Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gim. (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravęs gyvenamą vietą Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis savarankiškai, teistas: 1) 2014-06-11 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 7 mėn. viešųjų darbų. 2014-09-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 34 paras arešto, 2) 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d. , 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) 2016-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal 140 str. 2 d., 40 parų arešto. Paskirta bausmė subendrinta su 2015-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėn. laisvės atėmimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 m. 8 mėn., įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 4) Kauno apylinkės teismo 2016-06-21 nuosprendžiu, pagal BK 140 str. 2 d., 4 mėn. laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m., šiuo laikotarpiu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar sveikata, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2016-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi, Kauno apylinkės teismo 2016-06-21 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar sveikata; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje 6 mėnesius nuo Kauno apylinkės teismo 2016-06-21 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2016-10-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2016-07-17 apie 22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto su sugyventine L. B. metu, vieną kartą kumščiu sudavė smūgį jos mažamečiui sūnui A. L. į kaktą, po ko motinai su sūnumi išbėgus į laiptinę, juos pasivijo ir vieną kartą trenkė mažamečio A. L. galvą į sieną, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kaktoje, dešinio skruosto srityje.

Be to, jis 2016-07-17 apie 22 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, po konflikto iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) su mažamečiu sūnumi išbėgusiai savo besilaukiančiai (34 nėštumo savaitę) sugyventinei L. B., pasivijęs ją, vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad grįžo iš darbo apie šeštą valandą vakaro. Pas L. B., jo sugyventinę, buvo atėjusi draugė, kuri buvo atsinešusi alkoholinio gėrimo butelį. Jie draugiškai pasėdėjo, atsigėrė. Jis išgėrė 2 stiklines to gėrimo. Visi išsiskirstė, jokių konfliktų nebuvo. Jis paklausė L. B. ar ši galėtų kartu su juo nueiti į parduotuvę, bet ji nesutiko. Kadangi L nesutiko, jis norėjo pasiimti mobilųjį telefoną, kurį naudoja abu. L. B. jam nedavė telefono, neleido paimti, draskėsi. Kilo konfliktas. Jie rėkė, L pradėjo jį varyti iš namų. Jis norėjo sudaužyti telefoną į sieną. L turėjo ant rankų savo sūnų ir tuo metu, kai jis metė telefoną, L ėjo pro jį ir jis netyčia pataikė vaikui į galvą, į kaktą. L išbėgo, jis ją pasivijo, norėjo nuraminti, bet ji vis tiek rėkė „kvieskite policiją“, vaikas irgi rėkė. Ir tada jis L bakstelėjo į pilvą. Norėjo, kad ji nusiramintų, nes ji tiesiog staugė jam į veidą. Kai taip pradeda daryti, nežino, kas jam darosi. Po to įvykio jis tiesiog išėjo. Yra teistas už tos pačios moters sumušimą. Jam buvo skirtas gydymas nuo alkoholizmo. Buvo vieną kartą nuėjęs, užsiregistravo pas psichologą ir dar pas kažkokį gydytoją, bet nelabai galėjo nuvykti, kadangi daug dirba. Smurtinį elgesį keičiančioje programoje dalyvavo. Šis nusikaltimas buvo padarytas, kai jau lankė šią programą. Alkoholį vartoja nedažnai. Alkoholis įtakos turėjo. Kažkiek išgėręs jis nenusileidžia. Jeigu būtų neišgėręs, būtų nusileidęs. Vėl gyvena kartu su L, gimė sūnelis, augina jį. Po sūnaus gimimo policija nebuvo kviesta. Savo kaltę pripažįsta, buvo smūgis, vaikeliui trenkė ne ranka, o mesdamas telefoną, pataikė į jį ir sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

A. A. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad L. B. pranešė, kad 2016-07-17 apie 22 val. girtas jos sugyventinis A. A. pradėjo konfliktuoti, stipriai vieną kartą kumščiu trenkė jos mažamečiui sūnui A į kaktą, jai išbėgus į laiptinę, A. A. trenkė A galvą į sieną, sutrenkė jam dešinį smilkinį, tada vieną kartą kumščiu smogė jai į pilvą ir sukėlė fizinį skausmą. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-9).

