- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- I1-6101-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00923-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. J. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Atsakovas), 295 300 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) buvo laikomas nuo 2012-11-30 iki 2020-03-10 Pravieniškių PN-AK. Bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos namuose nuteistųjų skaičius akivaizdžiai viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių, kas iš esmės lėmė žeminančias žmogiškąjį orumą bausmės atlikimo sąlygas visais aspektais, t. y. sanitariniu, fiziniu, sveikatos priežiūros, psichologiniu ir kt.
Gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui, tarp jų ir pareiškėjui, vidutiniškai teko apie 2,3 kv. m. gyvenamojo ploto. Būriuose, kuriuose būdavo 70-90 nuteistųjų, tekdavo naudotis tik 6 praustuvėmis, 6 klozetais ir 3 pisuarais, dėl ko šiose patalpose nebuvo užtikrinta sanitarinius reikalavimus atitinkanti tvarka.
Maitinimosi patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose neįrengta šilto vandens tiekimo sistema, kas lėmė antisanitarines sąlygas.
Skalbyklos ir džiovyklos plotas nesiekia nė 10 kv. m., todėl šios patalpos neatliko savo tiesioginės paskirties, dėl ko ilgai tekdavo dėvėti purvinus rūbus, o jeigu pavykdavo išsiskalbti, tai juos džiovindavo užsivilkęs ant savo kūno kaip ir daugelis kitų nuteistųjų, kas vėsiuoju-šaltuoju metų laiku sukeldavo peršalimo ligas, kuriomis ir pareiškėjas.
Pravieniškių PN-AK gyvenamųjų patalpų ventiliacija nėra pritaikyta dideliam nuteistųjų skaičiui, dėl ko šios patalpos tvankios ir sunku išsimiegoti tam skirtu laiku.
Antisanitarinės sąlygos yra palankios veistis įvairiems graužikams ir vabzdžiams, ypač kraugeriams.
Visose patalpose, tiek gyvenamose, tiek maisto bloke, buvo pelių ir žiurkių. Miegamose patalpose buvo blakių ir tarakonų. Pareiškėjas buvo sukandžiotas, įkandimo vietas nepakeliamai niežti, o kuomet nevalingai pasikasoma, tos vietos pradeda pūliuoti. Ant pareiškėjo kūno buvo nuolat pūliuojančios žaizdos, atsiradusios po šių vabzdžių įkandimų.
Įvardytos bausmės atlikimo sąlygos yra priešingos pataisos namų paskirčiai. Pravieniškių PN-AK negali atlikti nuteistųjų auklėjamosios funkcijos. Bausmės atlikimo sąlygos žemina žmogiškąjį nuteistųjų orumą, gniuždo nuteistuosius psichologiškai, kas neretai priveda prie suicido. Tai palietė ir pareiškėją asmeniškai.
Pagal savo prigimtį pareiškėjas yra jautrus, bet stiprus žmogus. Tačiau jį sugniuždė ne teismo paskirtos bausmės rūšis ir dydis, o psichologiškai palaužė apibūdintos bausmės atlikimo sąlygos, dėl ko palaipsniui atsirado depresijos požymiai. Šiuo atžvilgiu ne kartą kreipėsi į Pravieniškių PN-AK medikus, tačiau šie rimtos šio pobūdžio pagalbos nesuteikė, dėl ko pareiškėjo psichologinė krizė gilėjo ir, jausdamasis beviltiškai prislėgtoje būsenoje ryžosi savižudybei, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, pareiškėjo gyvybė buvo išgelbėta.
Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Pravieniškių PN-AK, neteisėta veika, kaip jau minėta, pasireiškė tuo, kad nuteisti laisvės atėmimo bausme asmenys, tarp jų ir pareiškėjas, bausmę atliko sąlygomis, kurios akivaizdžiai neatitiko sąlygų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Bausmės atlikimo sąlygos pareiškėją psichologiškai suluošino, privedant net iki savižudybės, ką pareiškėjas kvalifikuoja kaip neturtinę žalą.
Tarp anksčiau nurodytos neteisėtos veikos ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, nes teisės aktams neatitinkančios bausmės atlikimo sąlygos lėmė pareiškėjo psichologinės-psichinės sveikatos suluošinimą – neturtinės žalos kilimą.
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-ANK, kaltė pasireiškė tuo, kad netinkamos, akivaizdžiai prieštaraujančios teisės aktams kriminalinės bausmės atlikimo sąlygos viešai žinomos ir tęsiasi dešimtmečiais, t. y. ši institucija nevykdo įstatymuose numatytos pareigos, neveikia taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo ir privalo veikti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčo laikotarpiui nuo 2012-11-30 iki 2018-04-21 taikyti ieškinio senatį. Taip pat atsiliepime nurodė, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo kėlimosi iki miego laiko nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi 11 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4, kurioje buvo 21 miegama vieta. Vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,21 kv. m. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas kamerų tipo patalpose laisvės atėmimo bausmės neatliko.
