- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- e1-550-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13298-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: jis, 2020-04-04, apie 14.11 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-04-04, dieną, apie 12.00 val., namuose išgėrė 2 butelius sidro. Po to, mamai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į mamos namus, esančius K. gatvėje, pasiimti šunį. Kodėl taip pasielgė – nežino. Mano, kad dėl suvartojo alkoholio kiekio. Prašo tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, sutinka su pinigine bauda, tačiau nesutinka atlikti arešto bausmės. Šiuo metu niekur nedirba, tačiau pinigų turi. Greitu metu planuoja važiuoti dirbti į Vokietiją. Ten dirba suvirintoju pagal darbo sutartį. Dirbti į užsienį važinėja apie 6 – 7 metus. Mama nežinojo, kad jis vairuos automobilį būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 62-64).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Ž. 2020-04-04 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2020-04-04 Klaipėdos m. PK buvo užregistruotas vyr. patrulės L. G. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2020-04-04, 14.11 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atviroje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilio „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pildydamas eismo įvykio deklaraciją pastebėjo, kad į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), galimai yra neblaivus. Vairuotojas mašinoje buvo vienas. Buvo iškviesta policija. E. Š. pirmu bandymu, 14.19 val., nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. Antru bandymu, 14.34 val., nustatytas 3,09 promilių neblaivumas. Eismo įvykio, dėl kurio vairuotojai pildė eismo įvykio deklaracijas metu, žmonės nenukentėjo. Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu E. Š. buvo uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į UAB „T.“ saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, Klaipėdos rajonas. Automobilis registruotas N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, vardu. (t. 1, b. l. 1-3)
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyr. patrulės L. G. 2020-04-04 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020-04-04, ji, kartu su specialistu L. P., tarnybiniu automobiliu „L1708“ patruliavo nustatytame maršrute. Iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini) sankryžoje susidūrė pranešėjo vairuojamas automobilis „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustojo antroje juostoje laukdamas leidžiamo šviesoforo signalo sukti į kairę ir pajuto smūgį, į galinę automobilio dalį. Išlipęs iš automobilio vairuotojas pamatė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo stovintį automobilį. Abu vairuotojai išsiaiškino, susitarė nusifotografuoti eismo įvykį ir pasidarius nuotraukas patraukti automobilius į netoliese esančią įmonės automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kad susitvarkytų eismo įvykio deklaracijas. Nuvažiavus į aikštelę, pranešėjas pastebėjo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo orientacija yra sutrikusi, jis svirduliavo, rišliai nesugebėjo susikalbėti su pranešėju. Tai jam sukėlė įtarimų, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)) sėdėjo atvykusio draugo automobilio „A.“ keleivio vietoje. Pradėjus bendrauti su E. Š., asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai sugebėjo rišliai kalbėti, sunkiai savarankiškai sugebėjo vaikščioti. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju pūtimu, atliktu 14.19 val., jam buvo nustatytas 2,90 prom. neblaivumas. Antruoju pūtimu, 14.34 val., jam buvo nustatytas 3,09 prom. neblaivumas. Buvo sustatytas neblaivumo nustatymo aktas, asmuo buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Sulaikymo metu spec. priemonės nenaudotos. Atvykęs kitas pareigūnų ekipažas įformino eismo įvykį. Įvykis filmuotas „Body“ kameromis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 7-8)
Iš R. K. 2020-04-04 paaiškinimo matyti, kad 2020-04-04, 13.17 val., jam stovint sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo į jį atsitrenkė automobilis. Nufotografavus aplinkybes jis su atsitrenkusio automobilio vairuotoju nutarė pasitraukti į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pradėjus bendrauti su įvykį sukėlusiu asmeniu pastebėjimo, kad šis elgiasi keistai: nesugebėjo užpildyti deklaracijos, kalbėjo nerišliai. Tai jam sukėlė įtarimą dėl to asmens neblaivumo, todėl į įvykio vietą iškvietė pareigūnus. (t. 1, b. l. 13)
2020-04-04 Neblaivumo nustatymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020-04-04, 14.19 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrinus E. Š. blaivumą, jam buvo nustatytas 2,90 promilių girtumas. Atlikus pakartotinį patikrinimą, 14.34 val., E. Š. buvo nustatytas 3,09 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 10)
Iš Lietuvos metrologijos centro patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkoholio matuoklio „Alcotest 7510“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo buvo tikrintas kaltinamojo E. Š. blaivumas, metrologinė patikra buvo atlikta 2019-10-28. Patikra galioja iki 2020-04-28. (t. 1, b. l. 9)
Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 15).
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2020-04-06 nutarimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkei N. Š. (t. 1, b. l. 16, 17-19).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės 2020-04-06 išrašo matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, pagaminto 2000 metais, rinkos vertė Lietuvoje yra 2690 Eur su PVM (2223 Eur be PVM) (t. 1, b. l. 14).
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis E. Š. 2020-04-04 apie 14.11 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. E. Š. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi - bauda ir jos dydžiu (t. 1, b. l. 73-75).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamasis E. Š. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas panaikintas, iki įvykio vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja, bauda sumokėta, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 60 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam įstatymo numatytam šios bausmės, skirtinos už nesunkius tyčinius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-04-04 14.19 val. iki 2020-04-05 14.05 val. - 1 para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad E. Š. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas, taip pat tai, kad vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, nustatant trumpesnį nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis terminą – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, E. Š. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėta transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, ji grąžinta, nėra pagrindo jos konfiskuoti. Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, 2000 m. gamybos, rinkos vertė Lietuvoje yra 2690 Eur su PVM (2223 Eur be PVM). Pažymėtina, kad apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių ir paslaugų teikimas. Prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Atsižvelgiant į tai, iš E. Š. išieškoma automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, be pridėtinės vertės mokesčio, t. y. 2223 Eur.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 65-66); dokumentų, Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2017-03-09 Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus (31), paėmimas (b. l. 68-69), naikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), esančios baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą vieną parą – nuo 2020-04-04 14.19 val. iki 2020-04-05 14.05 val., ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 78 MGL (3900 Eur) (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad nurodytą baudą E. Š. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, E. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. Š. konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2223 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt tris eurus) į valstybės biudžetą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (Asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2017-03-09 Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus (31), paėmimą, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-03-09 E. Š. vardu, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti E. Š..
Skaitmenines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti byloje.
1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.