Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Gintarui Daubarui, administracinėn atsakomybėn traukiamai A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., būdama ūkio savininke, leido A. B. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. dirbti jos ūkyje ūkio darbininko darbą – ūkio interesais remontuoti žemės ūkio techniką, vežti grūdus, nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. taip pat surašytas už tai, kad ji leido R. V. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d. dirbti jos ūkyje ūkio darbininko darbą – ūkio interesais remontuoti žemės ūkio techniką, nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. J. parodė, kad pažeidimą pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad yra buvę atvejų kai teko prašyti žmogaus pagalbos. Bet prieš tai jie A. B. padėjo žiemos metu kai šis jų prašė technikos malkoms parsivežti. Atsiradus progai, kai vyras su sūnumi negalėjo susitvarkyti ir reikėjo trumpos pagalbos, paprašė pastarojo pagalbos. Tuo metu žmogus niekur nedirbo, darbo biržoje nebuvo registruotas, tai ir sutiko padėti. Jis padėjo be piniginio atlygio. A. B. padėdavo prie technikos, taip pat nuvežė grūdus parduoti. Taip išėjo, kad vyras ir sūnus negalėjo vežti, todėl teko prašyti, kad padėtų A. B.. Atlygio A. B. nemokėjo vien dėl to, kad kai jam reikėdavo jų pagalbos, tai jų šeima šiam padėdavo. Taip jie vieni kitiems ir padėdavo. Susiduria su situacija, kad žmonės ateina pinigų pasiskolinti. Pinigus jie grąžina. A. B. žmona yra pasiskundusi, kad neturi grūdų, tai iš geros širdies jai ir davė. Žino, kad tai nepasiturinti šeima. Kai žmonės ateina ir ko nors paprašo, tai jeigu turi, negaili. Jų ūkio veikla yra augalininkystė. A. B. rugpjūčio pradžioje galėjo pas juos padėti dirbti, kadangi buvo reikalinga išvežti produkciją, o tuo momentu grūdų negalėjo vežti nei vyras, nei sūnus. R. V. serga epilepsija. Labai gerai pažįsta R. V. mamą. Su ja labai gerai sutaria. Žino tos šeimos padėtį. Pastaroji prašė jos pagalbos dėl R. V., prašė, kad jį nukreiptų dėl gydymosi nuo alkoholizmo. R. V. mamai davė grūdų, nes ji prašė. Tai nebuvo atsilyginimas už ką nors ar darbą, o atsiliepimas į pagalbos prašymą. R. V. pas ją ūkyje nedirba. Bet jis dažnai pro šalį praeina ir užeina pasikalbėti jei ką kieme pamato. Jei mato, kad kažkas kažką daro, įkiša nosį pažiūrėti. R. V. serga epilepsija, todėl būtų sunku su juo kokią veiklą vesti ar prašyti, kad jis ateitų dirbti, nes yra pavojinga. Be to, iš visuomeninių ir žmogiškų pagrindų bandė R. V. gydyti. R. V. yra nedirbantis. Jis serga alkoholine epilepsija. Jis vaikštinėja po kaimą ir pro juos eina į kaimynus, kur gyvena neįgalus žmogus, su kuriuo jis leidžia laiką ir girtauja. Kur R. V. paaiškinime parašyta, kad jis uždirbo 5 maišus grūdų, tai jis tų grūdų asmeniškai neprašė. Grūdus gavo G. V. – R. V. mama. Ji R. V. asmeniškai nieko nedavė. Tik paskolina po kelis litus, kai jis prašo. Bet jis pinigus grąžina. Kadangi ūkyje dirba patys, bet šiuo metu vaikai išvažiavę mokintis, su vyru atostogų imti negali, tai su patentu dirba A. B.. Ūkyje stengiasi dirbti patys (b.l. 23-24).

