- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-09
- Bylos Nr.
- AS-438-614-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V.G.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V.G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.G. skundą atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės tarybai ir Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėja V.G. skundu, paduotu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 6 d., prašė teismą panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, ir prašė įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją pakeisti bendrojo plano sprendinius, susijusius su pareiškėjos žemės sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartimi skundas buvo atsisakytas priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties konstatavo, jog teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ginčijamas bendrasis planas yra norminis teisės aktas ir kad norminio administracinio akto teisėtumas gali būti tiriamas ryšium su individualia administracine byla ir kad pareiškėja nėra pareiškusi konkretų reikalavimą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo bei nurodė teismui pagal ABTĮ 10 straipsnio nuostatas išaiškinti pareiškėjai jos procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti įgyvendinti procesines teises.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. birželio 12 d. ir 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis pareiškėjai pasiūlė suformuluoti konkretų ir savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo bei ištaisyti kitus skundo bei patikslintų skundų trūkumus.
Pareiškėja V.G. 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d. ir 2009 m. rugsėjo 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui patikslintus skundus, taip pat 2009 m. rugpjūčio 3 d. prašymą ištirti norminio administracinio teisės akto - Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322 – teisėtumą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotais pareiškėjos V.G. 2009 m. vasario 6 d. paduotą patikslintą skundą, taip pat patikslintus skundus, paduotus teismui 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. rugsėjo 3 d., ir juos sugrąžinti pareiškėjai. Teismas taip pat atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos V.G. 2009 m. rugpjūčio 3 d. prašymą ištirti norminį administracinį teisės aktą.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjos 2009 m. rugsėjo 3 d. paduotame patikslintame skunde neištaisyti teismo nutartyse nurodyti trūkumai ir jis neatitinka ABTĮ 23, 24 straipsniuose numatytų reikalavimų, nes pareiškėja nesuformulavo konkretų savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį galima būtų laikyti individualiu ginču. Teismo vertinimu, iš pareiškėjos patikslinto skundo, paduoto teismui 2009 m. rugsėjo 3 d., argumentų matyti, jog pareiškėja mano, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-18-18 sprendimu Nr. T2-322 patvirtintas bendrasis planas pažeidžia jos teises, nes pakeista pagrindinė tikslinė paskirtis jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjai buvo nurodyta, kad ginčijamas bendrasis planas yra norminis teisės aktas ir kad norminio administracinio akto teisėtumas gali būti tiriamas ryšium su individualia administracine byla, kai teisme yra konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo arba, kai teismas pats suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pareiškėja patikslintu skundu, paduotu teismui 2009 m. rugsėjo 3 d., prašė panaikinti norminio administracinio kaip individualaus teisės akto dalį, susijusią su jai priklausančio žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties pakeitimu, ir prašė įpareigoti Kretingos savivaldybės administraciją pakeisti to paties norminio akto dalį, nustatant žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - kita, o naudojimo būdą (pobūdį) – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių namų statybai.
Teismo nuomone, pareiškėja skundo reikalavimus dėl dalies to paties norminio teisės akto panaikinimo ir pakeitimo reiškė skirtingiems atsakovams. Be to, teismo vertinimu, pareiškėja patikslintame skunde nesuformulavo konkretaus ir savarankiško reikalavimo dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį galima būti laikyti individualiu ginču. Kaip konstatavo teismas, pareiškėjos skundo reikalavimai ir argumentai iš esmės tapatūs, kaip ir 2009 m. vasario 6 d. 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. rugpjūčio 3 d. paduotuose skunduose, keitėsi tik skundo reikalavimo apimtis, nes pareiškėja prašė panaikinti ir įpareigoti pakeisti ne visą norminį administracinį teisės aktą, o jo dalį. Teismas akcentavo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 m. gegužės 19 d. išrašo matyti, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės ūkio paskirties sklypas, o iš pateiktos, pareiškėjos teigimu, Kretingos bendrojo plano ištraukos nėra galimybės nustatyti, kokie teritorinio planavimo sprendiniai priimti dėl ginčo žemės sklypo.
