- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-367/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Nuteistasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendį bei paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų ir aštuoniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Taip pat nuosprendžiu iš R. J. priteista S. J. 3043 litai turtinės ir 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 14 d., apie 15.30 val., sandėliuke, esančiame Algirdo g. 33A namo kieme, Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kivirčo metu iš pykčio smogė nukentėjusiajam R. J. peiliu vieną kartą į kaklą, du kartus į krūtinę bei vieną kartą į kairį žastą ir taip padarė jam kaklo, krūtinės ir kairio žasto sužalojimus: pjautinę aklą žaizdą kaklo kairėje pusėje, durtinę – pjautinę aklą žaizdą krūtinės dešinėje pusėje, durtinę – pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kairės pusės 5 – to šonkaulio nupjovimu bei širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio kiauriniu sužalojimu, durtinę – pjautinę aklą žaizdą kairiame žaste, linijinius odos nubrozdinimus kairiame žaste, kraujosruvas kaklo kairės pusės ir krūtinės dešinės ir kairės pusės minkštuose audiniuose. Tai komplikavosi širdies tamponada krauju, ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę ir nuo to R. J. mirė. Šias veiksmais R. J. tyčia nužudė nukentėjusįjį R. J. , t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. J. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tokiu būdu padėjo ikiteisminiam tyrimui. Be to, apeliantas mano, kad teismas iš jo nukentėjusiajam nepagrįstai priteisė 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimui, nes tokia suma yra aiškiai per didelė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija.
Nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nes Panevėžio apygardos teismas skirdamas nuteistajam R. J. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistasis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė. Kitaip tariant, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Už labai sunkų nusikaltimą – kito žmogaus nužudymą, BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje pilnamečiui asmeniui numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas skaičiuojamas nuo septynerių metų, o maksimali laisvės atėmimo bausmė numatyta penkiolika metų.
Šioje byloje už nukentėjusiojo R. J. nužudymą nuteistasis R. J. yra nubaustas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Skirdamas tokią bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, t. y. kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str.), sukėlęs neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį. Taip pat atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Apygardos teismas įvertino ir nuteistojo R. J. asmenybę, atsižvelgė, kad jis jauno amžiaus, charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, b. l. 8, 33), nusikalto būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus bei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu (t. 2, b. l. 33).
Skirdamas nuteistajam R. J. laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, teismas įvertino byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kartu teismas nurodė, kad atsižvelgia ir į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis R. J. , apygardos teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino tai, kad jis neklaidino nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo (tokiu būdu padėdamas tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek teismui) ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Taigi, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo remiantis tais pačiais argumentais dar kartą švelninti nuteistajam bausmę.
Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas nuteistajam R. J. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, skirdamas vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nepažeidė BK VIII skyriuje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę. Šią bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam R. J. paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, BK 64 straipsnio reikalavimai nepažeisti ir nuteistajam pagrįstai paskirta galutinė vienuolikos metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima paskirtąją bausmę švelninti kolegija nenustatė.
Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo nukentėjusiajam S. J. priteisė 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimui, nes tokia suma yra aiškiai per didelė. Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nužudytas nukentėjusiojo brolis, su kuriuo jis palaikė ryšius, nukentėjusysis patyrė išgyvenimus dėl artimo žmogaus netekties, be to, teismas įvertino ir nuteistojo R. J. turtinę padėtį, jauną amžių, darbingumą ir jo galimybes žalą ateityje atlyginti. Todėl kolegija mano, kad įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, apygardos teismas pagrįstai iš nuteistojo R. J. nukentėjusiajam S. J. priteisė dvidešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma neviršija teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, todėl nėra aiškiai per didelė.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.