbo metu dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat apeliantė pradėjo nepasitikėti būsimais darbdaviais. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir šią civilinę bylą apeliantė juto proceso dalyvių nuomonę, jog ji pati kalta, kad dirbo nelegaliai. Neatsižvelgta, kad apeliantė nesuprato, jog dirba nelegaliai, pajamos iš darbo užmokesčio buvo vienintelės jos pajamos. Nevertinta žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. neatsižvelgta, kad apeliantei neturtinę žalą sukėlė sėkmingai veikiantis darbdavys, esantis stipresniąja darbo santykių šalimi.

2. Neteisinga išvada, kad apeliantei buvo išmokėtos visos jai priklausančios sumos. Ši išvada pagrįsta tik atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais, nevertinant apeliantės pateiktų įrodymų ir argumentų dėl atsakovės pateiktų dokumentų suklastojimo. Neatsižvelgta į apeliantės paaiškinimus, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. jai buvo sumokėti 1 275 Lt, tačiau ši suma buvo ne kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbą švenčių dienomis, o darbo užmokestis už 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Darbdavys, teikdamas pasirašyti 2008 m. rugsėjo 3 d. kasos išlaidų orderį (b. l. 51), nebuvo nurodęs pagrindo, jog minėta suma yra skirta kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbą švenčių dienomis, šis pagrindas buvo įrašytas vėliau, siekiant surinkti dokumentus, patvirtinančius aplinkybę apie neva sumokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažeista pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Išvadą, kad su apeliante buvo visiškai atsiskaityta, paneigia civilinėje byloje esantys LR Valstybinės darbo inspekcijos pateikti rašytiniai įrodymai – 2008 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R10735-0060 15 punkte nurodyta, kad darbo sutartis su V. Z. nutraukta 2008 m. rugsėjo 9 d., tačiau neatsiskaityta atleidimo iš pareigų dieną (neišmokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas); 16 punkte nurodyta, kad darbuotojams nemokama už darbą švenčių dienomis; 2008 m. spalio 6 d. rašte nurodyta, kad patikrinimo metu 2008 m. rugsėjo 18 d. nustatytas pažeidimas, kad ieškovei nepaskaičiuota ir nesumokėta už darbą švenčių dienomis DK 194 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ne mažiau kaip dvigubai darbuotojo užmokesčio; taip pat nustatyta, kad darbdavys, atleisdamas ieškovę 2008 m. rugsėjo 9 d., nesumokėjo išeitinės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kadangi patikrinimas atsakovės įmonėje atliktas 2008 m. rugsėjo 18 d., akivaizdu, kad patikrinimo metu 2008 m. rugsėjo 3 d. kasos išlaidų orderyje nebuvo nurodyta, kad išmokama 1 275 Lt suma yra skirta apmokėti už darbą švenčių dienomis ir kompensuoti nepanaudotas kasmetines atostogas. Neatsižvelgta, kad 2008 m. rugsėjo 3 d., kuomet atsakovė neva kasos išlaidų orderiu išmokėjo apeliantei darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ji net neturėjo pareigos išmokėti minėtą sumą. Darbo sutartis su apeliante nutraukta 2008 m. rugsėjo 9 d., todėl tik šią dieną kilo darbdavio pareiga su ja atsiskaityti (DK 141 str.). 2008 m. rugsėjo 3 d. net nebuvo pateiktas apeliantės prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo. Nevertinti atsakovės atstovo paaiškinimai, kad UAB „Senjorai“ darbuotojams už darbą švenčių dienomis mokamas dvigubas užmokestis. Atsižvelgiant į atsiliepime į ieškinį pateiktus paskaičiavimus, apeliantei būtų priklausę išmokėti už darbą švenčių dienomis 640,02 Lt (dvigubas darbuotojos užmokestis – 213,34 Lt už tris švenčių dienas) ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 424,68 Lt, iš viso – 1 064,7 Lt. Kadangi atsakovė nėra išmokėjusi apeliantei minėtos sumos, ji pateikė paaiškinimus, kad neva apeliantei už darbą švenčių dienomis paskaičiuotas daugiau nei tris kartus didesnis atlyginimas – 369,34 Lt už vieną dieną. Šie atsakovės atsikirtimai turėjo būti vertinami kritiškai, nes minėtą sumą atsakovė paskaičiavo, siekdama pagrįsti, kad 1 275 Lt suma buvo skirta sumokėti darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

3. Pažeistos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškinio suma buvo 4 275 Lt (3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 275 Lt nesumokėtas darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis bei piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas). Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (12 procentų ieškinio sumos). Apeliantės faktiškai patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 1 500 Lt. Š suma nurodyta advokato 2012 m. kovo 12 d. prašyme priteisti iš atsakovės apeliantės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat pinigų priėmimo kvito dalyje, kurioje įrašyta suma skaičiais. Įvykus rašymo apsirikimui, pinigų priėmimo kvito dalyje, kurioje nurodyta suma žodžiais, praleisti žodžiai „penki šimtai“. Neatsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, pažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, numatytus CK 1.5 straipsnyje, padaryta nepagrįsta išvada, kad apeliantė patyrė 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir nepagrįstai apeliantei iš atsakovės priteista 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

Prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad darbdavio mokamas pensijų socialinis draudimas, ligos ir motinystės socialinis draudimas, nedarbo socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas sudaro 30,98 procento. Nustačius, jog apeliantė nelegaliai dirbo nuo 2008 m. gegužės 26 d. iki 2008 m. birželio 20 d., darbdavio mokėtina suma sudaro 309,8 Lt, skaičiuojant nuo 1 000 Lt darbo užmokesčio. Apeliantė gavo darbo užmokestį be išskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, todėl laikytina, jog ji pati turėjo finansinės naudos. Kreipimasis į valstybines institucijas dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo būdas, todėl aplinkybės, kad apeliantei teko kreiptis į darbo inspekciją, liudyti teisme, nėra reikšmingos, nustatant neturtinės žalos dydį. DK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga atleisti darbuotoją nuo darbo, jeigu šis pakviestas liudyti teisme, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog dėl liudijimo teisme apeliantė patyrė nepatogumus darbe. Prašydama neturtinės žalos atlyginimo, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jai padarytos neturtinės žalos dydį ir faktą. Žalą padariusio asmens gera turtinė padėtis yra reikšminga, nustatant, ar asmuo, iš kurio priteisiama neturtinė žala, galės tą žalą atlyginti, o ne nustatant nukentėjusio asmens patirtą neturtinės žalos dydį. Atsakovė pateikė įrodymus, kad su apeliante visiškai atsiskaitė. Darbdaviui nedraudžiama sumokėti darbuotojui priklausančias sumas anksčiau nei numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje. Atsakovė apeliantės prašymą dėl atleidimo iš darbo gavo 2008 m. rugsėjo 2 d., todėl 2008 m. rugsėjo 3 d., išmokėdama apeliantei jai priklausantį darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį, kartu išmokėjo ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei neišmokėtą darbo užmokestį už darbą švenčių dienomis. Apeliantė neįrodė, jog jai nebuvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, susijusius su darbdavio atsiskaitymu su darbuotoja, nutraukiant darbo sutartį, nustatė darbuotojai priteistos neturtinės žalos dydį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apygardos teismas sprendžia, kad, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimui 500 Lt, pirmosios instancijos teismas įvertino visas CK 6.250 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Apeliantė nepateikė įrodymų apie dėl to atsiradusį didesnį, nei įvertino teismas, emocinį sukrėtimą ar nepasitikėjimą darbdaviais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertino faktą, kad nelegalaus darbo laikotarpiu į socialinio draudimo fondu nebuvo sumokėti atitinkami mokesčiai. Priteista neturtinė žala viršija nesumokėtų mokesčių sumą. Ją didinti nėra pagrindo, nes nelegaliai ieškovė dirbo labai neilgą laiko tarpą (nepilną mėnesį). Tai, kaip tokį darbą pačios ieškovės suvokimo aspektu vertina kiti apeliantės nurodyti asmenys, nėra aplinkybė, į kurią pagal CK 6.250 str. 2 dalį atsižvelgtina, nustatant neturtinės žalos dydį. Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos dydžio atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nekeistina.

Sutiktina su apeliante, kad, konstatuodamas išmokėjimą ieškovei priklausančio darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas 2008-09-03 kasos išlaidų orderiu nr. 259, pirmosios instancijos teismas netyrė Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodomos išmokos nebuvo išmokėtos tuo metu, kai pagal 2008-09-12 prašymą VDI Kauno skyriui buvo atliktas ginčo pagrindu esančių aplinkybių patikrinimas, šalių paaiškinimų ir nesivadovavo įrodymų sąsajumo principu.

2008-09-30 Valstybinės darbo inspekcijos reikalavime Nr.R1 0735-0060 dėl pažeidimų pašalinimo iki 2008 m. spalio 31 d. nurodyta, kad, nutraukus darbo sutartį su V. Z. 2008-09-09, atleidimo iš darbo dieną nebuvo sumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbo užmokestis už darbą švenčių dienomis (reikalavimo 15-16 punktai). Konstatuodamas visišką atsiskaitymą su ieškove, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės paaiškinimo, kad jos parašas 2008 m. rugpjūčio mėn. mokėjimų žiniaraštyje darbo užmokesčio gavimo neįrodo – žiniaraštį darbdavys duodavo pasirašyti mėnesio viduryje, atlyginimą mokėdavo, „kai sugalvodavo“, vienintelis kartas, kai jos prašymu buvo išduotas atsiskaitymo lapelis, buvo 2008 m. rugsėjo 3 d., patvirtinantis darbo užmokesčio sumokėjimą. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atstovo, negalėjusio konkretizuoti darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, paaiškinimo bei pripažinimo, kad, pasirašius žiniaraštį, pinigai galėjo būti išmokami vėliau, nurodymo, jog patikrinimo metu Valstybinei darbo inspekcijai nebuvo pateiktas 2008-09-03 kasos išlaidų orderis Nr. 259, nes 1275 Lt dydžio išmoką už atostogas ir darbą švenčių dienomis atsakovė papildomai sumokėjo, vykdydama Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą (b.l. 94-95).

