Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. B. konfiskuota transporto priemonės „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 510 eur (penki šimtai dešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonę „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 4 d., apie 19.04 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,21 promilių alkoholio kraujyje).

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, teigia, jog yra pagrindas jį išteisinti, nes buvo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, nepaneigta nekaltumo prezumpcija. Taip pat prašoma netaikyti transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos, o ne prielaidų, abejonių pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl V. B. kaltės vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam.

11. E. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad gėrė su V. B. prie (duomenys neskelbtini) upės. Prie upės pirmas atėjo jis, o maždaug po 15 minučių atėjo nuteistasis, po išgertuvių išsiskirstė kas sau, kur nuėjo V. B., jis nematė (1 t., b. l. 49-50). Šiuos parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad bendruoju pagalbos telefonu R. K. skambino 19.01 val. (1 t., b. l. 122-123), pagal „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraše fiksuotą laiką nuteistasis apsipirko ir išėjo iš parduotuvės 19.08 val. (1 t., b. l. 125), o 19.16 val. į įvykio vietą jau buvo atvykęs policijos ekipažas, kuris netrukus sulaikė apeliantą (1 t., b. l. 7). Šie objektyvūs duomenys patvirtina R. K. ir L. K. parodymus, kad, išėjęs iš parduotuvės, V. B. ėjo tiesiai prie savo automobilio, o ne už parduotuvės kampo ar, juo labiau, nesileido takeliu prie (duomenys neskelbtini) upės. Išėjusį iš parduotuvės, liudytojai nuteistąjį visą laiką stebėjo, matomumo zona jiems suprastėjo tik tuomet, kai apeliantas nuėjo už taromato po to, kai L. K. nesutiko patraukti savo automobilio, kad nuteistasis galėtų išvažiuoti. Tačiau V. B. teigia, kad prisigėrė dar iki jam ateinant prie savo transporto priemonės, o ne po to, kai nuėjo už taromato, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti R. K. ir L. K. parodymais, kurie paneigia V. B. pateiktą versiją. Pažymėtina, jog šie asmenys apelianto nepažįsta, jokių priešiškumų jo atžvilgiu neturi, todėl nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Abu liudytojai yra policijos pareigūnai, todėl, nors tuo metu nedirbo, tačiau pilietiškai sureagavo į galimai padarytą nusikalstamą veiką bei nuteistojo siekį toliau ją tęsti.

12. Apeliaciniame skunde V. B. atkreipia dėmesį, kad turi sveikatos problemų, jo eisena yra ydinga, todėl jo eisenos sunkumas, krypavimas galėjo suklaidinti liudytojus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai nuteistojo neblaivumą įtarė ne tik dėl jo eisenos, nekoordinuotų judesių, tačiau ir dėl nerišlios kalbos, artikuliacijos stokos, be to, L. K. tiesiogiai bendravo su nuteistuoju ir jautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Jau minėta, kad abu sutuoktiniai yra policijos pareigūnai, jiems dažnai tenka susidurti ir bendrauti su neblaiviais asmenimis, todėl spręsti, kad jie galėjo sąžiningai suklysti, įvertindami V. B. fiziologinę būseną, nėra pagrindo. Liudytojams dėl nuteistojo neblaivumo nekilo jokių abejonių, priešingu atveju, jie nebūtų skubėję skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir blokuoti nuteistojo automobilio, kad jis nebegalėtų tęsti savo neteisėtų veiksmų, keldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams.

14. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir nusikalstamos veikos padarymo laikas – 19.04 val., V. B. teigimu, R. K. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kalbėjo su operatore nuo 19.01 val. iki 19.04 val., kai jo automobilis jau stovėjo aikštelėje prie parduotuvės, o jis buvo nuėjęs apsipirkti. Todėl šiuo metu padaryti nusikaltimo jis negalėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaltinime nurodytas žodelis „apie“ reiškia, jog nurodytas tik apytikslis nusikaltimo padarymo laikas, t. y. apie 19.04 val., kas leidžia daryti keleto minučių paklaidą. Apeliacinės instancijos teismas laiko nustatyta, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš R. K. paskambinant bendruoju pagalbos telefonu 112. Tai galėjo būti apie 19.00 val. vakaro, taigi, kaltinime nurodytas laikas iš esmės neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes kelių minučių paklaida objektyviai galima.

