- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- 1-1861-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05437-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- E. G.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2019 m. vasario 8 d., apie 23.13 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Žirgo g. 2, Vilniuje, viešoje vietoje, gatvėje, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie nukentėjusiojo E. G. automobilio „Toyota Prius Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pro atidaryta vairuotojo pusės langą nemažiau kaip vieną kartą sudavė E. G. kumščiu į veido sritį, taip sulaužė lango deflektorių, kurio vertė 30 EUR bei nežymiai sutrikdė E. G. sveikatą, o būtent padarė jam poodinę kraujosruvą dešiniame smilkinyje. Šiais savo veiksmais V. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vairuodamas automobilį neteisingai sustojo prie parduotuvės, pradėjo važiuoti, nukentėjęs jo nepraleido, jis važiavo pagal taisykles. Posūkyje užkirto nukentėjusiajam kelią, kitų automobilių nebuvo. Išlipo, priėjo prie nukentėjusiojo, priekaištavo, kad jis neteisingai važiuoja. Nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, sudavė jam (nukentėjusiajam) vieną kartą pro atdarą automobilio langą. Neprisimena, kaip sugadino durelių deflektorių, bet galėjo taip būti. Sutinka, kad apgadino nukentėjusiojo automobilį. Tą dieną buvo pavargęs, prieš tai turėjo konfliktą su klientais, pripažįsta, kad blogai pasielgė, dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, žalą jam atlygino.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. G. esmines aplinkybes nurodė analogiškas nurodytoms jo apklausos teisme metu. Buvo nurodęs, kad 2019 m. vasario 8 d. išvažinėjo iš „IKI“ parduotuvės, esančios adresu Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, važiuodamas iš aikštelės pro šlagbaumą, išsuko į Žirgo g., atsistojo į pirmą juostą, prieš jį užlindo kitas vairuotojas išsukęs iš Žalakevičiaus g. Jis atsistojo priešais jį prie šviesoforo. Užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, jie pajudėjo. Paspaudė tam vairuotojui signalą, kadangi jam nepatiko, jog jis užlindo priekyje jo. Vairuotojas tada pristabdė, dėl to ir jam teko staigiai stabdyti, tada vėl jam pasignalizavo ir jis antrą kartą paspaudė staigiai stabdžius. Jam vėl teko stabdyti ir savo automobilį, kadangi važiavo už jo. Pavažiavus šiek tiek į priekį už sankryžos, jis (V. G.) jam užkirto kelią, kad sustotų ir galėtų pašnekėti. Tada išlipo iš automobilio ir priėjo prie to vairuotojo automobilio. Paklausė vairuotojo, ką jis daro, kodėl specialiai stabdė savo automobilį, o jis jam iškart pasakė keiksmažodį, dėl ko supyko ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą. Tikrai negalėjo sulaužyti jo automobilio dalies. Tik vėliau po įvykio suprato, kad pats išvažiavęs iš šlagbaumo atsistojo ne į tą eismo juostą, turėjo stoti į antrąją, bet jam išsukant iš šlagbaumo nesimatė kelio ženklo. Gailisi, kad trenkė kitam vairuotojui, kad nepavyko pasikalbėti gražiai ir taikiai (b. l. 49-50, 56-57).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisme nuketėjusysis E. G. patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad dirba taksi vairuotoju automobiliu „Toyota Prius Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , tamsiai mėlynos spalvos. 2019 m. vasario 8 d., apie 23.12 val. V. Žalakevičiaus g. 29, Vilniuje, atvežė ir paleido klientę. Po to apsisuko ir planavo važiuoti į Nemenčinės plentą, kur yra „Viada“ degalinė. Pravažiavo „IKI“ parduotuvę ir sustojo prie ten esančios sankryžos, antroje juostoje, kur galima važiuoti tik tiesiai. Prie jo automobilio iš dešinės pusės, pirmoje eismo juostoje, sustojo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Šis automobilis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, kuri yra prie „IKI“ parduotuvės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo automobiliu į priekį ir važiavo tiesiai. Tuo metu dešinėje pusėje ir pirmoje eilėje stovėjęs automobilis pajudėjo ir važiavo taip pat tiesiai, nors kelio ženklas prie sankryžos nurodo, kad jam galima važiuoti tik į dešinę. Nurodyto automobilio vairuotojas pradėjo jam signalizuoti, vos neatsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės šoną. Po to jį aplenkė iš kairės pusės ir blokavo savo automobiliu, kad neįvažiuotų į Nemenčinės plentą. Jie abu sustojo ties borteliu, kuris yra prie sankryžos su Žirgo gatve. Matė kaip automobilyje „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo mažiausiai du žmonės, pats tuo metu važiavo vienas. Trečiasis asmuo buvo minėto taksi automobilio vairuotojas. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo (E. G.). Tuo metu atsidarė langą ir paklausė rusų kalba: „ką jis daro?“. Asmuo jam nurodė žiūrėti į kelio ženklus ir linijas, jis nurodė asmeniui pačiam tai daryti. Tada staiga dešinės rankos kumščiu vyras smūgiavo jam (E. G.) į kairę veido pusę ties kakta. Po to sekė antras smūgis iš kairiosios rankos kumščio. Jam pataikė į dešinę veido dalį ties skruostu ir smilkiniu. Vyras bandė suduoti ir daugiau smūgių, tačiau jam pataikyti nepavyko. Smūgiuodamas asmuo sulaužė vairuotojo pusės priekinio šoninio stiklo plastikinį deflektorių, kurio vertė 30 EUR. Po suduotų smūgių, jam (E. G.) pradėjo skaudėti galvą. Skausmą jaučia iki šiol. Ties dešinės pusės skruostu ir smilkiniu atsirado patinimas, matosi mėlynė. Sąmonės netekęs nebuvo, į medikus nesikreipė. Po suduotų smūgių vyras sėdo į nurodytą automobilį ir nuvažiavo Nemenčinės plentu link Saulėtekio alėjos. Kartu su asmeniu važiavę žmonės iš automobilio išlipę nebuvo. Jo (E. G.) automobilyje, ant galinio vaizdo veidrodėlio yra pritvirtintas vaizdo registratorius, kuris fiksuoja vaizdą automobilio priekyje. Vaizdo kameros, kuri filmuotų saloną nėra. Jį sumušęs vyras buvo apie 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, su žila trumpa barzda. Asmenį atpažinti galėtų. Nuvažiuojančiam vyrui su taksi automobiliu jis iš paskos nevažiavo, o skambino policijai. Atvykus pareigūnams bandė per taxi.lt aplikaciją susekti vairuotojo būvimo vietą. Matėsi, kad jis galimai nuvežė klientus į Statybininkų g., Bezdonių k., Vilniaus rajone. Po to programėlė buvo išjungta. Kur asmuo važiavo toliau neaišku. 2019 m. vasario 9 d., apie 00.30 val. per programėlę buvo nustatyta, kad „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja nuo Nemenčinės link Vilniaus, todėl Nemenčinės plente, ties „Vynoteka“, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. Jame sėdėjo kitas vairuotojas. Kaip išsiaiškino, tai buvo jį sumušusio vyro porininkas. Šis asmuo nurodė, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo porininkas dirbantis taksi vairuotoju. Šio asmens vardas V. (b. l. 9-10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. M. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios datos negali pasakyti, vakare apie 23.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo iškviestas „Taxi“ automobilis, parvežti ją bei koleges į namus po darbo. Atvyko „Taxi“, automobilio modelio nepasakys, tačiau tamsios, galbūt juodos spalvos, vidutinio dydžio, keturių durų automobilis. Vairuotojas buvo vyras, atrodo turėjo mažą barzdelę, tiksliai nepasakys, tikrai neįsidėmėjo kaip jis atrodė. Jis buvo apie 50 metų amžiaus. Į automobilį įlipo keturiese, ji, E., J. ir G.. Pati sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pajudėjo iš (duomenys neskelbtini), išvažinėjo iš aikštelės pro šlagbaumą, jiems reikėjo sukti į dešinę, važiavo Nemenčinės link. Važiavo ir staiga kitas „Taxi“ automobilis, ant kurio buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)..