Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1587-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2A-1587-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00853-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
V. D., S. D.
Trečiasis asmuo
J. D., P. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1587-265/2014Teisėja L. Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-00853-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir S. D. ieškinį atsakovui S. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys J. D., P. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. X, adresu X, tvarką ir pripažinti atsakovui teisę iš valstybės išsipirkti žemės sklypo dalį, ieškovų parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu B (tenkančios žemės sklypo dalies plotas 1788 m²). Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 51/100 gyvenamojo namo, 58/100 ūkinio pastato ir 51/100 kiemo statinių, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 gyvenamojo namo, 42/100 ūkinio pastato, 42/100 kiemo statinių, ieškovai ir atsakovas yra bendraturčiai. Po šiais statiniais žemės sklypo 1788/3649 dalis patikėjimo teise valdo valstybė, o kita 1861/3649 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Ieškovams V. D. ir S. D. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovo V. D. parengtame 2014-03-17 žemės sklypo plane, pažymėta indeksu „A“, tenkančios žemės sklypo dalies plotas 1861 kv.m., o atsakovui S. P. pripažįstant teisę iš valstybės išsipirkti žemės sklypo dalį, ieškovo V. D. parengtame 2014-03-17 žemės sklypo plane, pažymėta indeksu „B“, tenkančios žemės sklypo dalies plotas 1788 kv.m. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas projektas tenkina visų bendraturčių interesus ir nesutiko su atsakovo argumentais, jog jo teises bei interesai pažeisti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas ir privažiavimas prie savo sklypo, galimybė naudotis ten esančiais pastatytais statiniais. Nustačius žemės naudojimo tvarką pagal ieškovų projektą tarp bendraturčių lieka mažiau bendrų plotų, tai sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad atsakovas norėjo platesnio įvažiavimo negu yra pasiūlyta, tačiau pagrįstų motyvų nenurodė. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įvertinama ir tai, kad pagal ieškovų pateiktą projektą nustatyta naudojimosi turtu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes pagal ieškovų pateiktą projektą nereiktų iš naujo įrengti įvažiavimo, priėjimo ir pan. Ieškovų siūlomas projektas nereikalauja papildomų investicijų.

Atsiliepimas

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog ieškovai nepasinaudojo ikiteismine ne ginčo teisme sprendimo tvarka, kad suderintų bendrą valią dėl naudojimosi žemės sklypu. Dėl to ieškovų ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme, nes nėra suformuluotas ieškinio pagrindas. Taip pat nurodė, kad ieškovai neteisėtai privatizavo jiems priklausančią sklypo dalį, nes neturi legalių pastatų ir dėl to neteisėtai tapo bendraturčiais. Pirmenybė pagal įstatymus privatizuoti žemę priklauso būtent jam, nes tik jis yra vienintelis pastatų savininkas. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus ištirti šias aplinkybes. Taip pat nurodo, jog jam nebuvo įteikti ieškovų ieškinys ir teismo šaukimai į posėdžius. Be to nurodo, jog teismas neteisingai ir neatidžiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pažeidė CPK 13 straipsnį.

Ieškovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai ištyrės byloje esančius įrodymus. Dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog apeliacinis teismas procesinį sprendimą turėtų priimti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotus kriterijus dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieškovų ieškinio nagrinėti teisme, nes pastarieji nepasinaudojo galimybe ikiteismine tvarka suderinti valią dėl naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nesuformulavo ieškinio pagrindo. Pažymėtina, jog pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškovas kreipėsi į teismą ir nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato, jog tarp šalių kilęs ginčas pagal savo pobūdį turėtų būti sprendžiamas laikantis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovai netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą. Teismas priima ir nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Ieškinio turinį apibūdina jo dalykas ir pagrindas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įstatyme ieškovui nenustatytas įpareigojimas nurodyti ieškinio teisinį pagrindą – teisę reglamentuojančios ginčo santykius, nes pareiga ją taikyti tenka teismui, kvalifikuojančiam byloje nustatytus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2014). Šiuo atveju faktiniu ieškinio pagrindu ieškovai nurodė aplinkybes, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriuo naudojimosi tvarką prašė nustatyti. Šis ieškovų nurodytas faktinis ieškinio pagrindas yra aiškus ir suprantamas. Dėl to teismas turėjo galimybę tinkamai pritaikyti teisės normas, reglamentuojančios ginčo santykius.

Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas apelianto argumentus dėl ieškovų negalėjimo tapti žemės sklypo, dėl kurio tvarkos nustatymo vyksta ginčas, savininkais konstatuoja, jog šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro naudojimosi tvarkos nustatymas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti ieškovų žemės sklypo įsigijimo iš Lietuvos Valstybės aplinkybes. Tuo tarpu apeliantui nepateikus naudojimosi tvarkos plano ir racionalių argumentų dėl ieškovų teikiamo plano, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertinęs visas bylos aplinkybes pagrįstai patvirtino naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju taip pat nesutinka su apelianto argumentais, jog jam nebuvo įteikti ieškovų procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas 2012-07-10. Šaukimą paėmė ir pasirašė atsakovo žmona. Parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2012-07-26, atsakovas dalyvavo. Apie kitus teismo posėdžius atsakovui taip pat buvo pranešta tinkamai, siunčiant registruotu paštu pranešimus pačiam atsakovui arba jo atstovui advokatui R. S.. Taip pat ieškovams šioje byloje tikslinant ieškinius visi jie buvo įteikti arba atsakovo atstovui, arba pačiam atsakovui. Atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo teisės buvo pažeistos. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog teismas neteisingai ir neatidžiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pažeidė CPK 13 straipsnį. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko deklaratyviu apeliantui nenurodant, kaip pasireiškė pirmosios instancijos teismo neatidumas vertinant bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas taip pat nenurodo, kaip buvo pažeistas dispozityvumo principas ir kokiomis jam priklausančiomis teisėmis teismas neleido pasinaudoti.

Vis dėlto teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta atsakovo teisė iš valstybės išsipirkti žemės sklypo dalį pagal ieškovų parengtą planą, kai atsakovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs, laiko neteisėta. Pažymėtina, jog atsakovui priklauso teisė spręsti, nori jis ar ne įsigyti iš valstybės žemės sklypo dalį. Kiti asmenys neturi teisės reikalauti arba nuspręsti už atsakovą, kaip šis turi įgyvendinti jam priklausančias teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Dėl to šioje dalyje ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas.

Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo teisę iš valstybės išsipirkti žemės sklypo dalį pagal ieškovų parengtą planą, nusprendė dėl atsakovo teisių ir pareigų, kurių ginti pastarasis neprašė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso 5 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta atsakovo teisė iš valstybės išsipirkti žemės sklypo dalį pagal ieškovų parengtą planą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nepaisant to, jog apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau iš esmės ieškovų reikalavimai tenkintini visiškai, dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas, o ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlygintinos visiškai. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovai turėjo 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui S. P. pripažinta teisė iš valstybės išsipirkti žemės sklypo dalį pagal ieškovų V. D. ir S. D. parengtą planą, panaikinti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. P. 1 000 Lt (289,62 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovų V. D. ir S. D. naudai.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Irma ČuchrajJolanta Gailevičienė