Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-32-519/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
II-32-519/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
M. S.
Advokatai
Virgilijaus Kadauskas
Bylos Nr. II-32-519/2009
Procesinio sprendimo kategorija 44.; 73.
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. S. ,jo atstovui advokatui Virgilijui Kadauskui,

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui P. U. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. S. skundą dėl Telšių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2007 m. gruodžio 7 d. Telšių rajono PK VP VTS Prevencijos poskyrio viršininko nutarimu yra nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste-ATPK) 110 str. 5 d., 31 str. 1 d. 1 p. 500 litų administracine bauda už tai, kad 2007 m. lapkričio 30 d. apie 0³⁰ val. Telšių rajone, Vaidočių kaime, Geležinkelio gatvėje prie namo Nr. 37 jam priklausantis palaidas šuo apkandžiojo ir tuo pačiu apgadino tarnybinį automobilį, priklausantį Telšių rajono PK, bei šiais veiksmais pažeidė Telšių rajono savivaldybės tarybos 2003-05-23 sprendimo Nr. 041 22 ir 35 punktus.

Šalies argumentai

Paaiškinimuose teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas nurodė, kad M. S. keičia savo reikalavimą ir prašo ne pakeisti sumažinant jam paskirtą baudą, kaip buvo nurodęs savo pradiniame skunde, o prašo jam paskirtą nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš jį nutraukti. Tokį savo reikalavimo keitimą jis motyvuoja tuo, kad tuo metu, kai rašė pradinį skundą, jis nebuvo matęs policijos automobilio priekinio bamperio, o kadangi šiuo metu jis namuose turi šį bamperį, jį apžiūrėjęs pamatė, kad tokių sugadinimų, kurie yra ant bamperio, šuo negalėjo padaryti. Esantys sugadinimai akivaizdžiai galėjo atsirasti atsitrenkus bamperiu į bordiūrą. Pats įvykio nematė, tačiau apie savo nekaltumą sprendžia pagal bamperio sugadinimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą, nes iš pradžių M. S. savo kaltę buvo pripažinęs ir jos neneigė, atlygino pažeidimu padarytą žalą. Pagal policijos darbuotojų parodymus matyti, kad jam priklausantis šuo gatvėje kandžiojo policijos automobilį ir sugadinimai buvo rasti parvykus po šio įvykio į policijos komisariatą, todėl mano, kad M. S. kaltė dėl šio nusižengimo yra visiškai įrodyta.

Skundas atmestinas ir paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, nes administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pilnai ir visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, padaryta veika tinkamai įvertinta, parinkta administracinė nuobauda, atitinkanti straipsnio sankciją ir pažeidėjo asmenybę.

Administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą ir pasižada ateityje nenusižengti (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir tuo pagrindu pagrįstai, vadovaudamasis ATPK 30²str. nustatytomis administracinės nuobaudos dydžio parinkimo taisyklėmis, pažeidėjui paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią administracinę baudą.

Šalies argumentai

Kreipdamasis į teismą ir pateikdamas skundą M. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir prašė mažinti jam skiriamą administracinę baudą, tačiau nagrinėjant jo bylą 2009-01-19 teismo posėdžio metu jis pakeitė savo reikalavimą ir prašė jam paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaip savo reikalavimo pasikeitimo priežastį jis nurodė tai, kad teikdamas pradinį skundą, jis nebuvo matęs bamperio, o kai jį pasiėmė iš autoserviso, pastebėjo, jog tokie bamperio sugadinimai tikrai negalėjo būti padaryti šuns dantimis, o greičiausiai atsirado dėl to, kad buvo bamperiu atsiremta į kokį nors kietą daiktą, todėl jis mano, jog yra nubaustas nepagrįstai.

Teismo nuomone, išsakyta M. S. bei jo atstovo nuomonė vertintina kritiškai, nes neatitinka kitų byloje surinktų objektyvių įrodymų. Byloje neabejotinai yra įrodytas faktas, jog M. S. priklausantis mišrūnų veislės, kaip nurodė pats M. S. , šuo tuo metu, kai pagal jo sugyventinės D. T. iškvietimą buvo atvykę tarnybiniu automobiliu policijos darbuotojai, buvo palaidas ir lakstė gatvėje. Šį faktą patvirtino liudytojais apklausti policijos darbuotojas G. B. ir liudytoja D. T. , taip pat šią aplinkybę savo tarnybiniame pranešime (b.l.14) nurodė ir policijos pareigūnė A. Š. . Aplinkybę, kad automobilio sugadinimus padarė būtent M. S. priklausantis šuo, patvirtino liudytoju apklaustas G. B. (b.l.65-66), kuris paaiškino, kad jis vairavo tarnybinį automobilį, kuriuo vyko pagal iškvietimą į Vainočių kaimą. Nuvykus į vietą, atlikti pareigų jis ir kartu su juo buvusi policijos pareigūnė A. Š. negalėjo, nes gatvėje lakstė palaidas, be antsnukio, agresyvus rotveilerių veislės šuo. Prie automobilio priėjusi D. T. paaiškino, kad šuo priklauso M. S. , kuris šiuo metu iš namų yra kažkur išėjęs ir ji negalinti šuns suvaldyti. Besikalbant šuo buvo labai agresyvus ir pripuolęs prie tarnybinio automobilio iš dešinės pusės jį draskė dantimis. Grįžus į policijos komisariatą bei perduodant budėjimą, pagal nustatytą tvarką apžiūrint automobilį, buvo rasti šuns dantimis padaryti sugadinimai ant automobilio priekinio bamperio ir priekinio sparno. Kadangi automobilis buvo įsigytas išperkamąja nuoma, automobilį pagal viršininkų nurodymą nuvairavo į autoservisą, ten buvo nustatyti priekinio bamperio ir priekinio sparno sugadinimai, dėl kurių reikėjo keisti priekinį bamperį bei poliruoti sparną. Vykstant į autoservisą buvo kviečiamas ir M. S. , tačiau jis važiuoti kartu atsisakė. Kadangi jis prieš priimdamas budėjimą buvo apžiūrėjęs automobilį ir ant jo jokių sugadinimų nebuvo, tai gali garantuoti, jog sugadinimus automobiliui galėjo padaryti tik M. S. priklausantis šuo. Šio liudytojo parodymai yra patvirtinami rašytiniu įrodymu – byloje esančiu policijos darbuotojos A. Š. tarnybiniu pranešimu (b.l.14), kuriame nurodytos aplinkybės atitinka liudytojo G. B. duotus teisme parodymus. Iš esmės liudytojo G. B. parodymus patvirtina ir liudytojos D. T. parodymai (b.l.66), kuriuose ji nurodė, jog dėl kilusio konflikto su M. S. , kuris yra jos sugyventinis, ji 2007-11-30 iškvietė policiją, tačiau kol policija atvažiavo, M. S. kažkur dingo. Maždaug po 1,5 val. po skambinimo, ji pamatė, jog prie vartų sustojo policijos automobilis. Ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad pro pravirus vartus į gatvę išbėgęs šuo loja ir laksto aplink policijos automobilį. Ar šuo draskė automobilį, ji nematė. Kas paliko pravirus kiemo vartus, ji pasakyti negali. Kartais šuo pasileidžia nuo grandinės, tačiau taip būna retai.

