Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-73-1177/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-20
Bylos Nr.
1-73-1177/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33392-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Vaitkevičienė
Kaltinamasis
V. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-73-1177/2023Proceso Nr. 1-01-1-33392-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 20 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,sekretoriaujant A. B.,dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui,kaltinamajam V. F.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. S.,pretendentei į laiduotojas A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. F. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 12:39, val. garažų eksploatavimo bendrijos „Jovaras“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio, visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir savo vairuojamo automobilio kairės pusės ratu pervažiavo po automobiliu „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palindusio J. T. kairės kojos pėdą, taip padarė nukentėjusiajam J. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinės muštinės žaizdos kairės čiurnos sąnario vidiniame paviršiuje, kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimo. Šiais veiksmas V. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis V. F. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad sugedo skalbimo mašina, todėl jis paskambino meistrui, kuris dirbo garažuose ir važiavo pas tą meistrą. Tą dieną automobilį vairavo blaivus, važiavo automobiliu „Renault Laguna“, nuvažiavęs į garažų teritoriją, pasuko į kairę, užspigino saulė ir jis nepamatė, kad buvo tas žmogus atsigulęs. Tas žmogus nebuvo pasidėjęs jokio ženklo, po to kai šūktelėjo, tai jis iš karto sustojo, po to buvo iškviesta greitoji ir policija. Jis vairuoja jau 40 metų, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra buvęs baustas. Po įvykio ieškojo nukentėjusiojo, norėjo atsiprašyti, bet tyrėja nedavė telefono numerio, buvo netgi nuvažiavęs į tuos garažus keturis kartus, bet jo nesutiko. Jo vienintelės pajamos yra pensija, po įvykio pablogėjo sveikata, nes labai išgyveno, kad taip nutiko, gailisi dėl savo veiksmų, kad buvo neatidus ir įvyko eismo įvykis.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymai ištirti ir paskelbti vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo V. F. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

4.1. Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 12:47 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), SB Jovaras kieme, pranešėjo kaimynas 70-75 m. palindęs po mašina ją remontavo, kai pro šalį važiavęs automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo vyro koją. Nuvykus minėtu adresu rado automobilio „Renault Laguna“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vairuotoją V. F., kuris paaiškino, kad važiuodamas pro esančius garažus nepastebėjo asmens, kuris palindęs po automobiliu jį tvarkė, ir jam pervažiavo su kairės pusės automobilio ratu kairės kojos pėdą. Taip pat įvykio vietoje buvo J. T., kuriam buvo pervažiuota kairės kojos pėda. Vyras paaiškino, kad palindęs po savo automobiliu „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį tvarkė, ir atvažiavęs automobilis jam pervažiavo kairės kojos pėdą. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri išvežė vyrą į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. Asmenų mačiusių šį įvykį nebuvo, įvykio dalyviai buvo vieni. Asmenys buvo blaivūs. Ant garažo Nr. 1 yra vaizdo filmavimo kamera, kuri veikia, įrašai saugomi apie porą savaičių „Rimsauga“ patalpose, atsisukti ir peržiūrėt vaizdo įrašą galimybės nebuvo (b. l. 5).

4.2. Iš eismo įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esantys garažai, matomas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, apžiūrėtas automobilis „Renault Laguna“, valstybinis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-27).

4.3. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė UAB „Rimsauga“. Vaizdo įraše užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 31-33).

4.4. Iš specialisto išvados Nr. G331/2022(10) matyti, kad J. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės kojos vidinio kulkšnelio lūžimo (b. l. 53).

4.5. Nukentėjusysis J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 12.40 val. jis buvo prie jam priklausančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini). Išsivaręs iš garažo jam priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį pastatė prie garažo įvažiavimo. Po to pasikėlė automobilio priekį su rankiniu pakėlėju ir atsisėdęs ant žemės, palindęs po juo, tvarkė automobilio apsauginę skardą. Dirbdamas pajuto kaip važiuodamas pro šalį automobilis pervažiavo jam kairės kojos pėdą. Išlindęs pamatė sustojusį automobilį, iš kurio išlipęs nepažįstamas automobilio vairuotojas norėjo patraukti savo automobilį iš įvykio vietos. Jis to daryti neleido, kol neatvyks policijos pareigūnai. Tada jis paprašė, kad iškviestų policiją išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninės priimamąjį, apžiūrai (b.l. 82-85).

