Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-08-10 · Civilinė byla Nr. 2A-763-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-10
Bylos Nr.
2A-763-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vadovaudamasi Lietuvos, Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
J., Jekaterinos Mikiškienės, Jekaterina
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Eurovia Lietuva“, I.Gauchmano, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Isaakui Gauchmanui, Vilniaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-763/07Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1; 50.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Danutės Kutrienės,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant ieškovei J. Mikiškienei,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei G. Norbutaitei,atsakovo UAB „Eurovia Lietuva“ atstovui adv. Mariui Intai,atsakovo I.Gauchmano atstovei adv. Ingridai Montvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Jekaterinos Mikiškienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jekaterinos Mikiškienės ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Isaakui Gauchmanui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“, tretieji asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Hufa“, uždaroji akcinė bendrovė „Komponentas“, akcinė bendrovė „TEO LT“, dėl Vilniaus miesto valdybos sprendimų ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymų dalinio panaikinimo, nuomos sutarčių dalies nutraukimo ir įpareigojimo suformuoti žemės sklypą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Jekaterina Mikiškienė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus m. valdybos 1998-04-16 sprendimą Nr. 746V Dėl sklypo Liepkalnio g. 83, Vilniuje, ribų ir ploto nustatymo dalyje, kuria sklypui priskirtas 0,1119 ha plotas; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-09-24 įsakymą Nr. 3834-01 dalyje, kuria minėtą plotą nuspręsta išnuomoti atsakovui Isaakui Gauchmanui; panaikinti Vilniaus m. valdybos 1996-06-13 potvarkį Nr. 930V ir 1996-07-04 sprendimą Nr. 1093V dalyje, kuria sklypui Liepkalnio g. 85, Vilniuje, priskirtas 0,9254 ha žemės plotas; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-09-30 įsakymą Nr. 2779-01 ir 2005-05-06 įsakymą Nr. 2.3-3621-01 dalyje, kuria minėtą žemės plotą nuspręsta išnuomoti atsakovui UAB „Eurovia Lietuva“; 2) nutraukti 1998-09-30, 2002-09-24 nuomos sutartis ir 1999-10-21 bei 2005-06-20 susitarimus; 3) įpareigoti Vilniaus m. savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suformuoti sklypą nuosavybės teisių į Bronislav Rudzinskij iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą atkūrimui.

Ieškovė nurodė, kad ji yra vienintelė savo tėvo Bronislav Rudzinskij, kuris 1991-12-10 padavė prašymą dėl nuosavybės teisių į ieškovės senelio Bronislav Rudzinskij iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,81 ha žemės sklypą, pagal dabartinį suskirstymą esantį Liepkalnio g. 83, Vilniuje, teisių perėmėja, nes jos seserys nuo palikimo atsisakė. Ieškovė pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtent į nurodytą žemę, tačiau Vilniaus miesto plėtros departamentas 2003-10-20 rašte Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nurodė, kad minėta žemė 2002-12-21 Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 746 priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei patenka į oro uosto teritoriją, todėl nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas, o atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas kitais būdais. Apie šį raštą ieškovė informuota nebuvo ir apie jį sužinojo tik 2006 m. gegužės mėn. Į Bronislav Rudzinskij valdytos žemės ribas patenka dalys sklypų, esančių Liepkalnio g. 83, Vilniuje, ir Liepkalnio g. 85, Vilniuje, kurios 2002-09-24 ir 1998-09-30 nuomos sutartimis bei 1999-10-21 ir 2005-06-20 susitarimais, prašomų panaikinti administracinių aktų pagrindu yra išnuomoti atsakovams Isaakui Gauchmanui ir UAB „Eurovia Lietuva“. Sklypai suformuoti ir išnuomoti pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, nes nurodyti nuomininkai nesinaudoja šiomis žemės sklypų dalimis. Nuomos sutartis, kuria AB „Eurovia Lietuva“ išnuomotas sklypas, keista papildomais susitarimais, kuriuose numatyta, kad atsakovas gali keisti sklypo paskirtį ir statyti tuščioje sklypo dalyje pastatus, nors 2005 m., keičiant sutartį, teisė keisti žemės paskirtį numatyta nebuvo. Išnuomojant sklypus, jų dalys, į kurias nuosavybės teises pretenduoja atkurti ieškovė, atsakovų turimų pastatų eksploatacijai reikalingos nebuvo. Panaikinus teisės aktus ir nutraukus nuomos sutartis, ieškovei natūra galėtų būti grąžinta jos senelio turėta žemė. Ieškovė nepraleido senaties termino nuomos sutartims ir viešojo administravimo aktams ginčyti, nes ginčo sklypų dalims esant nenaudojamoms, ji neturėjo pagrindo manyti, kad nuosavybės teisės į senelio žemę jai nebus atkurtos. Tik 2006 m. gegužės mėn. ji sužinojo apie savo teisių pažeidimą - kad sklypai išnuomoti, ir nuo šio momento skaičiuotinas senaties terminas.

Atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalis yra naudojama, joje saugoma technika, sandėliuojamos darbams reikalingos medžiagos, kai nevyksta kelio darbai, joje yra statinių. Ginčo sklype yra asfalto aikštelė, kuri yra statinys, į ją atsakovas yra investavęs savo lėšas ir kuri yra inventorizuota. Žemės sklypas yra pagrįstai suformuotas prie atsakovo statinių, apimant aikštelę. Susitarimai, kuriais keista nuomos sutartis, tik papildyta nuostatomis, perkeltomis iš Vyriausybės nutarimu patvirtintos valstybinės žemės nuomos sutarties formos, kad žemės sklypo paskirtis bei naudojimo būdas gali būti keičiami tai reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma visiems asmenims, nepriklausomai nuo tokios nuostatos buvimo sutartyje. Ieškovė, nebūdama nuomos sutarties šalimi ir nesant priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, negali prašyti nutraukti sutartį. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė praleido vieno mėnesio terminą, skirtą tariamai jos teises pažeidusiems administraciniams aktams apskųsti, skaičiuojamą nuo nuomos sutarties sudarymo ir kadastro duomenų fiksavimo. Ieškovė taip pat laiku neskundė nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Isaakas Gauchmanas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tai, kad jam išnuomoto sklypo dydis neatitinka jo faktinio naudojimo, pagrįsti tik jos prielaidomis. Sklypo ginčo dalyje, siekiant plėsti veiklos teritoriją, ruošiama statybvietė. Joje bus statomas sandėlys bei garažo priestatas. Ieškovė neįrodė, kad turi reikalavimo teisę, ji neturi teisės reikalauti nutraukti nuomos sutartį, nes nėra jos šalimi. Jos teisės nėra pažeistos, kol nėra atkurtos nuosavybės teisės natūra. Nuosavybės teisės į žemę atkuriamos natūra tik į laisvą, neužstatytą žemę, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai. Jau nuo 2003 m. spalio mėn. ieškovei turėjo būti žinoma, kad ginčo sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, tačiau šio sprendimo ji neapskundė. Net atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemę, nuomos sutartys liktų galioti naujajam žemės savininkui.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ginčijami plotai buvo pagrįstai priskirti atsakovams išnuomotiems sklypams ir reikalingi jų eksploatacijai. Ieškovė neturi kompetencijos spręsti ir svarstyti, kokio dydžio sklypai reikalingi pastatų eksploatavimui ir žemės nuomotojų vykdomai veiklai. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra į valstybės išperkamą žemę, esant suformuotiems sklypams, negalimas. Sklypuose stovint pastatams, panaikinus aktus, kurių pagrindu sklypai išnuomoti, būtų pažeistos pastatų savininkų teisės. Todėl žemės grąžinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik kitais įstatyme numatytais būdais. Reikalavimas suformuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui teismingas administraciniam teismui, todėl jam turi būti taikomas administracinės teisės normų numatytas 1 mėn. akto apskundimo terminas. Ieškovės argumentai dėl to, kad tik 2006 m. gegužės mėn. ji sužinojo apie savo teisių pažeidimus, yra nepagrįsti, kadangi sklypų kadastro duomenų fiksavimo datos yra 1998-10-13 ir 2002-09-24, nuo tada duomenys laikomi viešai paskelbtais ir nuo jų turi būti skaičiuojamas senaties terminas, be to, dar 2003-10-20 ieškovė buvo informuota, nors ir netiesiogiai, apie atsisakymą tenkinti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę natūra, todėl ji laikytina praleidusia terminą skųsti administracinius aktus. Ieškovė negali prašyti nutraukti nuomos sutarčių, nes nėra sutarties šalis ir nepateikė įrodymų apie tai, kad žemė naudojama ne pagal paskirtį.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl Vilniaus m. valdybos 1998-04-16 sprendimo Nr. 746V Dėl sklypo Liepkalnio g. 83, Vilniuje, ribų ir ploto nustatymo dalyje, panaikinimo, Vilniaus apskrities viršininko 2002-09-24 įsakymo Nr. 3834-01 dalyje panaikinimo, Vilniaus m. valdybos 1996-06-13 potvarkio Nr. 930V ir 1996-07-04 sprendimo Nr. 1093V dalyje, panaikinimo, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998-09-30 įsakymo Nr. 2779-01 ir 2005-05-06 įsakymo Nr. 2.3-3621-01 dalyje, panaikinimo paliko nenagrinėtą. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad reikalavimai dėl valstybės institucijų priimtų aktų, kuriais ieškovės seneliui iki nacionalizacijos priklausiusios žemės teritorijoje suformuoti sklypai ir nuspręsta juos išnuomoti, teismui pareikšti, nepasinaudojus įstatymų numatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl paliko nenagrinėtą. Ieškovė, manydama, kad atsakovams AB “Eurovia Lietuva” ir Isaakui Gauchmanui netinkamai suformuota žemėnauda ir tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus priimti įsakymai dėl jos nuomos, su skundu turėjo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką, tačiau to nedarė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovai AB „Eurovia Lietuva“ ir Isaakas Gauchmanas naudojo jiems išnuomotus sklypus ne pagal nuomos sutartyse numatytą paskirtį, į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad jie keitė sklypo paskirtį. Tačiau net ir jos nurodytu pagrindu ieškovė negali reikalauti nutraukti nuomos sutarčių dalyse, kadangi ji pagal sutartis nėra nuomininkė. Šiuo atveju nuomos sutartys galėtų būti nutrauktos tik kompetentingos valstybės įgaliotos institucijos reikalavimu (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Kadangi ieškovei dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į jos senelio valdytą žemę, ji negali būti laikoma turinčia teises į šią žemę, todėl laikė, kad jos teisės, sudarant nuomos sutartis su atsakovais AB „Eurovia Lietuva“ ir Isaaku Gauchmanu dėl žemės sklypų, esančių Liepkalnio g. 83 ir 85, Vilniuje, sutampančių su ieškovės senelio iki nacionalizacijos valdytu žemės sklypu ir neužstatytos atsakovams priklausančiais pastatais nebuvo pažeistos, o įstatymas, neturint teisių į sklypą, negali ginti jos interesų į jį.