Reikalavimus dėl minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose asmeniui nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T-41 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Atsakovas pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, būtina pažymėti, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.
Darytina pagrįsta išvada, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.
Nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais. Antrojo sektoriaus 11 būrio sanitariniu mazgu naudojasi tik 11 būrio nuteistieji. Sanitariniame mazge įrengtos medinės darinėjamos durys. Sanitarinių mazgų plotas į gyvenamąjį plotą neskaičiuojamas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Antrojo sektoriaus 11 būrio 4 patalpos skundžiamu laikotarpiu netikrino.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punktas nustato: „Karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.“ Teisės aktai nenumato karštą vandenį tiekti j trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpas.
Antrajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje (plotas 41 m2) ir džiovykloje (plotas 18.32) yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, batus. Būriuose tam numatytose vietose įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo mašinos. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrių kiemuose po stacionariais stogeliais. Antrojo sektoriaus Kamerų tipo patalpose atliekančių drausmines nuobaudas nuteistųjų nešvarūs drabužiai bei patalynė surenkami ir priduodami į Įstaigoje esančią skalbyklą. Išskalbti ir išdžiovinti skalbiniai grąžinami nuteistiesiems.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato: „17. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. 11 būrio patalpos vėdinamos per langus.
Nuo 2016-11-23 įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas. Įstaigos patalpų valymo vykdymo tvarką nustato Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. V-56 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Įstaiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės (valymo priemonių išdavimo žurnalai pridedami). Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų), negalėtų atsirasti pelėsis ar parazitai.
Pareiškėjas atlikdamas bausmę 2-ame sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.
Todėl vertinant aplinkybes, jog Pareiškėjas iš tikrųjų jautė neigiamas emocijas, baimes, išgyvenimus bei stresą yra nepagrįstos.
Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad suimtasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė suimtajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 295 300 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2020-03-10. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.
Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį daliai pareiškėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, todėl šiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminą praleidęs, nes tik 2021-04-23 kreipėsi į teismą (spaudas ant voko). Todėl šiuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos ir pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-11-30 iki 2018-04-22 atmestini, kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, jog jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei tai numato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, galiojusios iki 2020-01-22) (toliau – ir 2003 m. Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹. punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas).
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2. punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (2.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.2. punktas). Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-04-23 iki 2020-03-10 Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje buvo laikomas 11 būrio 4 brigados bendrabučių tipo patalpose, kurių plotas 67,41 kv. m., 21 miegama vieta. Byloje nėra duomenų, kad gyvenamosiose patalpose (bendrabučio ar kameros tipo) buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra miegamų vietų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Iš atsakovo atsiliepimo bei pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad sanitarinių mazgų plotas į gyvenamąjį plota neįskaičiuotas. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK pirmajame sektoriuje buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam bendrabučių tipo patalpoje teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m. ploto.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose ventiliacija nepritaikyta dideliam nuteistųjų skaičiui.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Higienos normos 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš 2021-06-04 pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad 11 būrio patalpos vėdinamos per langus. Pareiškėjas dėl blogos ventiliacijos su skundais ar prašymais į atsakovą nesikreipė. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad dėl patalpų vėdinimo atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, kad maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog skalbyklos plotas buvo mažesnis, nei 10 kv. m., todėl šios patalpos neatliko savo tiesioginės paskirties, dėl ko ilgai tekdavo dėvėti purvinus rūbus, o jeigu pavykdavo išsiskalbti, tai juos džiovindavo užsivilkęs ant savo kūno. Tokie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs. Pareiškėjas neteikė skundų atsakovui dėl negalėjimo pasinaudoti skalbykla ar džiovykla. Iš 2021-06-04 pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad antrajame sektoriuje veikianti skalbykla ir džiovykla yra skirtingose patalpose. Skalbyklos plotas 41 kv. m., džiovyklos plotas 18,32 kv. m. Atsakovas paneigė pareiškėjo teiginius, todėl pareiškėjo argumentai, dėl negalėjimo pasinaudoti skalbykla ir/ar džiovykla atmestini, kaip nepagrįsti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad visose patalpose, tiek gyvenamose, tiek maisto bloke, buvo pelių ir žiurkių. Miegamose patalpose buvo blakių ir tarakonų. Pareiškėjas buvo sukandžiotas, ant pareiškėjo kūno buvo nuolat pūliuojančios žaizdos, atsiradusios po šių vabzdžių įkandimų.
Iš 2021-06-04 pažymos Nr. 77-1262 matyti, kad nuo 2016-11-23 įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Šiuos duomenis patvirtina UAB „Utenos deratizacija“ darbų/paslaugų atlikimo aktai. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje įrašų dėl vabzdžių įkandimo, pūlingų žaizdų, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Viena iš būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmai. Nenustačius, valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 295 300 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl 295 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.