Susiejus šiuos duomenis (du rašytinius įrodymus ir du šalių paaiškinimus) su aplinkybe, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimas „Senjorų“ bendrovėje buvo atliktas pagal 2012-09-12 V. Z. prašymą, jo metu nustatyta, kad ieškovei nebuvo išmokėta nei kompensacija už nepanaudotas atostogas, nei darbo užmokestis už darbą poilsio dienomis, o 2008-09-03 mokėjimą atsakovė teigia atlikusi, vykdydama 2008-09-30 VDI reikalavimą pašalinti pažeidimus, darytina išvada, kad apeliantės teiginys apie vėliau, nei 2008 m. rugsėjo 3 d., padarytą mokėjimo pagrindo įrašą 2008-09-03 kasos išlaidų orderyje nr.259, yra teisingas. Atsakovė neįrodė, jog 2008-09-03 kasos išlaidų orderiu ieškovei išmokėjo ir darbo užmokestį už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, ir 1275 Lt – orderyje nurodyta tik viena 1275 Lt suma, mokėjimų žiniaraštis b.l. 50 yra pasirašytas ne ieškovės, o jį sudariusio asmens. Atsakovei nepagrindus, kodėl Valstybinei darbo inspekcijai patikrinimo metu nepateikė dokumento apie pilną atsiskaitymą su ieškove, apeliacinės instancijos teismas atmeta nelogišką atsakovės argumentą, jog 2008-09-03 mokėjimu ji įvykdė Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimą, pareikštą 2008-09-30 (CPK 185 str. 1 d.). Ieškovei įrodžius, kad šiuo mokėjimo dokumentu jai buvo sumokėtas darbo užmokestis už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, nustatytina, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, nesumokėjo darbuotojai už darbą švenčių dienomis ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Tenkintinas apeliantės reikalavimas dėl šios ieškinio dalies. Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad jai buvo mokamas didesnis, nei nurodyta darbo sutartyje ir mokėjimo žiniaraščiuose, darbo užmokestis (2008-06-20 – 208-08-01 laikotarpiu – 1000 Lt, nuo 2008-08-01 – 1600 Lt). Apeliaciniu skundu ji pripažįsta, kad, įvertinus atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus apskaičiavimus, kompensacija už nepanaudotas septynių kalendorinių dienų atostogas sudaro 424,68 Lt (86,67 x7). Atsakovės ieškovei apskaičiuota suma už darbą švenčių dienomis 2008-06-24, 2008-07-06 ir 2008-08-15 sudaro 1 108,02 Lt, naktinį darbą – 100 Lt (b.l. 35). Bendra sumokėtina suma, neatskaičius mokesčių, yra 1632,70 Lt.

Atsakovei visiškai neatsiskaičius su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną ne dėl jos kaltės, yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką.

Formuodamas teismų praktiką dėl išmokos už uždelsimo atsiskaityti dydžio nustatymo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, „ būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui UAB „Eurėja“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės pašalpos, nesumokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už komandiruotėse patirtas išlaidas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką bei atsiskaitymo uždelsimą, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo).

Apeliacine tvarka peržiūrimoje byloje nustačius, kad atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jai priklausančios kompensacijos už atostogas ir darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis, neišmokėta suma nedidelė, ieškovė pas atsakovę dirbo neilgai (nepilnai keturis mėnesius kas antrą savaitę), apie savo teisės pažeidimą sužinojo tuoj pat po darbo sutarties nutraukimo 2008 m. rugsėjo – spalio mėnesiais po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo, tačiau į teismą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo kreipėsi daugiau nei po trijų metų, yra pagrindas priteisti ne didesnį kaip dviejų mėnesių vidutinį darbo užmokestį (1600x2) už uždelstą atsiskaityti laiką. Apygardos teismas sprendžia, kad darbo užmokesčio už visą laiką nuo 2008-09-09 iki teismo sprendimo priėmimo reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų už jos išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas viršijančios kompensacijos. „Tokia situacija inter alia būtų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010)“.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir kitokiu, nei pirmosios instancijos teismo, faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, lemiančiu skirtingą darbo teisės normų pritaikymą, sprendimas pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atskirai nepasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškinį patenkinus iš dalies. Faktiškai patenkinus visus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistina 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 61). Aplinkybė, jog ieškovei priteista kitokia, nei pareikšta ieškinyje, neturtinės žalos suma ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką, nepripažintina mažinančia priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydį, atsižvelgiant į nedidelę šių išlaidų sumą ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes ( CPK 93 str. 5 dalis). Iš atsakovės valstybei priteistinas 145 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 dalis; 1632,70+3200x3/100).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys. Iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senjorai“ (į.k. 135035396) 4832,70 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du Lt 70 ct) Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, neatskaičius pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų ieškovei V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Valstybei iš atsakovės priteistą žyminį mokestį padidinti iki 145 ( šimto keturiasdešimt penkių) Lt.

Sprendimo dalies dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo nekeisti.