- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-2081-653/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- S. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį, pareikštą atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. B. 3140 Lt skolos, 785 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog 2004 m. kovo 19 d. su atsakovu S. B. pasirašė skolos raštelį-įsipareigojimą, pagal kurį atsakovas pasiskolino iš jo 3500 Lt. 2004 m. balandžio 25 d. perdavė atsakovui šią sumą grynais pinigais. Atsakovas įsipareigojo visą sumą grąžinti iki 2006 m. balandžio 25 d., tačiau pastarasis 2004 m. balandžio 26 d. pervedė į ieškovui priklausančią banko sąskaitą 180 Lt ir 2004 m. rugsėjo 22 d. –180 Lt, iš viso 360 Lt. Pažymėjo, jog paskolos suteikimo metu su atsakovu dirbo toje pačioje darbovietėje laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriuje, tačiau 2005 metais atsakovas nutraukė darbo santykius ir nuo to laiko tapo nežinoma jo darbo vieta, ragindamas grąžinti skolą į telefono skambučius neatsiliepdavo.
Atsakovas S. B. į paskirtą pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį 2014 m. lapkričio 13 d. 13.30 val. neatvyko, jo gyvenamoji vieta nežinoma, nes nuo 2013 m. sausio 25 d. jis apskaitytas Šalčininkų rajono savivaldybėje, UAB „Valdasta“ dirbo iki 2014 m. balandžio 10 d., todėl ieškovo prašymu apie procesinių dokumentų įteikimą bei pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu paskelbta specialiame internetiniame tinklapyje „Teismai.lt“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-03 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog ieškovas teismui pateiktu 2004 m. kovo 19 d. skolos rašteliu-įsipareigojimu grindžia savo reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą bei palūkanas. Ieškinyje nurodyta, kad pinigai atsakovui buvo perduoti 2004 m. balandžio 25 d., tačiau paskolos suteikimo metu ieškovas visos 3500 Lt sumos neturėjo, tam tikslui paėmė iš banko paskolą. Pateiktas byloje skolos raštelis surašytas spausdintu tekstu, kuriame yra tik neinformatyvūs šalių parašai, raštelis datuotas 2004 m. kovo 19 d, o pats pinigų perdavimo faktas, kaip nurodė ieškovas, buvo 2004 m. balandžio 25 d., tačiau raštelyje apie tai nepažymėta. Todėl nors raštelyje pavartotas žodis „skolinu“ jis negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Pačiame raštelyje yra nesutapimų, nes skolos grąžinimo pradžia ir ieškovo nurodyta pinigų perdavimo diena nesutampa, neaptartas skolos grąžinimo būdas ir neatitinka suma, nes atsakovas įsipareigojo nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2006 m. balandžio 25 d. (per dvejus metus) kiekvieną mėnesį grąžinti 180 Lt, kas sudaro 4320 Lt (180 Ltx24 mėn), o ne 3500 Lt. Be to, atsakovo S. B. gražinta ieškovui S. B. 360 Lt suma buvo įskaityta į banko sąskaitą padengti gautą ieškovo paskolą iš banko, o ne pagal 2004 m. kovo 19 d. skolos raštelį.
Teismas konstatavo, kad nėra patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas S. B. atsakovui S. B. 2004 m. balandžio 25 d., kaip jis nurodė ieškinyje, perdavė 3500 Lt paskolos sumą grynais pinigais ir tarp jų susiklostė paskolos santykiai 2004 m. kovo 19 d. skolos raštelio-įsipareigojimo pagrindu.
III. Apeliacinio skundai argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliacinį skundą ieškovas grindė šiais argumentais:
1) Pateiktas 2004 m. kovo 19 dienos skolos raštelis - įsipareigojimas atitinka tiek CK 1.73 straipsnyje, tiek 6.871 straipsnyje nustatytiems, tiek teismų praktikos suformuotiems sandorio formai keliamus reikalavimus: dokumentas yra paprastos rašytinės formos ir pasirašytas tiek paskolos gavėjo, tiek paskolos davėjo; dokumente yra nurodyti paskolos gavėjo, paskolos davėjo asmens duomenys; dokumente aiškiai įvardytas paskolos dalykas - 3500 Lt. Įstatymas nenustato reikalavimo, kad tekstas turi būti surašytas ranka, patvirtintas liudytojų parašais ar patvirtintas notarine forma, todėl teismo nustatytas faktas, jog „skolos raštelis surašytas spausdintinu tekstu“ negali būti vertinama kaip aplinkybė paneigiančia skolinimosi santykių tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą. Teismas nekėlė klausimo dėl paskolos raštelio parašų tikrumo, suklastojimo, tokiu būdu laikoma, kad paskolos raštelis yra galiojantis teisėtas dokumentas su tikrais šalių parašais.
2) Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, neatskleidė 2004 m. kovo 19 d. paskolos sutarties turinio, nenagrinėjo ir neanalizavo tikrųjų šalių ketinimu. Teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatsižvelgė į teismų praktiką šiuo klausimu. Teismo nurodomas argumentas, kad paskolos raštelyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyke pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento, negali būti laikomas pakankamu, jog būtų įrodyta, kad paskola išvis nebuvo suteikta. Šio fakto neįrašymas į sutarties turinį neįrodo pasirašytų sutarčių fiktyvumo bei nepaneigia pinigų perdavimo fakto.
3) Teismui pateikto skolos raštelio pavadinimas „skolos raštelis-įsipareigojimas“ ir turinio lingvistinė analizė „skolinu iš S. B. 3500 Lt", „kiekvieną mėnesio 25 dieną aš S. B. sumoku S. B. 180 Lt“ ir paskesnis atsakovo lėšų pervedimas į ieškovui priklausančią banko sąskaitą, patvirtina atsakovo skolinio įsipareigojimo ieškovui pripažinimą, t.y. patvirtinimą, kad atitinkamą pinigų sumą atsakovas gavo iš ieškovo iki skolos raštelio surašymo, o ne buvo sutarta dėl paskolos suteikimo ateityje. Be to, atsakovui buvo nustatytos, individualizuotos ir įtvirtintos rašytiniame dokumente skolos gražinimo sąlygos ir būdas. Todėl paskolos sandoris buvo sudarytas.
5) Su atsakovu buvo sutartos palūkanos už naudojimosi paskola, kurios 2004-03-19 paskolos rašte buvo įvardintos, bet nedetalizuojamos. Ginčo sandoryje buvo tiesiog nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį grąžinti 180 Lt per dvejus metus. Tokiu būdu atsakovas grąžintų ieškovui dalimis skolą ir mokėtų dalį palūkanų už naudojimosi kreditu. Toks kredito grąžinimo būdas buvo patogus tiek ieškovui, tiek atsakovui. Tokiu būdu visa pareikšta reikalavimo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo skolos suma sudarė 3140 Lt+785 Lt=3925 Lt. Kas yra apytiksliai tokia pati suma (pareikšta priteisti iš atsakovo 3925 Lt+ grąžinti atsakovo 360 Lt =4285 Lt), jei atsakovas būtų mokėjęs po 180 Lt kiekvieną mėnesį (l80 Lt x 24 mėn = 4320 Lt). Tokiu būdu, teismo išvada, kad 2004-03-19 paskolos sutartis yra nesudaryta dėl to, kad neatitinka suma yra nepagrįsta.
6) Atsakovui buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos esmę, nagrinėjimo vietą ir laiką, Atsakovas neginčijo sutarties jokiais pagrindais. Teismas konstatavo, kad paskolos sandoris net nebuvo sudarytas dėl pinigų neperdavimo atsakovui net neesant ginčui su atsakovu ir neturint prieštaravimų iš atsakovo pusės. Tokia teismo išvada prieštarauja civilinio proceso tikslams, įtvirtintiems CPK 2 straipsnyje - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės yra pažeistos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal tai sprendžiama, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas paskolinių teisinių santykių buvimo faktą grindžia 2014-03-19 skolos rašteliu-įsipareigojimu, kuris pasirašytas ieškovo ir atsakovo. Raštelyje nurodyta, jog ieškovas skolina 3500 Lt atsakovui, sutarties terminas – 2 metai, atsakovas kiekvieno mėnesio 25 dieną sumoka atsakovui 180 litų. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam grąžino 360 Lt skolą, o likusios sumos negrąžino. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad pateiktas byloje skolos raštelis surašytas spausdintu tekstu, kuriame yra tik neinformatyvūs šalių parašai, raštelis datuotas 2004 m. kovo 19 d, o pats pinigų perdavimo faktas, kaip nurodė ieškovas, buvo 2004 m. balandžio 25 d., tačiau raštelyje apie tai nepažymėta. Nors raštelyje pavartotas žodis „skolinu“ jis negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Be to, atsakovo S. B. gražinta ieškovui S. B. 360 Lt suma buvo įskaityta į banko sąskaitą padengti gautą ieškovo paskolą iš banko, o ne pagal 2004 m. kovo 19 d. skolos raštelį.
Ieškovas S. B., nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant įrodymų apie pinigų perdavimo momentą negali būti laikomas pakankamu, jog būtų įrodyta, kad paskola visai nebuvo suteikta.
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y., kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio ,,skolingas“ pavartojimas bendrame rašto tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo patvirtinimą. Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).
