- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-240/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista iš D. G. J. P. 4000 Lt turtinei ir 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 17 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbiami), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas peiliu vieną smūgį J. T. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jai durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinės pusės VI-to šonkaulio nupjovimu ir dešinio plaučio, diafragmos bei kepenų sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės bei pilvaplėvės ertmes, dėl to nukentėjusioji 2007 m. liepos mėnesį, naktį iš 17 d. į 18 d. mirė, tai yra nužudė J. T. .
Šalies argumentai
Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, perkvalifikuojant jo veiką pagal BK 132 straipsnį. Teigia, kad teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė neobjektyviai, šališkai, dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiosios, iniciatorė buvo pati nukentėjusioji. Ji pradėjo jam priekaištauti, jog jis bendrauja su kitomis moterimis. Kadangi nukentėjusioji buvo girta, konfliktas greitai peraugo į muštynes. Nukentėjusioji ji puolė rankose turėdama peilį. Jis šį iš nukentėjusiosios atėmė, tačiau nukentėjusioji iš karto atsinešė kitą peilį ir vėl puolė jį. Jis nukentėjusiosios sužeisti tikrai nenorėjo, tokio tikslo niekada neturėjo, ją mylėjo, nesuvokė, kaip nukentėjusioji galėjo taip susižaloti. Mano, jog paprasčiausia įvyko nelaimingas atsitikimas. Nukentėjusioji galėjo susižaloti, kai jie su nukentėjusiąja stumdėsi, o jis laikė rankose iš nukentėjusiosios atimtą peilį, ant kurio nukentėjusioji galimai ir užkrito pati. Tokius jo parodymus patvirtina tai, jog jam yra padaryti nežymūs kūno sužalojimai, be to, ir tas faktas, į kurį nebuvo atsižvelgta, kad nukentėjusiajai buvo nupjautas dešinės pusės VI šonkaulis, ką galima padaryti tik užgriūnant ant peilio visu svoriu (taip padaryti smogiant ranka neįmanoma). Specialisto G. Serbentos, kuris yra policijos pareigūnas, tvirtinimo, jog toks sužalojimo mechanizmas neįmanomas, niekas nepatvirtina. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis tai, kad nukentėjusioji yra sužalota, pastebėjo tik apie 24 val., kai jie ruošėsi miegoti ir jis nurenginėjo girtą nukentėjusiąją, ir iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, norėdamas iškvieti greitąją medicinos pagalbą. Tačiau greitoji medicinos pagalba atsisakė atvykti, jam buvo pasiūlyta pirma išsiblaivyti. Apeliantas mano, kad jeigu medikai būtų laiku atvažiavę ir suteikę nukentėjusiajai pagalbą, nebūtų kilusios tokios sunkios pasekmės. Pati nukentėjusioji nenorėjo su juo vykti į ligoninę, paklausus sakė, jog jai nieko neskauda. Apeliantas skunde prašo išreikalauti iš Pagalbos centro 2007 m. liepos 17 d. – 18 d. išklotines su pokalbių įrašais, kurie patvirtintų jo teiginius, jog jis kvietė pagalbą, ir kartu paneigtų apygardos teismo padarytą išvadą, jog jis nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos. Apelianto teigimu, neatitinka tikrovės ir teismo išvada, jog jis nutyli svarbias įvykio aplinkybes arba apie jas parodo sau palankesne linkme, dėl to negalima laikyti, jog jis (apeliantas) nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, apeliantas skunde tvirtina, kad jis nukentėjusiosios nemušdavo, kaip tvirtina liudytojos A. A. T. , D. K. . Tokių liudytojų parodymų niekas nepatvirtina. Nei ligoninėse, nei poliklinikoje, nei policijoje tokių duomenų nėra užfiksuota. Prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuosprendyje padarytos teismo išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo D. G. kaltumo, veikos kvalifikavimo pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: nuteistojo D. G. (t. 2, b. l. 127-129), nukentėjusiojo J. P. (t. 2, b. l. 130-131), liudytojų J. B. (t. 2, b. l. 131), M. A. (t. 2, b. l. 131), V. P. (t. 2, b.l . 129), V. R. (t. 2, b. l. 130), A. A. T. (t. 2, b. l. 132), D. K. (t. 2, b. l. 132) parodymais; įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 5-11), teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 486/07(05) (t. 1, b. l. 26-30), teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 486a/07(05) (t. 1, b. l. 61), specialisto G. Serbentos apklausa teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 32-133), specialisto išvada Nr. G 1119/07(05) (t. 1, b. l. 32-33), specialisto išvada Nr. S 398/07(01) (t. 1, b. l. 40-47), specialisto išvada Nr. MK 174/07(01) (t. 1, b. l. 48-59). Remdamasis šiais įrodymais, teismas pagrįstai padarė vienareikšmę išvadą, kad D. G. sudavė peiliu vieną smūgį J. T. į krūtinės sritį ir padarė jai mirtinus sužalojimus. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai (peiliu nesmūgiavo, sužeisti nenorėjo) ir prielaidos (galimai užkrito pati ant peilio, kai jie stumdėsi) šios bylos procese nėra nauji. Jie sutampa su D. G. parodymais, kuriuos teismas įvertino ir atmetė. D. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną su J. T. atšventė savo gimtadienį. Svečiams išėjus, susipyko su J. T. , kuri jį puolė su peiliu, atėmė iš jos peilį ir nežino, kaip ji susižalojo, galėjo būti tuomet, kai jie stumdėsi arba kai jie prarado pusiausvyrą, jis nugara nukrito ant lovos su peiliu rankoje, o ant jo ir jo kairėje rankoje laikyto peilio. Pažymėtina, kad D. G. parodymai kokiu būdu buvo sužalota J. T. bylos proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs ir vienodi. Ikiteisminio tyrimo metu, kuomet 2007 m. liepos 19 d. buvo apklaustas įtariamuoju, jis aiškino, kad iš J. T. atėmė peilį ir jį laikė kairėje rankoje, abu susistumdė, J. T. nesimuistydama peiliu įsidūrė pati į dešinį šoną (t. 1, b. l. 158). Tačiau specialisto išvadoje Nr. M 486a/07(05) tai paneigta ir konstatuota, jog durtinė-pjaustinė kiauryminės dešinės pusės VI-to šonkaulio nupjovimu bei dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimu J. T. padaryta vieno smūgio peiliu pašaline ranka poveikyje ir negalėjo gautis jai pačiai susižalojant ir įsiduriant peiliu. Tai nurodo žaizdos kanalo kryptis, gilumas ir sužalojimo lokalizacija (t. 1, b. l. 61). 2007 m. liepos 19 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje D. G. patvirtino, kad grumtynių metu jis stovėjo ir laikė iš J. T. atimtą peilį (t. 1, b. l. 172-173, 174). Byloje yra 2007 m. liepos 19 d. parašytas ir pasirašytas D. G. nuoširdus prisipažinimas, kuriame teigiama, kad tarp jo ir J. T. kilo konfliktas, ji jam trenkė, ji iš virtuvės atsinešė peilį, jis peilį atėmė ir įdūrė jai pačiai, negalvojo, kad taip rimtai (t. 1, b. l. 170). Tačiau matyti, kad šių duomenų jis savo parodymuose nepatvirtino ir niekuomet nebeprisipažino tyčia įdūręs peiliu J. T. . Priešingai, teigė, kad jai nedūręs ir net nežino kaip ji susižalojo. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino vienaip (besimuistydama peiliu įsidūrė pati į dešinį šoną, kai jis stovėjo ir laikė peilį kairėje rankoje), teisme aiškino kitaip (galėjo būti tuomet, kai jie stumdėsi arba kai jie prarado pusiausvyrą, jis nukrito ant lovos su peiliu rankoje, o ji užkrito ir ant jo kairėje rankoje laikyto peilio). Matyti, kad teisme savo parodymus nuteistasis papildė visiškai nauja aplinkybe, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs, t. y. kad nukrito ant lovos, o J. T. užkrito ant jo ir peilio. Tačiau ir ši aplinkybė neliko neištirta. Specialistas G. Serbenta teisiamajame posėdyje paaiškino, jog kaip nurodė D. G. , taip sužaloti J. T. negalėjo. Sužalojime ryškus žaizdos kanalas, sužalotos kepenys, iš viršaus žemyn eina sužalojimas. Užgriūnant tokio sužalojimo mechanizmo nėra. Yra sužalojimas iš viršaus žemyn, buvo smogta, tai tikrai nebuvo užgriuvimas, smūgis buvo suduotas iš dešinės į kairę lavono atžvilgiu (t. 2, b. l. 132-133). Apeliantas teigia, jog G. Serbentas yra policijos pareigūnas ir tai, ką jis tvirtina, jog apelianto nurodytu būdu negalima buvo sužaloti, niekas nepatvirtina. Kolegija pažymi, kad iš šių įrodymų (specialisto išvados) ir jo apklausos teisme gauti duomenys sujungti nuoseklia ir logiška grandine su liudytojų V. P. ir V. R. , kuriems atvykus į įvykio vietą, pats D. G. pasisakė, kad jis peiliu nužudė J. T. , parodymais, nukentėjusiojo J. P. , kuriam pasakė, kad nereikia kviesti greitosios pagalbos, nes jis J. T. perdūrė plautį, parodymais, bendrajame bylos kontekste ir pagrįstai įvertinti kaip D. G. kaltės įrodymai, kurie neginčijamai patvirtina teismo išvadas apie D. G. kaltumą tyčia nužudžius J. T. Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio vertinimas, pasižymi specifika, kuri lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Apeliantas, neigiantis specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi. Be to, visiškai neatitinka tikrovės apelianto teiginys, jog specialistas G. Serbenta yra policijos pareigūnas. Iš bylos duomenų matyti, kad G. Serbenta yra Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus teismo ekspertas, turintis aukštąjį medicinos išsilavinimą, teismo eksperto kvalifikaciją atlikti gyvų ir mirusių asmenų tyrimą (t. 1 b. l. 26).