Be to, kaip nurodė teismas, iš pareiškėjos formuluojamo reikalavimo, kuriuo ji prašo įpareigoti Kretingos savivaldybės administraciją pakeisti norminio teisės akto bendrojo plano dalį, nustatant žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - kita, o naudojimo būdą (pobūdį) – gyvenamoji teritorija, mažaaukščių namų statybai, matyti, kad ji siekia pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Teismo nuomone, nurodytų teisės aktų pagrindu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, kurių aktuali redakcija nuo 2004 m. spalio 17 d., nuostatomis pareiškėja galėjo apsispręsti ir suformuluoti atitinkamus konkrečius ir savarankiškus reikalavimus dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne prašyti panaikinti ir įpareigoti pakeisti dalį norminio administracinio teisės akto.
Teismas akcentavo ir tai, kad pareiškėja patikslintame skunde išdėstė skundo reikalavimus dėl norminio administracinio akto panaikinimo ir pakeitimo taip, kad skundo reikalavimai suprantami ne, kaip prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą. Teismo manymu, pareiškėja skundu siekia panaikinti ir pakeisti norminį administracinį aktą, patikslintame skunde ji pažymi, kad prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla negali būti paduodamas anksčiau, negu bus išspręstas skundo dėl individualaus ginčo priėmimo klausimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2009 m. rugpjūčio 3 d. padavė prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau iš patikslintame skunde dėstomų argumentų matyti, kad ji nemano, jog prašymą dėl ištyrimo teisėtumo norminio administracinio akto ji gali ir turi teikti. Tuo tarpu prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti reiškiamas, kai teisme nagrinėjama konkreti byla dėl ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, dėl pareiškėjos nesugebėjimo suformuluoti konkretų savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį galima būtų laikyti individualiu ginču, teismas negalėjo išspręsti skundo priėmimo klausimo pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 23, 24 straipsniuose numatytų reikalavimų.
Teismas pažymėjo, jog tinkamai suformulavusi konkretų savarankišką reikalavimą dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo pareiškėja galėtų paduoti ir prašymą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kad materialusis teisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų teisinių santykių, taptų skundu, kurį teismas galėtų priimti ir nagrinėti būtina laikyti tam tikrų Administracinių bylų teisenos įstatyme nurodytų taisyklių, tačiau pareiškėja atsisako tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Skundo dalykas ir pagrindas turi būti nurodyti aiškiai, nes būtent šie skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui teisingai taikyti ABTĮ normas dėl administracinės bylos iškėlimo ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui. Teismas nurodė, jog kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali būti pareiškėjos atstovu ir už ją suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neištaisė per teismo nustatytą terminą skundų trūkumus, todėl jos skundai laikytini nepaduotais ir grąžintini pareiškėjai, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Tuo tarpu prašymas ištirti norminį teisės aktą, kurį pareiškėja padavė 2009 m. rugpjūčio 3 d., negali būti priimamas nagrinėti, nes nepriimta nagrinėti konkreti byla dėl pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą priimti ir nagrinėti skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir tarybai dėl Kretingos rajono savivaldybės bendrojo plano dalies sprendinių panaikinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjos nuomone, teismas nepriimdamas skundo ir nurodydamas kelis kartus jį tikslinti, nenurodant konkrečiai dėl kokių priežasčių, be reikalo vilkina skundo priėmimo klausimą, tuo pažeidžia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Teismas turi teisę nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau tik ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, t.y. jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų. Teismas nurodė, kad skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose numatytų reikalavimų. Anot pareiškėjos, kadangi nagrinėjamu atveju teismas pasisakė abstrakčiai, tai iš šio pasisakymo galima suprasti, kad skundas neatitinka tiek ABTĮ 23 straipsnio visose trijose dalyse numatytų reikalavimų, tiek ABTĮ 24 straipsnio visose trijose dalyse numatytų reikalavimų. Pareiškėjos manymu, jei jos skundas būtų neatitikęs kurios nors iš šių straipsnių dalių ar punktų, tai teismas būtų konkrečiai ir nurodęs, tačiau tokių motyvų skundžiamoje teismo nutartyje nėra išdėstyta.