Teismas nurodė, kad klausimas, ar žemė yra valstybės išperkama, sprendžiama pagal ginčijamo žemės sklypo detalųjį planą, parengtą remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Į bylą nėra pateikta duomenų apie parengto detaliojo ginčo teritorijos plano buvimą, šalys nesirėmė tokiomis aplinkybėmis. Tik remiantis detaliuoju planu galima spręsti nuosavybės teisės natūra atkūrimo klausimą konkrečioje vietoje. Aktai, kuriais ginčo teritorijoje jau yra suformuoti sklypai šiuo teismo sprendimu nenaikinami, todėl teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo suformuoti sklypą ieškovės nuosavybės teisių į jos senelio valdytą žemę atkūrimui.

Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimams dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, kaip ir dėl nuomos sutarčių panaikinimo įpareigojimo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, turi būti taikoma CK 1.125 straipsnio 1 dalis, nustatanti 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą, kadangi nors nagrinėjamoje byloje nors yra ginčijami administraciniai aktai, tačiau ginčas yra kilęs dėl civilinių teisių ir pareigų. Teismas konstatavo, kad terminas yra skaičiuotinas nuo to momento, kai ji sužinojo apie tai, kad sklypas, į kurį ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvo išnuomotas AB „Lietuvos telekomas“, t.y. nuo 2002-12-24, ir jis nėra pasibaigęs.