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007 m. liepos 17 d., apie 24 val., pastebėjęs, kad J. T. yra sužalota, paskambino bendrosios pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie tai ir norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau greitoji medicinos pagalba atsisakė atvykti, jam buvo pasiūlyta pirma išsiblaivyti. Iš gautų papildomų duomenų apeliacinėje instancijoje matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje nėra užregistruota skambučio iš telefono, kurio abonento numeris 37067090325. Į Centrą bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 galima paskambinti tik esant Vilniaus mieste. Skambučiai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ne Vilniaus mieste patenka į atitinkamą teritoriją aptarnaujantį teritorinį policijos komisariatą. Tačiau Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad telefoninių pokalbių įrašai, vadovaujantis 2003 m. gegužės 15 d. Informacijos apie nusikalstamą veiką ir kitus įvykius registravimo taisyklėmis, po 30 dienų sunaikinami, todėl jų pateikti nėra galimybės. Net ir esant duomenims, kad nuteistasis skambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, nėra pagrindo pripažinti, kad jis bandė išvengti sunkesnių padarinių. Jis J. T. peiliu perdūrė 21 valandą, o bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 paskambino 00.09 val., t. y. po 3 valandų, kai ji mirė. Specialistas G. Serbenta teisme paaiškino, kad J. T. po sužalojimo peiliu tik trumpą laiką galėjo vaikščioti, nueiti atsigulti. Bandymu išvengti sunkesnių pasekmių pripažįstama tada, kai kaltininkas savo aktyviais veiksmais siekia, kad galimos nusikaltimo pasekmės neatsirastų arba nepadidėtų. Net ir nepavykus dėl jo paties girtumo susišnekėti telefonu 112, nuteistasis toliau kokių nors veiksmų pagalbai suteikti nesiėmė. Kitos dienos ryte J. P. jį surado aludėje, jau apsvaigusį nuo alkoholio. Nuteistojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj pat po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, net ir tuo atveju, jeigu mirties galbūt buvo galima išvengti (Teismų praktika Nr. 21, 213 psl.). J. T. nužudyta smogiant peiliu į krūtinės sritį, padarant jai durtinę-pjautinę kiauryminę krūtinės dešinės pusės žaizdą su dešinės pusės VI šonkaulio nupjovimu ir dešinio plaučio diafragmos bei kepenų sužalojimu. Toks smurto pobūdis, sužalojimų padarymo lokalizacija, duriantis-pjaunantis įrankis (peilis) yra pagrindas spręsti, kad nuteistasis veikė tyčia. Jo prašymas perkvalifikuoti veiką į neatsargų gyvybės atėmimą netenkintinas. Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo yra tada, kai kito žmogaus gyvybę kaltininkas atima elgdamasis nusikalstamai pasitikėdamas ar nusikalstamai nerūpestingai. Kaip minėta, pats smurto pobūdis, sužalojimų padarymo lokalizacija ir kitos aplinkybės rodo nuteistojo veiksmuose tyčios buvimą. Teismas nuosprendyje išsamiai pagrindė paskirtos bausmės teisingumą. Nepripažįstami teisingais ir kiti apeliacinio skundo argumentai. Išvadą dėl nuteistojo polinkio smurtauti teismas padarė iš liudytojų A. A. T. , D. K. , nukentėjusiojo J. P. , kurie prieš įvykį dažnai matė D. G. sužalotą J. T. , parodymų. Iš jų bei liudytojos M. A. , kuri taip pat yra mačiusi J. T. su mėlynėmis, parodymų matyti, kad J. T. ne tik nesikreipė į policiją, bet ir vengė pasakoti apie sužalojimų kilmę. Apelianto teiginiai, kad jis nemušdavęs J. T. paneigti minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Netenkintinas nuteistojo prašymas sumažinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį. Teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad jis sutiko su nukentėjusiojo ieškiniais – 4000 Lt turtinei žalai ir 75 000 Lt moralinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 129). Teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių (nukentėjusysis palaikė ryšius su dukra, nuolat bendravo, neteko paramos senatvėje), atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į besiformuojančią praktiką tuo klausimu, tenkino nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisė jam 75 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su tokia teismo nuostata nesutikti pagrindo nėra. Nuteistojo prašymas žymiai sumažinti (iki 7500 Lt) priteistos neturtinės žalos dydį netenkintinas. Apeliacinio skundo teiginių, kad nukentėjusiojo bendravimas su dukra pasireiškė tik tuo, kad jis ateidavo ir nuolat jos ir apelianto prašydavo pinigų girtuokliavimui, bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, nukentėjusiojo J. P. elgesys po J. T. mirties, kuomet jis pats pasirūpino jos laidotuvėmis (pirko karstą, drabužius, samdė automobilius) rodo, kad jo santykiai su dukra buvo artimi. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apskųstą teismo nuosprendį keisti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.