2. Teismas atmesdamas skundą motyvavo ir tuo, kad iš pateiktos Kretingos bendrojo plano ištraukos nėra galimybės nustatyti, kokie teritorinio planavimo sprendiniai priimti dėl ginčo žemės sklypo. Pasak pareiškėjos, iš šio teismo argumento galima spręsti, kad teismas neišsprendęs skundo priėmimo klausimo, vienas pats nagrinėjo bylą ir kažko nesupratęs, atmetė skundą. Pareiškėjos vertinimu, tam, kad išsiaiškintų apie teritorijų planavimo dokumento sprendinius, ji patikslintu skundu prašė teismo įpareigoti pateikti tiek bendrojo plano originalus, tiek apklausti liudytojus ir specialistus, tačiau vietoj to, kad ši byla būtų pradėta nagrinėti teisme ir išsiaiškintos visos aplinkybės, skundą buvo nepagrįstai atsisakyta priimti nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja V.G. skundu, paduotu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. vasario 6 d., prašė teismą panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, ir prašė įpareigoti atsakovę Kretingos rajono savivaldybės administraciją pakeisti bendrojo plano sprendinius, susijusius su pareiškėjos žemės sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo paskirtimi (b.l. 6 – 8). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti šį pareiškėjos skundo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (b.l. 24 – 25), t. y. dėl tos priežasties, kad pareiškėja ginčija norminį administracinį aktą, nors tokia teisė jai įstatymo nesuteikta.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimta bei įsiteisėjusia 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo išaiškinęs, jog Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. T2-322, kurio 1 punktu patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalies - Kretingos miesto bendrasis planas - yra norminis administracinis aktas (b.l. 37). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kartu nurodė, jog pareiškėja galimai iš esmės siekia ne bendrojo plano panaikinimo, o atitinkamų bendrojo plano sprendinių pakeitimo (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnis) jos interesus liečiančioje teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjai per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą pateikiant konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. birželio 12 d. bei 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis (b.l. 42 – 43, 50 -51, 85 – 86) pasiūlė pareiškėjai patikslinti savo skundą ir suformuluoti konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų pareiškėjos teisių gynimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja 2009 m. rugsėjo 3 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui galutinį patikslintą skundą (b.l. 98), kuriame buvo išdėstyti šie reikalavimai:
1. Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtino Kretingos rajono bendrojo plano sprendinius, numatančius V.G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. 5617/005:123, esančiame Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą (pobūdį) - inžinerinė infrastruktūra vėjo jėgainių statybai, nuo jų patvirtinimo dienos;
2. Įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją pakeisti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto Kretingos rajono bendrojo plano sprendinius, numatant V.G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. 5617/005:123, esančiame Kretingos r. sav. (duomenys neskelbtini) k., pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, o naudojimo būdą (pobūdį) - gyvenamoji teritorija, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai.
Teisėjų kolegija pažymi, jog skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti stadijoje pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti ar konkretus pareiškėjo skundo reikalavimas (-ai) atitinka ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 22 straipsnis), teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3, 15 straipsnis), teismo priimamų sprendimų rūšis (ABTĮ 88 – 91 straipsnis) bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 97 straipsnis), tai yra ar skundo reikalavimas yra toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t.y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus.
Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundžiamas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. T2-322, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalies - Kretingos miesto bendrasis planas, yra norminis administracinis aktas ir šiuo atveju pareiškėja privalo patikslinti savo skundą bei pateikti konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo. Tokia galimybė pareiškėjai buvo sudaryta pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. birželio 12 d. bei 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimis.
Tačiau iš pareiškėjos pateiktų patikslintų skundų bei galutinio 2009 m. rugsėjo 3 d. pateikto patikslinto skundo matyti, kad pareiškėja minėtų teismo nurodymų neįvykdė bei nepateikė konkrečių reikalavimų dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jos subjektinių teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė kokius individualaus pobūdžio ir jai konkrečiai taikomus Kretingos rajono bendrojo plano sprendinius ginčija bei prašo panaikinti, kaip šie sprendiniai yra apibrėžiami (pvz. grafiškai bendrajame plane), kur ir kokiose bendrojo plano dalyse jie įtvirtinti bei koks jų turinys. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos pateiktos Kretingos rajono bendrojo plano ištraukos nėra galimybės nustatyti, kokie teritorinio planavimo sprendiniai apskritai priimti dėl ginčo žemės sklypo (b.l. 21 – 22). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti patikslintą pareiškėjos skundą, kurio reikalavimai buvo suformuluoti nesilaikant aukščiau nurodytų ABTĮ nuostatų.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos V.G. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos V.G. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.