Papildomos liudytojo apklausos metu nukentėjusioji L. B. parodė, kad civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš. Su A. A. nebenori turėti nieko bendro. Jam pretenzijų neturi, tik nori, kad jis daugiau neitų į jos butą ir su ja nebendrautų (b. l. 17).

Liudytojos I. Ž. parodymais, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) name. L (pavardės nežino) yra jos kaimynė. Šiuo metu L laukiasi. 2016-07-17 vakare, kažkur apie 22 val., Ligitos bute išgirdo triukšmą. Ligita barėsi su savo sugyventiniu. Girdėjo L šaukiant: „neliesk mano vaiko!“. Ji suprato, kad kažkas vyksta negero, todėl paskambino ir iškvietė policiją. Iš savo buto pati išėjusi nebuvo. Po kurio laiko viskas nurimo. Kas vyko L bute ar laiptinėje, ji nežino, nes nematė. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 26).

Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ant A. L. kaktos matėsi akivaizdus sumušimas, t. y. patinimas, mėlynė (b. l. 10-12).

Specialisto išvadoje Nr. G1855/2016(02) nurodyta, kad L. B. kūne objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 19).

Specialisto išvadoje Nr. G1856/2016(02) nurodyta, kad A. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-07-17 apie 22 val. bute įsiplieskė konfliktas, kaltinamasis neneigė, kad tuo metu buvo vartojęs alkoholio. Triukšmą girdėjo ir liudytoja I. Ž.. Kaltinamasis A. A. teisme nurodė, kad mažamečiui A. L. trenkė ne kumščiu, o telefonu, kurį metė link A. L., buvusio L. B. ant rankų. Tačiau, kad savo veiksmais sužalojo mažametį, kaltinamasis neneigė. Ikiteisminio tyrimo metu, susipažinęs su įtarimu ir jame išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, savo kaltę pripažino pilnai, nors išsamių parodymų ir nedavė (b. l. 33). Taip pat A. A. prisipažino, kad laiptinėje toliau tęsėsi konfliktas, kurio metu jis nesmarkiai vieną kartą kumščiu sudavė smūgį į pilvą L. B.. Ir nors kaltinamasis neprisiminė to fakto, kad koridoriuje trenkė mažamečio A. L. galvą į sieną, tačiau kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus, kaip pats nurodė teisimojo posėdžio metu, nekontroliavo savo veiksmų, išgėręs būna neprognuozuojamo elgesio, be to specialisto išvadoje nurodyta, kad A. L. konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinio skruosto srityje, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. išsamiai paaiškino kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota ji ir jos mažametis sūnus. Vertinant nuketėjusiosios, liudytojos ir kaltinamojo parodymus, matyti, jog jokių esminių prieštaravimų tarp jų parodymų nėra, pats kaltinamasis pripažįsta smurtavęs prieš nukentėjusiuosius, todėl jo veika teisingai kvalifikuota, kaip tyčiniai baigti nusikaltimai, numatyti BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.

Dėl bausmės

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

A. A., teistumui neišnykus, padarė du nesunkius nusikaltimus, todėl laikytinas recidyvistu, smurtą naudojo prieš nėščią moterį, mažamečiui nežymiai sutrikdė sveikatą, ne kartą teistas taip pat už nusikaltimus, įvykdytus prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę L. B. (b. l. 44-53), baustas administracine tvarka (b. l. 54-58), nuo 2016-03-23 vykdantis individualią veiklą (b. l. 59), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 62). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės iš esmės neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamą veiką padarė nėščiai moteriai (BK 60 str. 1 d. 7 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam ne kartą buvo atidedamas paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, todėl, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2016-10-17 Kauno apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Įvertinęs padarytų veikų kiekį, jų pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Skirti švelnesnias bausmes netikslinga, kadangi kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, savo elgesio nekeičia. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Taip pat jam netaikytinas bausmės vykdymo atidėjimas.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Paskirta bausmė bendrintina, vadovaujantis BK 64 str. nuostatomis, su 2016-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie 2016-08-09 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės (kuria buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2016-06-21 ir 2016-06-13 nuosprendžiais paskirtos bausmės) neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.