4.6. Papildomos apklausos metu J. T. parodė, kad remontuodamas savo automobilį ir būdamas palindęs po juo, jokių įspėjamųjų ženklų, kad jį remontuoja, pastatęs prie jo nebuvo. Minėtas automobilis, kurio markės, spalvos ir valstybinių registracijos numerių nežino, jam koją pervažiavo įvažiavęs į garažų teritoriją kairės pusės priekiniu ratu. Jis nematė kokiu greičiu važiavo jam koją pervažiavęs automobilis (b. l. 86-88).

4.7. Įtariamasis V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, pietų metu, tikslios datos ir laiko neprisimena, su savo automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, atvažiavo prie T. I. gatvėje, Tauragėje esančių garažų, kur atvežė taisyti skalbimo mašiną. Prieš įvažiuodamas į minėtų garažų teritoriją, prieš tai susiskambino su skalbimo mašinų meistru, kad jis ten jį važiuojantį su minėtu automobiliu įleistų, t. y. prie garažų yra įrengta užtvara. Meistras jam sakė, kad garažas, kuriame jis taiso skalbimo mašinas yra dešinėje. Minėtą automobilį vairavo jis ir važiavo vienas. Įvažiavęs į garažų teritoriją, važiavo toliau apie 5 km/h greičiu. Pravažiavus du automobilius, kurių vienas stovėjo garažų dešinėje, o kitas garažų kairėje, išgirdo kaip kažkas sušuko. Tada sustojo ir iškart pamatė kaip vyras keliasi nuo automobilio, kuris stovi garažų kairėje. Automobilis, nuo kurio kėlėsi minėtas vyras, buvo pilkos spalvos, kokios markės ir kokie buvo jo valstybiniai registracijos numeriai, nežino. Po to jis išlipo iš savo automobilio. Išlipęs iš savo automobilio, matė, kad minėtas vyras, kurio nepažinojo, esantis panašaus amžiaus kaip jis, eina „raišdamas“. Su kuria koja jis „raišė“, jis neprisimena, tada priėjo prie jo ir jis jam pasakė, kad jis pervažiavo jam koją. Jis pats važiuodamas garažų teritorijoje su savo automobiliu nejuto, kad būtų ką nors pervažiavęs. Taip pat nematė palindusių kokių asmenų po kokiu nors automobiliu. Be to, tuo tarpu, kai važiavo pro minėtus automobilius, jį apakino saulė. Po to netrukus prie jų atėjo skalbimo mašinų meistras, kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykę greitosios medikai vyrą, kurio koją pervažiavo, išsivežė. Kadangi jį važiuojant stipriai apakino saulė, be to, nebuvo pastatyto avarinio ženklo prie automobilio, po kuriuo buvo palindęs minėtas vyras, o pats nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiai, todėl jis jo nepastebėjo ir pervažiavo jo koją. Dėl savo elgesio labai gailisi, norėtų susitikti su nukentėjusiuoju jo atsiprašyti. Po įvykio jis buvo nuvykęs prie minėtų garažų norėdamas susižinoti nukentėjusiojo telefono numerį, tačiau jo jam niekas nepasakė (b. l. 117-120).

5. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo).

6. Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis V. F. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamasis padarytos nusikalstamos veikos neneigia, jo parodymus patvirtina byloje surinkta anksčiau nurodyta rašytinė medžiaga. Visi minėti duomenys tarpusavyje neprieštaringi, papildantys vieni kitus, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. V. F. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

III. Laidavimo instituto taikymas ir kiti klausimai

7. 2023 m. vasario 3 d. teisme buvo gautas kaltinamojo dukros A. R. prašymas atleisti V. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ją paskirti laiduotoja. Gynėjas, kaltinamasis ir prokuroras palaikė tokį laiduotojos prašymą.