15. V. B. atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ši transporto priemonė priklauso jam. Taip pat neteisėtai iš jo priteista 510 Eur – konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nuteistajam nesuprantama, dėl kokių priežasčių negalima taikyti automobilio konfiskavimo, o taikoma 510 Eur konfiskavimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

17. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu V. B. nepriklausė ir grąžino šią transporto priemonę teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos medžiaga patvirtina, kad tikrasis automobilio savininkas yra V. B., o valdytojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 21). Tai, jog transporto priemonės savininkas ir valdytojas skiriasi, nulėmė 2016 m. rugsėjo 19 d. sudaryta automobilio panaudos sutartis (1 t., b. l. 135-136), pagal kurią panaudos davėjas V. B. turėjo perduoti panaudos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos davėjui nuosavybės teise priklausančiu lengvuoju automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, realiai minėtas automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduotas nebuvo, juo visada naudojosi V. B.. Automobilio panaudos sutartis iš esmės buvo sudaryta tik tam, kad nuteistasis galėtų vykdyti taksisto veiklą, t. y. dirbti su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo nekonfiskuoti V. B. priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju vietoj 510 Eur (transporto priemonės vertės) išieškojimo konfiskavus automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebus pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, be to, ir pats apeliantas skunde prašo nurodyti, dėl kokių priežasčių negalima taikyti automobilio konfiskavimo, vadinasi, nuteistasis iš esmės neprieštarauja, jog būtų ištaisyta įstatymo taikymo klaida ir konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis, tačiau netaikomas konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino dvejiems metams nustatymu. V. B. prašo šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų, įvertinant tai, kad jis nėra Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, neturi nuobaudų, teistumo. Automobilis yra jo darbo priemonė, kuria užsidirba sau ir šeimai pragyvenimo lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo teiginiai nepaneigia apylinkės teismo padarytos išvados, jog dvejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas susidariusiai situacijai.

19. BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti, ar šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra tikslingas.

20. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 146-147), yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 144-145), tačiau laikyti jo sistemingu Kelių eismo taisyklių pažeidėju nėra pagrindo. Vis dėlto, laikyti pavyzdingu vairuotoju nuteistojo taip pat negalima. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Šiuo atveju apeliantui nustatyta 2,21 promilės etilo alkoholio, kas žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla jau ne administracinė, tačiau baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, jog apylinkės teismas nuteistajam parinko vidurkį atitinkantį specialiosios teisės atėmimo terminą (dvejus metus), o ne maksimalų trejų metų terminą, todėl nenustačius išimtinai teigiamai V. B. charakterizuojančių aplinkybių, trumpinti šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Tai, kad nuteistasis dirba vairuotoju, tik patvirtina, kad visos Kelių eismo taisyklės jam yra puikiai žinomos, tačiau apeliantas, nepaisant to, sąmoningai rinkosi neteisėtą elgesį, todėl šiuo metu turi prisiimti kylančias pasekmes. V. B. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu niekas netrukdo ieškotis kito darbo ir tokiu būdu prisidėti prie šeimos materialinės gerovės.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę klausimo, kas lėmė netinkamą bausmės individualizavimą. BK 66 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 140 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantis įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (1 t., b. l. 74) patvirtina, kad V. B. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 4 d., 19.16 val., paleistas į laisvę 2017 m. gruodžio 5 d., 16.15 val. (1 t., b. l. 77). Taigi, šis laikotarpis (viena diena) privalo būti įskaitytas į bausmės laiką (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).

22. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai nustatė MGL dydį, kas lėmė nepagrįstai didelės baudos apeliantui paskyrimą. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707), tačiau kvalifikuojant veiką bei skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi V. B. nusikalstama veika padaryta 2017 m. gruodžio 4 d., todėl baudos bausmė jam turi būti skaičiuojama taikant 37,66 Eur MGL dydį.

23. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. B. išteisinimui nėra pagrindo, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl yra baustinas, vis dėlto, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. paskirtoji 60 MGL dydžio bauda prilyginta 3000 Eur (trims tūkstančiams eurų) ir laikyti, jog paskirtoji 60 MGL dydžio bauda atitinka 2259,60 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 60 ct).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į V. B. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 4 d., 19.16 val., iki 2017 m. gruodžio 5 d., 16.15 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio sumai, ir galutinę bausmę V. B. nustatyti 58 MGL dydžio, t. y. 2184,28 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų 28 ct) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. B. konfiskuota transporto priemonės „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 510 Eur, ir ši transporto priemonė grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti iš V. B. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos ir yra neskundžiamas.