Šiuo nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, o vien iš raštelyje nurodytų žodžių „skolinu“ negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kad pinigai buvo perduoti atsakovui. Kadangi šiuo atveju pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, vadinasi, toks skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus ir sprendžiant buvo pinigų perdavimo atsakovui faktas ar ne, būtina aiškintis šio rašto surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad 2004-03-19 skolos raštelyje nurodyta 3500 Lt suma buvo perduota atsakovui tenka paskolos davėjui, t. y. ieškovui. Ne tik žodinis skolos pripažinimo rašto turinio aiškinimas, bet ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės įgalina konstatuoti, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties su atsakovu sudarymo fakto. Visų pirma, ieškovas apeliaciniame skunde pažymi, kad aplinkybę, jog pinigai buvo perduoti 2004-03-19 patvirtina AB banko „Snoras“ išrašas, kad paskolos rašto sudarymo dieną ieškovas turėjo reikiamą 3 500 Lt sumą paskolai suteikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, kadangi iš šio išrašo matyti, kad pačiam ieškovui 2004-03-19 buvo pervesta 1650 Lt, 100 Lt, 24,75 Lt, 12 Lt sumos, o paskirties grafoje nurodyta, kad pervedama paskola kortelės naudotojui. Taigi, šis išrašas tik įrodo, kad 2004-03-19 apeliantui buvo pervesta 1786,75 Lt paskolos suma, o ne 3500 Lt suma. Todėl, atmestinas apelianto argumentas, kad paskolos sudarymo su atsakovu dieną (2004-03-19) apeliantas turėjo visą reikiamą paskolos sumą. Be kita, ko apeliantas nepateikė į bylą pačios AB banko „Snoras“ ir jo sudarytos sutarties, iš kurios būtų matyti paskolos tikslas, grąžinimo terminai ir pan., kurios pagrindu teismas galėtų padaryti neginčijamą išvadą dėl šios paskolos tikslingumo. Antra, ieškovas, detalizuodamas AB bankas „Snoras“ išrašą (b.l.23), kur 2004-04-26 ir 2004-09-22 eilutėse nurodyta „paskolos, suteiktos kortelės naudotojui, grąžinimas“ ir įskaitomos po 180 Lt sumos į ieškovo sąskaitą, pateikė į bylą rašytinius įrodymus (b.l.8,9), kad šios sumos yra gautos iš atsakovo. Tačiau net gi tuo atveju, jei ir buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai tarp apelianto ir atsakovo, ir darant prielaidą, kad atsakovas grąžino 360 Lt sumą pagal suteiktą 2004-03-19 paskolą, tokiu būdu, ieškovas, tvirtindamas, kad paskola jam nebuvo grąžinta nepateikė jokių įrodymų kaip buvo įskaityta 2005-05-10 ieškovo sąskaitoje 3 462,47 Lt suma. Pažymėtina, jog prie 3 462,47 Lt sumos įskaitymo ieškovo AB banko „Snoras“ sąskaitos išraše (b.l. 23) taip pat pažymėta, kad ši suma yra „paskolos, suteiktos kortelės naudotojui, grąžinimas“, tačiau įrodymų, kad šią sumą įnešė pats ieškovas, o ne atsakovas nepateikė.
Ieškovas taip pat nesutiko su teismo išvada, kad 2004-03-19 paskolos sutartis yra nesudaryta, nes neatitinka atsakovo paskolinta suma su prašoma priteisti suma. Ieškovas nurodo, kad atsakovas įsipareigojo nuo 2004 m. balandžio 25 d. iki 2006 m. balandžio 25 d. (per dvejus metus) kiekvieną mėnesį grąžinti 180 Lt, o tai sudaro 4320 Lt (180 Ltx24 mėn.), o ne 3500 Lt. Ieškovas paaiškino, kad paskolos sutartyje su atsakovu susitarė, kad šis grąžins kas mėnesį po 180 Lt todėl, kad atsakovas, grąžindamas paskolą, kartu įsipareigojo mokėti ir palūkanas už naudojimąsi suteikta paskola. Ieškovas nurodo, kad palūkanas skaičiavo nuo 3140 Lt (3500 Lt-360Lt). Tačiau tokiu atveju, jei ieškovas būtų paskolinęs atsakovui 3500 Lt tuomet galutinė suma gautųsi 3960 Lt (4320 Lt-360Lt), bet ne 3140 Lt. Taigi pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pačiame raštelyje yra nesutapimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Taip pat atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neanalizavo paskolos sutartyje nurodytų sumų ir nesuteikė galimybės duoti paaiškinimus dėl jų nei ieškovui, nei jo atstovei. Pažymėtina, kad pagal CPK 51 straipsnį asmuo gali savo bylą vesti teisme pats arba per atstovą. Kaip matyti iš 2014-11-13 informacinės pažymos teismo posėdyje dalyvavo tik ieškovo atstovė, o ieškovas posėdyje pats nedalyvavo, nors tokią teisę turėjo kaip ir duoti paaiškinimus, susijusius su bylos aplinkybėmis. Todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus dėl sutartyje nurodytų sumų.
Nesutiktina ir su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog paskolos sandoris net nebuvo sudarytas dėl pinigų neperdavimo atsakovui neesant ginčui su atsakovu ir neturint prieštaravimų iš atsakovo pusės. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tuo tarpu tam tikras aplinkybes kaip ir šiuo atveju aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, šiuo atveju ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą, aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimą palikti nepakeistą.