Teismo iniciatyva iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo išreikalautos dokumentų kopijos dėl automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto (b.l.56-60), iš kurių matyti, jog 2007-12-14 už šio automobilio remontą M. S. sumokėjo 1714 litų. Pagal UAB „Autovygreda“ sudarytą išankstinę sąmatą matyti, jog buvo pakeistas automobilio priekinis bamperis bei atkliktas priekinio sparno poliravimas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, liudytojas G. B. nurodė, jog sugadinimai ant tarnybinio automobilio buvo rasti parvykus iš iškvietimo, po to, kai automobilį puolė M. S. priklausantis šuo, teismo nuomone, neabejotinai įrodoma, jog UAB „Autovygredos“ sudarytoje išankstinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atilikti būtent dėl sugadinimų, kuriuos automobiliui padarė M. S. priklausantis šuo.

Ginčydamas faktą, jog sugadinimus padarė jam priklausantis šuo, M. S. pateikė teismui automobilio bamperio, kurį jis gavo apmokėjęs remonto išlaidas iš UAB „Autovygreda“ (b.l.62), fotografijas bei nurodė, jog esantys sugadinimai negalėjo būti padaryti šuns. Teismas susipažinęs su teismui pateiktomis fotografijomis tokią M. S. nuostatą vertina kritiškai, nes minėtos fotografijos yra darytos po įvykio praėjus daugiau nei metams laiko, teismui nieko nežinoma apie šio bamperio saugojimo sąlygas pas patį M. S. , taip pat akivaizdu, kad bent dalis nuotraukose matomų sugadinimų teoriškai galėjo būti padaryti didelio šuns dantimis. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu (b.l.14), tiek pateikdamas pradinį skundą teismui 2007-12-14 (b.l.2) M. S. savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, todėl jo parodymų pasikeitimą bei kaltės neigimą teismas vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikuojant M. S. padarytą pažeidimą pagal ATPK 110 str. 5 d. esminę įtaką turi tai, kad nustatyta, jog palaidas jam priklausantis šuo buvo išbėgęs į bendro naudojimo teritoriją – gatvę – kur agresyviai nusiteikęs puolė policijos automobilį, padarydamas jam sugadinimus ir tuo pačiu žalą automobilio valdytojui. Kokio dydžio žala buvo padaryta, nagrinėjamu atveju įtakos M. S. padaryto pažeidimo kvalifikavimui neturi, nes atsakomybė atsiranda tada, kai dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimo padaroma žala asmens sveikatai ar turtui, taigi įstatymas padarytos žalos dydžio nereglamentuoja.

ATPK 20 str. nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam administracine nuobauda asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Be to, nuobaudos negalėtų įspėjamai (prevenciškai) veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus. Teismo nuomone, atsižvelgiant į įstatymo formuluotę, taip pat siekiant prevencinių tikslų, paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė bauda, tačiau šiuo metu M. S. kaltę neigia, būtų pagrindas jam skirti didesnę administracinę baudą, tačiau pagal susiformavusią teisminę praktiką, nesant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos skundo, sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties ir skirti jam griežtesnę nuobaudą negalima, todėl M. S. paskirta minimali 500 litų administracinė bauda paliktina nepakeista, o nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ATPK 30¹ str. taikymo klausimas ir mažesnės nei įstatyme numatyta minimali administracinė bauda skyrimas nesvarstytinas.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, naikinti pagal nurodytus argumentus paskirtą administracinę nuobaudą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d. 7 p., 124 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir M. S. 2007 m. gruodžio 7 d. Telšių rajono PK VP VTS Prevencijos poskyrio viršininko nutarimu pagal ATPK 110 str. 5 d., 31 str. 1 d. 1 p. paskirtą administracinę nuobaudą – 500 litų administracinę baudą – palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per šį teismą.

Teisėjas Gražvydas PoškusNuorašas tikras