Šalies argumentai

Ieškovė Jakaterina Mikiškienė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007-04-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis materialinės teisės normoms. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė negali reikalauti nutraukti nuomos sutarčių dalyse, kadangi ji pagal šias sutartis nėra nuomininkė, ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo ir reikalavimo teisės. Tokia išvada prieštarauja CPK 5 str., nustatančiam, kad kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą. Kadangi ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, sudarytos nuomos sutartys yra tiesioginė kliūtis pasiekti nurodytą tikslą, taigi ieškovė turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pagal teismų praktiką dėl sandorio negaliojimo gali kreiptis asmuo, net ir nebūdamas sandorio šalimi, jeigu toks sandoris pažeidžia jo teises.

2) teismo išvada, kad ieškovė nesilaikė byloms, susijusioms su nuosavybės teisių atkūrimu, nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl dalį ieškinio reikalavimų paliko nenagrinėtais, nepagrįsta. Ieškovė nurodo, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadija yra galima tuomet, jei viešojo administravimo subjektų priimtais aktais negalima išspręsti skundžiamų aktų galiojimo klausimų, be to, dalis ieškinio reikalavimų yra administracinio pobūdžio, dalis – civilinio pobūdžio, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

3) teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė negali būti laikoma turinčia teises į ginčo žemę, nes nėra atkurtos nuosavybės teisės, nėra pagrindo ginti jos interesų. Ieškovės teisė į nuosavybės teisių atkūrimą pasirinktu būdu – natūra yra pažeista, kadangi nebuvo laikytasi įstatymų nuostatų suformuojant ir išnuomojant nepagrįstai didelius ginčo sklypus. Teismo motyvas, jog į bylą nėra pateiktas sprendimas, kuriuo ieškovei būtų atsisakyta atkurti nuosavybės teises į jos senelio valdytą žemę, neatitinka galiojančių norminių aktų. Neįmanomas sprendimas atsisakyti atkurti nuosavybės teises tuo atveju, kai natūrinė žemės yra užimta.

4) Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog tik remiantis detaliuoju planu galima spręsti nuosavybės teisės atkūrimo natūra klausimą, kadangi po 2004-05-01 sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995-06-01 miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę gali būti priimtas, jeigu yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas arba kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas.

5) Teismo išvada, kad atsakovo AB „Eurovia Lietuva“ išnuomoto sklypo dalyje yra atsakovui priklausanti asfalto aikštelė, kuri naudojama pagal paskirtį, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Be to, kadangi visas ginčo sklypas yra valstybinė nuosavybė, atsakovas, norėdamas pakloti asfalto dangą, turėjo gauti ne tik leidimą statybai, bet ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą tokiems statybos darbams atlikti, tačiau tokių dokumentų nėra, todėl aikštelė asfalto danga paklota neteisėtai.

7) teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl sklypo Liepkalnio g. 83, kadangi šis sklypas turėjo būti suformuotas ir išnuomotas tik tokio dydžio, kuris reikalingas tiesioginei teisiškai registruotų pastatų paskirčiai, bet ne naujų pastatų statybai, apie ką atsakovas patvirtino teismo posėdyje nurodydamas, jog šiuo metu yra gautas statybos leidimas ir šioje dalyje bus statomas garažo priestatas ir sandėlis.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Teismas pagrįstai ieškinį dalyje dėl skundžiamų Vilniaus miesto valdybos sprendimų bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų panaikinimo paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovė nepasinaudojo išankstiniu skundų, susijusių su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, nagrinėjimu ne teismo tvarka, byloje nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri nagrinėja atitinkamus skundus. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bei reikalavimo teisės šioje byloje, siekiant nutraukti nuomos sutartis.

Atsakovas Isaakas Gauchmanas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nepažeidė CPK 5 str., kadangi ieškovė realizavo teisę kreiptis į teismą, nes buvo nagrinėjamas jos pareikštas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ji neįrodė savo subjektinės materialinės teisės pažeidimo. Apeliantė supainiojo sandorio negaliojimą su teisinių santykių nutraukimu, todėl ji neturi teisės prašyti nutraukti nuomos sutarties nebūdama sutarties šalimi. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė turėjo pasinaudoti išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo pažeisti sklypo suformavimo metu galioję teisės aktai.

Atsakovas AB „Eurovia Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus, nes valstybinės žemės nuomos sutartis su šiuo atsakovu sudaryta teisėtai, sudarant šią sutartį valstybinės žemės nuomininkui suteiktas žemės sklypas nėra per didelis, o šį žemės sklypą sudarančia teritorijos dalimi atsakovas naudojasi pagal nuomos sutartyje nustatytą paskirtį.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos sudarant ginčo nuomos sutartis, kadangi jai dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į senelio turėtą žemę. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ginčijamos nuomos sutartys bei susitarimai priimti pažeidžiant teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 1991-12-10 ieškovės tėvas Bronislavas Rudzinskis kreipėsi į Vilniaus m. valdybą su prašymu dėl nuosavybės teisės į išlikusį jo tėvo (ieškovės senelio), mirusio 1967-04-24, nekilnojamąjį turtą – 3 ha žemės, esančius Liepkalnio g., Vilniuje, atkūrimo (2 t., b.l. 104). 2000-04-11 raštu Vilniaus m. merui, Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius nurodė, kad Bronislav Rudzinskij bus atkuriamos nuosavybės teisės į 2,81 ha žemės sklypą, suteikiant naudojamą namų valdos, esančios Liepkalnio g. 83-2, Vilniuje, kurios savininku yra Bronislav Rudzinskij, sklypą (2 t., b.l. 92-95). Bronislav Rudzinskij mirus (2 t, b.l. 79), 2001-12-17 dėl nuosavybės teisių į jų senelio turėtą žemę atkūrimo į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių kreipėsi Bronislav Rudzinskij dukra ieškovė Jekaterina Mikiškienė (2 t., b.l. 101). 2002-12-24 Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius informavo ieškovę apie tai, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos jos tėvo vardu ir paveldėtos įpėdinių. Šiuo raštu ieškovė taip pat informuota apie tai, kad sklypas buvo išnuomotas AB „Lietuvos telekomas“ (2 t., b.l. 86-87). 2003-05-06 surašytas jo ribų nustatymo aktas (2 t., b.l. 77). Iš Suvestinio skaitmeninio Vilniaus m. plano ištraukos matyti, kad į ieškovės seneliui priklausiusio sklypo ribas patenka sklypai, pagal dabartinį suskirstymą esantys Liepkalnio g. 83 ir 85, Vilniuje (1 t., b.l. 19-22; 2 t., b.l. 5). Sklypo Liepkalnio g. 83 ribos ir dydis nustatyti Vilniaus m. valdybos 1998-04-16 sprendimu Nr. 746V (1 t., b.l. 159). Šiame sklype esančius pastatus pagal 2002-05-02 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise valdo I. Gauchmanas (1 t., b.l. 149-154). Vilniaus apskrities viršininko 2002-09-24 įsakymo pagrindu prie pastatų esantis 2429 kv.m. sklypas 2002-09-24 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas atsakovui įsigytiems statiniams eksploatuoti (1 t., b.l. 4, 21-22; 2 t., b.l. 167-168).

Sklypo, esančio Liepkalnio g. 85, Vilniuje, ribos nustatytos 1996-06-13 ir 1996-07-04 Vilniaus m. valdybos sprendimais (1 t., b.l. 185, 186). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-10-21 įsakymu, 1999-10-31 susitarimu patikslinta nuomos sutartis su AB „Sauskelis“ ir sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis su UAB „Komponentas“ (1 t., b.l. 174-180; 2 t., b.l. 53). 1998-09-30 įsakymu Nr. 2779-01 ir 2005-05-06 įsakymu Nr. 2.3-3621-01 šį žemės sklypą nuspręsta išnuomoti atsakovui UAB „Eurovia Lietuva“; 2005-05-06 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu su UAB „Hufa“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (1 t., b.l. 169-171; 2 t., b.l. 47-48). Tokiu būdu sklypas išnuomotas atsakovui AB „Eurovia Lietuva“ ir tretiesiems asmenims UAB „Hufa“ bei UAB „Komponentas“, kuriems tenka atitinkamai 32101 kv.m., 3840 kv.m. ir 11300 kv.m. sklypo (1 t., b.l. 19-20, 164).

Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Bronislav Rudzinskij – ieškovės senelis – atstatymo, t.y. Vilniaus apskrities viršininko administracija nepriėmė nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad tokius skundus nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Vyriausybės įgaliota institucija yra Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovė dėl ginčo išnagrinėjimo į Nacionalinę žemės tarnybą nesikreipė, todėl kolegija pripažįsta, kad ji nepasinaudojo išankstiniu skundų nagrinėjimu ne teismo tvarka ir sprendžia, kad ieškovės reikalavimus dėl Vilniaus miesto valdybos 1998-04-16 sprendimo Nr. 746V dalies, Vilniaus apskrities viršininko 2002-09-24 įsakymo Nr. 3834-01 dalies, Vilniaus miesto valdybos 1996-06-13 potvarkio Nr. 93V dalies, Vilniaus apskrities viršininko 1998-09-30 įsakymo Nr. 2779-01 ir 2005-05-06 įsakymo Nr. 2.3-3621-01 dalies teismas pagrįstai paliko nenagrinėtais, nes ieškovė dėl jų nuginčijimo nesilaikė nustatytos aukščiau minėtuose įstatymuose išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovės kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą (2 t., b.l. 82-83) nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė tokia teise pasinaudojo, nes nurodyti ieškovės prašymai dėl neatliekamų kartografavimo darbų, o ne dėl ieškiniu ginčijamų administracine tvarka priimtų aktų. Teismas priimdamas tokį sprendimą ne tik teisingai aiškino įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatas šiuo klausimu, bet ir tinkamai taikė teismų praktiką. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (civ.byla Nr. 3K-3-384/1999, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartyje (adm.byla Nr.A2-408/2007) išaiškino, kad kai ginčas yra kilęs iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, yra privalomas išankstinis skundų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tais atvejais, kai ginčo dalis yra susijusi su administraciniais teisiniais santykiais, o dalis – su civiliniais teisiniais santykiais, visas ginčas (visi ieškinio reikalavimai) turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, taip pat kolegija sutinka su tuo, jog šis klausimas taip sprendžiamas pagal teismų praktiką. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra ginčo ir teismas taip pat nesprendė ieškinio teisingumo klausimo, t.y. pagal pareikštą ieškinį bylą reikia nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme ar administraciniame teisme, o sprendė, kad prieš kreipiantis tiek į bendrosios kompetencijos, tiek specialųjį – administracinį – teismą ieškovė dėl dalies pareikštų reikalavimų nepasinaudojo privaloma pagal įstatymus išankstine ikiteismine skundų nagrinėjimo stadija.

Taip pat kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nutraukti žemės sklypų Vilniaus apskrities viršininko administracijos išnuomotų atsakovams Isaakui Gauchmanui ir AB „Eurovia Lietuva“ nuomos sutartį Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 p. ir 6.66 straipsnio pagrindu. Tiek pagal Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 p., tiek pagal Žemės įstatymo 14 straipsnio nuostatas, žemės nuomos sutartį gali nutraukti tik nuomotojas, nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities viršininko administracija. Ieškovė nėra žemės nuomotoja ir net gi sandorio šalis, todėl ji neturi teisės reikalauti nutraukti nuomos sutartį. Kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvu, kad ieškovė, kol nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimo, neturi materialinio suinteresuotumo ir iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė būdama savo tėvo, kurio vardu yra sprendžiamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas, turtinių teisių paveldėtoja, turi materialinį suinteresuotumą ir būtent į dalis atsakovams Isaakui Gauchmanui ir AB „Eurovia Lietuva“ išnuomotų sklypų, nes būtent šių sklypų dalis ji siekia paveldėti, prieš tai atkūrus nuosavybės teisės mirusio tėvo vardu. Tačiau pirmos instancijos teismo neteisingas motyvas dėl materialinio suinteresuotumo nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą dalyje ieškinio dėl nuomos sutarčių nutraukimo dėl aukščiau nurodyto motyvo – ieškovės neturėjimo teisės reikšti tokį reikalavimą. Tokiu būdu ieškinio bei apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija išnuomojo atsakovams Isaakui Gauchmanui ir AB „Eurovia Lietuva“ netinkamo dydžio žemės sklypus, jų dydis neatitinka teisinių normų, reglamentuojančių žemės sklypų nuomą reikalavimams, ir tai, jog šie atsakovai nenaudoja viso ar dalies žemės sklypų ar naudoja ne pagal nuomos sutarties sąlygas neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo.

Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tokiu būdu teismas atmesdamas ieškinį pažeidė ieškovės teises numatytas CPK 5 straipsnyje. Teisė į ieškinio patenkinimą materialine prasme skiriasi nuo procesinės teisės pareikšti ieškinį. Procesinės teisės, įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje teismas nepažeidė, priėmė ieškovės ieškinį ir nagrinėjo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau reikalavimo patenkinimui nepakanka vien procesinės teisės turėjimo, ieškovė privalo įrodyti ne tik savo subjektinės teisės pažeidimą, bet ir tinkamai pasirinkti metodą, kurį ji naudoja šiam pažeidimui pašalinti. Pastarojo ieškovė neįrodė, t.y. neįrodė, kad ji yra sandorio šalis ir turi reikalavimą nutraukti nuomos sutartį materialine prasme.

Apeliantė grįsdama pastarąjį skundo argumentą nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civ.byla 3K-3-987/2000) ginčydamas savo kaip asmens, nesančio sandorio šalimi, teisę nutraukti nuomos sutartį, tačiau apeliantė supainiojo visiškai skirtingus dalykus, t. y. sandorio pripažinimą negaliojančiu ir sutarties nutraukimo teisę. Pagal apeliantės cituojamą Aukščiausiojo Teismo nutartį buvo sprendžiamas klausimas asmens, kuris nėra sandorio šalimi, reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, o ne nutraukti sutartį. Ir pats įstatymas – Civilinio kodekso 6.66 straipsnis – suteikia trečiajam asmeniui (ne sandorio šaliai) teisę reikšti reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai šis sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, tačiau minėtas įstatymas nenumato, jog toks asmuo gali nutraukti nuomos sutartį.

Kadangi teismas ieškovės reikalavimus dėl Vilniaus miesto valdybos sprendimų, kuriuo suformuoti sklypai nuomai paliko nenagrinėtais, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti VAVA formuoti jos prašomą žemės sklypą, nes pagal pateiktą projektinį pasiūlymą žemės sklypas apima dalį išnuomotų atsakovams sklypų. Byloje nėra duomenų, ar visa išnuomota atsakovams žemė yra priskirta prie valstybės išperkamos žemės Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, todėl teismas esant tokiems įrodymams pagrįstai atmetė ieškinį. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą žemė, esanti iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta: pastatams, statiniams ar įrengimams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų ..., yra priskirta prie valstybės išperkamos žemės. Taigi pirmiausia reikia parengti ginčijamo žemės sklypo detalųjį planą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą tvarką ir tik po to galima spręsti nuosavybės teisės atkūrimo natūra toje vietoje klausimą. Teritorijų detaliojo planavimo procesas taip pat yra išankstinė ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra buvusioje vietoje neteismine sprendimo tvarka. Šia tvarka ieškovė dar nesinaudojo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 25-35 straipsniai), taip pat ieškovė turi teisė pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka ieškinyje ginčijamus sprendimus nuginčyti. Priklausomai nuo jos skundo išnagrinėjimo rezultato gali keistis atitinkamai ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 746 patvirtino Vilniaus m. teritorijos (iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka priskirtos Vilniaus miestui) suvestiniai grafiniai duomenys. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas paskutinis reikalavimas nebus ieškovei kliūtis kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu pasikeitus situacijai dėl sklypų nuomos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, AB „Eurovia Lietuva“ - 700 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Nustatytas išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Jekaterinos Mikiškienės 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme AB „Eurovia Lietuva“ naudai.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusDanutė Kutrienė