- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- ATP-49-354/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00044-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos I. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo I. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) g. 59, (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) viešbutyje, kurį pagal 2010-09-13 Patalpų nuomos sutartį Nr. 3 išnuomoja UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (buveinės adresas (duomenys neskelbtini) įmonės vadovė I. R.), atstovaudama UAB (duomenys neskelbtini) darbdaviui, turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbdama Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. buveinės adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, direktoriumi, žodžiu susitarė su R. V. dėl darbo vietos, pareigų, darbo laiko ir apmokėjimo, nesudarė su R. V. rašytinės darbo sutarties, nepranešė VSDFV Telšių skyriui apie darbuotojos įdarbinimą, leido R. V. dirbti be rašytinės darbo sutarties viešbučio administratorės darbą nelegaliai nuo 2011-01-03 iki patikrinimo dienos, tai yra iki 2011-01-05. Po patikrinimo, tą pačią dieną, t. y. 2011 m. sausio 5 d. R. V. toje bendrovėje buvo oficialiai įdarbinta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimu jai skirtą 3500 litų baudą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde I. R. teigia, kad jos veikoje nėra visų privalomų administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviųjų požymių ir nurodo, kad R. V. dirbti pradėjo 2011 sausio 5 d., atlyginimas pastarajai buvo pradėtas mokėti nuo 2011 m. sausio 5 d. Apeliantės teigimu, 2011 m. sausio 3 d. apie 12 val. R. V. buvo atėjusi tik pasiteirauti dėl darbo ir netrukus išėjo, o 2011 m. sausio 4 d. apie 12 val. atėjo dar kartą jau konkrečiai tartis dėl darbo sąlygų, įmonėje išbuvo apie kelias valandas, pasižiūrėjo, ką ir kaip reikia dirbti, savarankiškai nieko nedirbo ir apie 16.00 val. su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, kuri tą pačią dieną buvo užregistruota įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale. Darbo pažymėjimas ir antras darbo sutarties egzempliorius R. V. buvo įteiktas taip pat 2011 m. sausio 4 d. 16.00 val. Nurodo, kad 2011 m. sausio 5 d. 13.48 val. ji apie naują darbuotoją pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriui. Mano, kad tai nėra pažeidimas, nes norminiai aktai nustato, kad pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą turi būti pateiktas pirmą darbuotojo darbo pradžios dieną. Be to, I. R. teigia, kad į 2011 m. sausio 5 d. paaiškinimą R. V. įrašė netiesą reikalaujant L. G., todėl labai pergyvena ir nutraukė darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad I. R. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo ji buvo pripažintas kalta ir nubausta 2011 m. vasario 28 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje bylose Nr. N575-2358/2009, N575-348/2011, N575-397/2011).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-397/2005, N12-1650/2004, N575-858/2010).
Teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, Nr. N63-992/2010, N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2917/2009, N575-322/2011). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje spręsdamas I. R. kaltės klausimą išklausė jos paaiškinimus ir apklausė L. G., Darbo inspekcijos atstovą, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą, mačiusį pažeidimą ir tiesiogiai bendravusį su nelegaliai dirbusia R. V.. Pirmosios instancijos teismas atmetė I. R. parodymus, kad 2011 m. sausio 4 d. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis su R. V., o darbo pradžia nurodyta 2011 m. sausio 5 d., ir todėl ji nepažeidusi įstatymų reikalavimų, nes teismas neturėjo pagrindo netikėti Darbo inspekcijos atstovo L. G. parodymams, kuriuos patvirtino R. V. savo rašytiniame paaiškinime.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje R. V. nedalyvavo, apklausta nebuvo, pirmosios instancijos teismas vertino vien jos rašytiniame paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes. Teismas pažymi, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme šios liudytojos, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-8466/2009, N575-881/2009, N575-684/2009), ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Taigi skundžiamas teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.