Liudytojas A. B. parodė, kad dirbo pas A. J. ūkyje javapjūtės pradžioje. Grūdus pavežė, techniką paremontavo. Buvo iš A. J. techniką ėmęs, grūdų, tai paskui atidirbo šiais metais. Turi savo ūkį. Laiko paukščių, turiu 20 arų. Arams apdirbti buvo iš A. J. techniką pasiskolinęs, tai už tai jiems padėdavo. Padėjo rugpjūčio mėnesį. Už tai jokio uždarbio negavo. Tą kartą R. V. pro šalį ėjo, jam reikėjo ratą uždėti, tai pasišaukė, kad padėtų. Jis dažnai praeina, tai užsuka ir cigarečių paprašo. Ratą jis paprašė padėti uždėti. Šiaip tai baisu su R. V., nes jis krinta. Šiaip R. V. pagalbos neprašydavo, jis pats užsukdavo, nes dažnai pro „(duomenys neskelbtini) kursuoja“. Kai dirbo pas A. J., R. V. nedirbo (b.l. 24-25).

Liudytojas R. V. parodė, kad nedirbo pas A. J.. Kadangi A. B. buvęs jo kaimynas, todėl pro šalį eidamas sustojo. Užėjo ir dėl to, kad užsirūkyti norėjo. A. B. paprašė ratą galinį uždėti, tai jam ir padėjo. Dėl dažnų epilepsijos priepuolių bijo žmonės prašyti jo ką nors padėti. Ir vairuoti negali. Buvo iš A. J. vyro R. J. 5 maišus grūdų pasiėmęs, bet jis iš jo pinigų neėmė. Sakęsis, kad gal kada ateis į talką padėti. Grūdus ėmė mamai. Anksčiau jo pagalbos A. J. nebuvo prašiusi. Pro (duomenys neskelbtini) praeina eidamas į parduotuvę. Neatsimena ar 13 dieną ką nors dirbo. Atrodo, kad tik taip buvo užėjęs. O gal ką nors ir padėjo A. B. iš neturėjimo ką veikti. A. J. tikrai nėra jo prašiusi padėti ar dirbti (b.l. 25-26).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 3-4) darytina išvada, kad šioje byloje A. J. kaltinama Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą dviem asmenims, nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš nelegalaus darbo sudėties objektyviųjų požymių yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, be to toks susitarimas turi būti sudaromas abiejų šalių valia, teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nepakanka padaryti išvadą, jog toks susitarimas buvo sudarytas tarp administracinėn atsakomybėn traukiamos A. J. ir R. V.. Pastarasis neneigia, kad š/m rugsėjo 14 dieną buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) sodybą, tačiau A. B., o ne A. J. paprašytas, pastarajam padėjo uždėti remontuojamo traktoriaus ratą. Tai patvirtino ir A. B. teismo posėdžio metu. Iš 2011-09-14 11 val. 35 min. rašyto paaiškinimo matyti, kad R. V. apie 5 valandas buvo A. J. sodyboje, remontavo techniką, 2011-09-14 A. J. sodyboje buvo apie 1 valandą laiko, tačiau iš jo paaiškino turinio nematyti kieno paprašytas dirbo (A. J. ar A. B.), taip pat nėra nustatyta ar A. J. nurodė kokius darbus jis turi atlikti, nustatė konkrečias darbo valandas. To nematyti ir iš A. J. pirminių paaiškinimų, kuriuose nurodoma, kad „R. V. ūkyje dir nuo 2011-09-12 dirba tik kelias valandas“. Kad A. V. dirbo 2011 m. rugsėjo 13 bei 14 dienomis, kad 5 grūdų maišai buvo duoti būtent už 13 bei 14 dienų metu atliktus darbus, juose neatsispindi. Todėl teismas remiasi tikslesniais jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2011 m. rugsėjo 13 bei 14 dienomis A. V. eidamas pro šalį buvo užėjęs į A. J. sodybą, tačiau ten buvo dėl to, kad neturėjo ką veikti, padėjo A. B. šio paprašytas galinį ratą uždėti. Tą aplinkybę, patvirtino ir liudytoju apklaustas A. B.. Kad A. J. padeda materialiai besiverčiančiai A. V. šeimai vaistais, grūdais, neneigia ir pati A. J., tačiau grūdai buvo duoti A. V. motinai, ne jam pačiam, o ar už 2011 m. rugsėjo 13-14 dienomis atliktus darbus jam buvo atsilyginta maistu, vaistais, A. V. savo pirminiuose paaiškinimuose net neminėjo. R. V. neneigia iš (duomenys neskelbtini) gavęs 5 maišus grūdų, tačiau nurodo, kad jie buvo skirti jo motinai. Vadovaudamasi prieštaringa išanalizuota medžiaga, teismas sprendžia, jog liudytojas R. V. apklausiamas 2011-09-14 galėjo nesuprasti, kuo skiriasi darbo pobūdis apie kurį jis buvo apklausiamas nuo jo, kaip neturinčio ką veikti asmens, savo noru ar A. B. prašymu suteiktos pagalbos, taip pat jo šeimai teikiamos materialinės pagalbos nuo atlygio už atliekamą tam tikrą darbą, kadangi iš duotų parodymų matyti, kad R. V. dėl teikiamos pagalbos jaučiasi skolingas – „sakęsis, kad gal kada ateis į talką padėti“.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, jų nuoseklumą bei esamus prieštaravimus, darytina išvada, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog R. V. kaltinime nurodytu laiku – 2011 m. rugsėjo 13-14 dienomis dirbo A. J. ūkyje darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbo paklusdamas A. J. nustatytai darbo tvarkai, taip pat atlygintinai, nesurinkta. Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo A. J. veiką dėl R. V. nelegalaus darbo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Dėl nurodytų priežasčių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl A. V. nelegalaus darbo nutrauktina.

Įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad tarp A. J. ir A. B. 2011-08-15 iki 2011-09-14 buvo susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Iš byloje esančių A. J. parodymų nustatyta, kad A. B. nuo 2011-08-15 padeda ūkio darbuose remontuojant techniką, išvežant produkciją. Kaip atlygį už tai gaudavo maisto, grūdų, cigarečių, pinigų dokumentams pasidaryti (b.l. 3, 23-24). Tą patvirtino ir A. B. savo pirminiuose paaiškinimuose bei bylos nagrinėjimo metu duotuose parodymuose (b.l. 4, 24-25). Šį faktą patvirtina Nelegalaus tyrimo aktas, patvirtinantis, kad patikrinimo metu – 2011-09-14 apie 11:00 A. J. ūkyje buvo rastas dirbantis A. B. (b.l. 5).

Iš bylos medžiagos matyti, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, buvo nustatyta tam tikra darbo tvarka – A. J. ūkyje A. B. dirbdavo nuo 10 iki 17 val., tam tikrą darbą – veždavo grūdus, taip pat remontavo ūkio techniką. Bylos esantys duomenys patvirtina, kad A. B. dirbo atlygintinai – už maistą, cigaretes, grūdus.

Surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad nustatyti santykiai tarp A. J. ir A. B. turi visus būtinus darbo sutarties požymius, tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, todėl A. J. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Teismas A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi padariusi administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skiriant A. J. nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, lemiančių didelę materialinę naudą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu, pažeidimu daroma didelę žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis; į pažeidėjo asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, į savo poelgio kritišką vertinimą – šiuo metu A. B. ūkyje dirba su verslo liudijimu, į nelegalaus darbo laikotarpį, į šeimyninę padėtį, į tai, kad išlaiko tris vaikus. Tai leidžia teismui manyti, kad A. J. nėra nuolatinė tokio pobūdžio priešingos teisei veiklos vykdytoja ir ateityje jos nekartos, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra kompleksas faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti skyrus A. J. mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali – 1.500 Lt (administracinė byla Nr. N575-3016/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30² str. 1 d., 41³ str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl R. V. nelegalaus darbo nutraukti nesant jos padarytoje veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl A. B. nelegalaus darbo pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir nubausti vieno tūkstančio penkių šimtų litų (1.500 Lt) dydžio bauda.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos administraciniam teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.