“ ar „(duomenys neskelbtini)..“, daugiau skaičių nepamena, taip pat tamsios spalvos, juos aplenkė pirmoje juostoje ir užkirto jiems kelią. Automobilio, kuriame jos važiavo vairuotojas persirikiavo į antrą juostą, tuomet tas kitas „Taxi“ automobilis per priekį persirikiavo į tą juostą kurioje jie buvo ir užkirto jiems kelią. Vairuotojas pasakė: ką jis daro? Nesuprato jo poelgio, todėl jų vairuotojas pavažiavo į priekį ir sustojo, o kitas „Taxi“ automobilis stovėjo skersai kelio. Tada vairuotojas, kuris jas vežė išlipo iš automobilio nieko nesakęs ir priėjo prie kito „Taxi“ automobilio, jiedu kažką kalbėjo pro atidarytą automobilio, vairuotojo pusės langą, ką kalbėjo negirdėjo ir tada staiga jų vairuotojas ranka, atrodo dešine, vieną kartą trenkė kito automobilio vairuotojui pro atidarytą langą, kur jis pataikė ir ar pataikė nematė. Iš karto po smūgio, jas vežusio namo „Taxi“ vairuotojas grįžo į automobilį ir vežė ją bei jos koleges į namus. Vairuotojas grįžęs į automobilį nieko nekalbėjo apie įvykį, o jos nieko ir neklausė. Jas vežęs vairuotojas buvo susinervinęs, kad kitas vairuotojas kėlė avarinę situaciją kelyje (b. l. 35-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, vyko „Taxi“ automobiliu namo iš darbo (duomenys neskelbtini) kartu su kolegėmis T., J. ir G.. Tuo metu buvo apie 23.15 val. Išvažiavo iš aikštelės, sustojo prie raudono šviesoforo signalo, o šalia jų jiems iš kairės pusės sustojo kitas „Taxi“ automobilis. Atrodo abu automobiliai buvo tamsios spalvos, tačiau markės ar išskirtinių bruožų nepamena. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jie pradėjo važiuoti, o kitas automobilis labai staigiai juos aplenkė ir atsidūrė priekyje jų automobilio. Jų vairuotojas jį taip pat apvažiavo, pro kurią pusę nepamena, tačiau jų „Taxi“ automobilis atsidūrė priekyje kito „Taxi“ automobilio. Tas kitas vairuotojas vėl staigiai važiuodamas iš dešinės pusės aplenkė jų automobilį. Šį manevrą kitas „Taxi“ automobilio vairuotojas atliko jiems sukant į kairę. Jų „Taxi“ vairuotojas sustabdė automobilį, kitas vairuotojas taip pat sustojo. Jų vairuotojas išlipo iš automobilio ir nieko joms nesakęs ėjo link kito sustojusio automobilio. Priėjus vairuotojui, kito automobilio vairuotojas atidarė priekinį vairuotojo pusės langą. Ji nematė ir negirdėjo, kad vairuotojai būtų kažką kalbėję tarpusavyje, tik matė kaip jų automobilio vairuotojas sudavė kitam automobilio vairuotojui. Kur sudavė, nematė, kuria ranka nepamena, ar pataikė nežino, buvo tamsu tik vieną kartą matė rankos mostą. Kito „Taxi“ automobilio vairuotojas nusikeikė. Jų vairuotojas grįžo į automobilį, nieko nekalbėjo ir vežė ją bei jos koleges į namus. Kad išlipęs vairuotojas prieš suduodamas ar po sudavimo kitam vairuotojui būtų kažką nulaužęs ar sulaužęs kito „Taxi“ vairuotojo automobilyje nematė, jokio garso negirdėjo. Mano, kad jų vairuotojas nesusilaikė, kadangi kito „Taxi“ vairuotojas porą kartų sukėlė avaringas situacijas kelyje (b. l. 39-41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesį, tikslios datos negali pasakyti, vakare apie 23.15 val. jai bei jos kolegėms G., T. ir E. buvo iškviestas „Taxi“ automobilis, kuris jas po darbo vežė į namus. Ji atsisėdo „Taxi“ automobilyje, ant galinės sėdynės už vairuotojo sėdynės. Jie išsuko iš aikštelės, važiavo pirmąja juosta, nors ji mano, kad ta juosta jie negalėjo važiuoti. Kitas „Taxi“ automobilis, kiek pamena „bordo“ spalvos važiavo jiems iš kairės, po to jis persirikiavo į juostą, kurioje važiavo jie, priekyje jų ir sustojo atsižvelgdamas į kelio ženklus. Jų vairuotojas apvažiavo iš kairės pusės tą kitą „Taxi“ automobilį ir staigiai sustojo priekyje to „Taxi“ automobilio. Šis veiksmas vyko sankryžoje. Jų vairuotojas išlipo ir nuėjo iki kito „Taxi“ automobilio. Nematė, ar jau buvo atidarytas kito „Taxi“ automobilio vairuotojo langas, ar atidarė tik priėjus jų „Taxi“ automobilio vairuotojui, tačiau pamena, kad jų vairuotojas kažką rusiškai pasakė ir nepamena kuria ranka ir kiek kartų, tačiau tikrai ne vieną, pro atvirą langą trenkė kito „Taxi“ automobilio vairuotojui. Ar pataikė ir kur taikė nematė, kadangi išsigando, buvo susijaudinusi. Po to jų „Taxi“ automobilio vairuotojas grįžo ir nieko nesakė, matė tik, kad sukioja ranką, kurią nepamena, bet mano, kad dešinę. Jos manymu, vairuotojas taip elgėsi, nes jam skaudėjo ranką. Apie įvykį su „Taxi“ vairuotoju nieko nekalbėjo. Kad kažkas būtų sulaužyta ar apgadinta tam kitam „Taxi“ automobiliui, nematė, nežino (b. l. 43-45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 513/2019 (01) nurodyta, kad E. G. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame smilkinyje, padaryta kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2019 m. vasario 8 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos surikdymu (b. l. 31).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei prie jo pridėtuose fotonuotraukose užfiksuota, kad buvo atlikta automobilio „Toyota Prius Plius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad tai tamsiai mėlynos spalvos keturių durų taksi automobilis su ant kėbulo priklijuotais įvairiais informaciniais lipdukais. Ant variklio gaubto yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio kairėje ir dešinėje šonuose matomi užrašai „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“. Ant automobilio bagažinės yra užrašai „parsisiųsk (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu automobilio kėbulas buvo purvinas. Ant abiejų automobilio priekinių durelių matėsi yra plastikiniai deflektoriai. Vairuotojo pusės deflektorius buvo atšokęs nuo stiklo ties išorinių užpakalinio vaizdo veidrodėliu. Daugiau apgadinimų ant automobilio nenustatyta. Automobilio salone, ant užpakalinio vaizdo veidrodėlio yra pritvirtintas vaizdo registratorius JADO (b. l. 9-10, 13-15).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad atliktos įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta ties daugiabučiu gyvenamuoju namu Vilniuje, Žirgo g. 2, esanti reguliuojamoje sankryžoje su Nemenčinės plentu. Priešais matosi „IKI“ parduotuvė, esanti Nemenčinės pl. 2, Vilniuje. Iki jos yra du keliai skirtingomis kryptimis po dvi eismo juostas, kuriuos skiria salelė. Apžiūrima vieta, ties Žirgo g. ir Nemenčinės pl. esanti sankryža kryptimi link Saulėtekio al. dešinėje kelio pusėje yra pastumta sniego krūva, kitoje kelio pusėje matosi metaliniai kelio atitvarai. Prie sankryžos stovi šviesoforai. Kelias apšviestas, gatvėje esančiais šviestuvais. Apžiūros metu vaizdo stebėjimo kamerų nenustatyta (b. l. 21-26).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas 2019 m. vasario 9 d. kartu su pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „EMER190208-231219F“. Vaizdo įrašo trukmė yra 1 min. 33 sek., nuo 23.12.19 val. iki 23.13.52 val. Įjungus vaizdo įrašą matosi, kad filmuojama iš automobilio. Filmuojama gatvė tamsiu paros metu. Automobilis apsisuka, važiuoja tiesiai. 0 val. 35 sek. automobilis sustoja prie šviesoforo, degant raudonam šviesoforo signalui. Girdisi kito automobilio garsinis signalas. Tuo metu vairuotojas, iš kurio automobilio yra filmuojama pasakė (rusiškai) „tuoj aš tau“. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilis pajuda tiesiai, sekančioje sankryžoje pasirenka juostą sukti į kairę. Jam pradėjus manevrą, vaizdo įraše iš kairės pusės automobiliui, iš kurio filmuojama, pasirodo tamsios spalvos „Taxi“ automobilis, kuris važiuoja eismo juosta skirta priešpriešiniam eismui. Įvažiavęs į sankryžą tas automobilis sustoja, skersai užstodamas eismo juostą ir trukdydamas atlikti manevrą į kairę automobilio, iš kurio filmuojama, vairuotojui. Girdisi trenksmas ir vairuotojo, iš kurio automobilio filmuojama, pasakymas: „Išgama“ (keiksmažodis) rusiškai. Tas pats vairuotojas sako: „tu juostos nematai?“ (rusiškai). Girdisi trenksmas. Vėl sako: „tu linijų nematai?“ (rusiškai). Kitas atsako: „taip? Tu pažiūrėk į liniją, avine“ (rusiškai). Tuomet kitas vairuotojas sako: „vat būtent, pažiūrėk, tai tu pažiūrėk, iš pirmos juostos ten į dešinę (keiksmažodis rusiškai) tuoj policiją iškviesiu (rusiškai)“. Po to abu automobiliai išvažiuoja (b. l. 27-28).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. vasario 8 d. 23.14 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Žirgo g. 2, prieš kelias minutes pranešėją užpuolė ir sumušė kitas taksi vairuotojas, automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link Nemenčinės (b. l. 6).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktas įvyko gatvėje, Žirgo g. 2, Vilniuje, važiuojamoje kelio dalyje tarp dviejų „taksi“ automobilių vairuotojų, vienam iš jų (kaltinamajam) vykdant savo darbines funkcijas ir vežant keleives. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Aplinkybę, kad kaltinamojo elgesys pažeidė viešąją tvarką bei prieš nukentėjusįjį E. G. buvo panaudotas smurtas, patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų T. M., E. M. ir J. V. parodymai, specialisto išvada, byloje esantis vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Smurto panaudojimo fakto neneigė ir pats kaltinamasis. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusį konfliktą matė pašaliniai asmenys, kurie byloje buvo apklausti liudytojais. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais ne tik buvo trikdomas nukentėjusiojo „Taxi“ vairuotojo darbas, bet ir apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Be to, toks kaltinamojo elgesys jo automobilyje buvusias ir įvykį mačiusias keleives privertė pasijusti nepatogiai, tą patvirtina pačių liudytojų keleivių parodymai. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai, teisme jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, tačiau kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 30 EUR turtinė žala, kurią kaltinamasis visiškai atlygino. Nukentėjusysis E. G. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, jis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, padaryta žala jam yra atlyginta. Kaltinamasis V. G. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, taip pat praeityje jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, tačiau pakankamai seniai (2005 m.) (b. l. 76), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 58-59, 68-75), iš kaltinamojo žodžių dirba (duomenys neskelbtini), vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo klaidingas manymas, jog kitas automobilio vairuotojas netinkamai elgiasi kelyje ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau vėliau suprato, kad pats buvo neteisus ir apgailestavo, jog nesutarimų nepavyko išspręsti taikiai, teigė padaręs išvadas ir toks elgesys ateityje nepasikartos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad V. G. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. G. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomas vaizdo įrašas – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. G., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomą vaizdo įrašą – palikti saugoti prie bylos medžiagos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.