8. Teisiamojo posėdžio metu pretendentė į laiduotojas A. R. parodė, kad ji yra V. F. dukra, tėtis labai pergyvena dėl įvykusio eismo įvykio, pablogėjo jo sveikata. Norėtų tapti tėčio laiduotoja, mano, kad jis daugiau eismo įvykių nepadarys. Po įvykio ji pati skambino nukentėjusiajam ir labai jo atsiprašė už tėtį, prašė, kad jis kreiptųsi į draudimo bendrovę, kad jam atlygintų žalą. Nukentėjusysis supranta, kad tai tikrai nelaimingas atsitikimas ir labai geranoriškai bendravo. Ji gyvena Tauragėje, bet kiekvieną savaitgalį susitinka su tėvais, jų labai geri santykiai. Tėtis niekada nieko nėra nuslėpęs, tačiau apie šį įvykį iš karto nepasakojo, turbūt jam buvo labai didelis sukrėtimas ar šokas. Ji mano, kad galės daryti teigiamą įtaką tėčio elgesiui, daug kalbės su tėčiu, kad būtų atsargesnis kelyje, kad automobilį vairuotų labai atidžiai. Vieną kartą yra buvusi bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimą, greitį viršijo 12 km/h, važiavo iš Šilutės ir nepastebėjo, kad Naumiestyje yra 40 km/h ženklas, o važiavo 50 km/h, nepastebėjo to ženklo, nes niekada tuo keliu nevažiuodavo ir pirmą kartą gavo baudą už greitį. Tikrai mano, kad galės daryti teigiamą įtaką tėčiui, nes pati laikosi įstatymų, juos gerbia, dirba viešajame sektoriuje, įstatymų laikosi. Gyvena nuosavame name, abu su vyru turi darbus, turi dvi suaugusias dukras, kurios yra ištekėjusios ir gyvena atskirai, sutuoktinis dirba pieninėje vairuotoju. Prašė perduoti jos tėvą V. F. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

10. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 40), administracine tvarka nebaustas (b. l. 124), yra pensininkas. V. F. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį, išgyvena dėl įvykusio eismo įvykio. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptarti duomenys rodo, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi A. R. yra kaltinamojo V. F. dukra. A. R. neteista (b. l. 176), vieną kartą administracine tvarka bausta už greičio viršijimą (b. l. 175), dirba Tauragės rajono savivaldybės administracijoje, charakterizuojama teigiamai (b. l. 169). A. R. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, teigė, kad ateityje daug kalbėsis su tėčiu ir užtikrins, kad jis vairuos saugiai ir atidžiai. Nors A. R. ir turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės nėra pagrindo laikyti ją netinkama laiduotoja. Teismui nekyla abejonių dėl A. R. tinkamumo būti laiduotoja, iš teisiamojo posėdžio metu duotų jos paaiškinimų matyti, kad ji suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos, atsakomybę ir išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. R. palaiko artimus santykius su tėčiu, jai rūpi jo ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės rodo, kad A. R. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo tėvui kaltinamajam V. F., su kuriuo palaiko artimą ryšį.

12. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti V. F. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, perduodant jį jo dukros A. R. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojos teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas daro išvadą, kad laidavimas be užstato vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato leis įgyvendinti šią paskirtį.

13. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, V. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

14. Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

15. Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

16. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, turi didelę vairavimo kelių transporto priemones patirtį, anksčiau neteistas ir nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

17. Nukentėjusysis J. T. pareiškė civilinį ieškinį byloje ir prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Compensa V. I. Group“ 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad V. F. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Eismo įvykio metu V. F. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje „Compensa V. I. Group“, draudimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 143). Civilinio atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis, kad nukentėjusysis J. T. tiesiogiai kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovas šį prašymą patenkino. Įvertinus šiuos duomenis, procesas dėl nukentėjusiojo J. T. 2000 Eur civilinio ieškinio (b. l. 63) nutrauktinas, nes draudimo bendrovė „Compensa V. I. Group“ žalą atlygino (b. l. 167) (BPK107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti V. F. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. F. laiduotojos A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Procesą dėl nukentėjusiojo J. T. 2000 Eur civilinio ieškinio V. F. ir draudimo bendrovei „Compensa V. I. Group“ nutraukti.

Išaiškinti V. F., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Jurgita Vaitkevičienė