Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-06-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-6786-1215/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-09
Bylos Nr.
e2YT-6786-1215/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01777-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Donielaitė-Paškevičė
Pareiškėjas
R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6786-1215/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01777-2025-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.15.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą valstybės įmonei Turto bankas, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. Š. pateikė teismui pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu pareiškėja R. Š. įgijo nuosavybės teisę į vandentiekį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad gręžinys, esantis (duomenys neskelbtini) įrengtas 1965 metais, tai patvirtina gręžinio pasas ir žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašas. Minėta gręžinį, panaikinus kolūkį, (duomenys neskelbtini) perėmė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, kuri (duomenys neskelbtini) likviduota. L. B. žemės ūkio bendrovę, gręžinys įregistruotas Žemės gelmių registro gręžinių registre 1997 m. liepos 17 d. N. B. žemės ūkio bendrovės likvidavimo, pareiškėja nurodytą gręžinį valdo ir naudojasi, t. y. atliko giluminio siurblio montavimą, kadastrinius matavimus, šiuo metu prižiūri ir eksploatuoja jį, moka už tiektą elektros energiją. Pareiškėja atliko nurodyto statinio kadastrinius matavimus, jam nekilnojamojo turto registre suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas statinys nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei fiziniam ar juridiniam asmeniu. Pareiškėja po (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimo, visą laiką statinį valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai. Pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė, remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kasacinio teismo praktika suteikia pagrindo teigti, kad yra visos sąlygos pareiškėjai įgyti nuosavybę į vandentiekį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl prašo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) savo atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismų praktiką.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuoto asmens vertinimu pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškime lakoniškai nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, gręžinys įregistruotas Žemės gelmių registro gręžinių registre 1997-07-17 (2 priedas). N. B. žemės ūkio bendrovės likvidavimo ((duomenys neskelbtini)), pareiškėja nurodytą gręžinį valdo ir naudojasi“, tačiau nepateikiami jokie dokumentai, patvirtinantys kokiu pagrindu pareiškėja valdo šį turtą. Neaišku ar pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) narė-pajininkė, kokiu pagrindu pradėjo šį turtą valdyti – ar gręžinys įsigytas bendrovei paskirsčius turtą už pajus pareiškėjai kaip narei, ar pareiškėja vėliau gręžinį įsigijo iš pajininkų. Šiuo atveju pareiškėja nepateikia jokių pirminių dokumentų (pvz., turto paskirstymo už pajus protokolai ir kt.). Tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiks papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad R. Š. įsigijo gręžinį, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą informavo, kad nekilnojamojo turto objektas, vandentiekis, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos balanse. Informacijos apie šį nekilnojamojo turto objektą neturi, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui.

6. Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2025 m. balandžio 22 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

7. Iki teismo posėdžio niekas nesikreipė į teismą dėl teisių į nurodytą vandentiekį. Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

9. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

10. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; Daiktas valdomas nepertraukiamai; Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

12. Bylos duomenimis nustatyta, gręžinys, kurio identifikavimo Nr. 3545, remiantis į bylą pateiktus gręžinio pasu, įrengtas 1965 m. sausio 1 d., įregistruotas 1997 m. liepos 17 d., gręžinį įrengė UAB „Šiaulių hidrogeologija“. Remiantis gręžinio dalies išrašu, parengtu 2024 m. gegužės 30 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos, gręžinys šiuo metu yra veikiantis, jo paskirtis-požeminio vandens gavyba. Pareiškėjos teigimu, panaikinus kolūkį, gręžinį perėmė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, kuri, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, įregistruota 1992 m. rugpjūčio 17 d., o išregistruota 1996 m. rugsėjo 19 d. Pateiktais papildomais rašytiniais paaiškinimais, likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, neišliko jokių duomenų apie pareiškime nurodytą vandentiekį. Giluminio siurblio montavimo, eksploatacijos ir priežiūros instrukcija bei 2008 m. gegužės 29 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad R. Š. iš UAB „Virineta“ įsigijo giluminį siurblį, skirta vandens gavybai iš gręžinio. Į bylą pateikti mokėjimų kvitai už elektros energiją patvirtina, kad pareiškėja naudojosi vandens gręžiniu, mokėjo už tiektą elektros energiją. Kartu su pareiškimu R. Š. pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų nustatyta data: 2024 m. liepos 26 d. Matavimus atliko UAB „Imposta“, matininkas A. Č., pareiškėjos teigimu, ji pati inicijavo atlikti statinio (artezinio vandens gręžinio) kadastrinius matavimus. Papildomais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja nurodė, kad likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, nurodytas vandentiekis tapo bešeimininkis, nes neliko juridinio asmens, o pareiškėja ir toliau naudojosi vandentiekiu. Po minėto juridinio asmens likvidavimo, gręžinys įregistruotas Žemės gelmių registro gręžinių registre 1997-07-17. Tai patvirtina, kad pareiškėja, kaip ir iki juridinio asmens likvidavimo ir jam likvidavus, toliau teisėtai, akivaizdžiai ir nepertraukiamai naudojosi vandentiekiu, jį prižiūrėjo, pareiškėja naudojosi ir valdė šiuo gręžiniu dvidešimt devynis metus.

13. Pareiškėja nėra vandens gręžinio, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkė, tačiau pareiškėja niekur neregistruotą objektą sąžiningai įgijo iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ir, nuo gręžinio perėmimo momento iki šiol ji vienintelė valdė ir naudojosi perimtu turtu, jį tvarkė ir tvarko, rūpinasi jo būkle ir apsauga, prižiūri. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vandens gręžiniu pareiškėja naudojasi ir tinkamai rūpinasi objektu, t. y. įrengė ten vandens gavimo siurblį, moka elektros sąskaitas, kurios susidaro už vandens gavimą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi prašomą įgyti nekilnojamąjį turtą yra įgijusi sąžiningai ir valdo ilgiau nei 10 metų.

14. Aptariamas objektas į nekilnojamojo turto kadastrus įrašytas pačios pareiškėjos iniciatyva, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šį pastatą jokiam asmeniui neįregistruotos, objektas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamas daiktas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią ar neteisėtai. Per visą valdymo laikotarpį jokie kiti vandentiekio savininkai neatsirado ir neįgyvendino savo teisių į minėtą turtą, nors tam teisinių kliūčių nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad per visą pastato valdymo laikotarpį kas nors būtų reiškęs pretenzijas dėl pareiškėjos valdomo turto. Apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis niekas nepateikė.

15. Teismas vertina, kad pareiškėja nurodytą nekilnojamąjį daiktą, į kurį siekia įgyti nuosavybės teises, valdė kaip savo turtą, nesislapstydama ir šis nekilnojamasis daiktas pareiškėjos buvo valdomas nepertraukiamai, ji elgėsi kaip daikto savininkė – pareiškėja atliko giluminio siurblio montavimą, taip pat visą laiką mokėjo už nurodytam vandentiekiui naudojamą elektros energiją bei šį pastatą valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti.

16. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėja yra sąžiningai įgijusi vandentiekį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo ją valdė ne mažiau kaip dešimt metų, tenkinus pareiškimą bus įteisinta realiai esanti nuosavybės teisė.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai), ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - vandentiekį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268–270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – vandentiekį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė