Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1741-917/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
1-1741-917/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
R. V. B.
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1741-917/2012Teisminio proceso Nr. 23-1-00328-12-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.5; 2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.3. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.Gegužės 4 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiajai R. V. B., kaltinamojo R. B. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas (teistumai išnykę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. grasino nužudyti žmogų, o tiksliau: 2012-04-13 apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodžiu, tiesiogiai sakydamas savo sutuoktinei R. V. B., kad ją užmuš, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi pagrasinęs nužudyti, jis pakėlė ir metė į ją staliuką, tačiau juo nepataikė, kadangi staliukas atsitrenkė į lovos, kurioje ji tuo metu gulėjo, kraštą.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 145 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu pilnai prisipažino ir tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis teisme parodė, kad grįžo namo 2012-04-14, apie 20 val. išgėręs, nuėjo miegoti. Kiek pamiegojęs, atsikėlė ir nuėjo pas žmoną į kitą kambarį tame pat bute aiškintis santykių, kadangi jie miega atskirai. Nuėjo pasikalbėti, dėl ko žmona su juo nemiega, tai ir buvo konflikto priežastis. Kai jis atėjo į žmonos kambarį, ji gulėjo lovoje kartu su jų mažamete dukra. Jis su žmona pradėjo bartis, ją vadino necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „žiurke, kurva“, grasino ją primušti, užmušti. Po to jis pastūmė kambaryje stovėjusį staliuką link lovos, kurioje tuo metu gulėjo žmona ir mažametė dukra. Staliukas pataikė į šios lovos kraštą. Taip elgėsi todėl, kad iš didelio pykčio, jog kartu nemiega su žmona, negalėjo susivaldyti, poelgiui įtakos turėjo girtumas. Žmonos draugė L. N. buvo kitame kambaryje, įvykio nematė, galėjo girdėti triukšmą, nes jis buvo stiprus. Savo poelgį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios Burakevičienės. Parodė, kad registruotas darbo biržoje, invalidumo negauna. Jį išlaiko žmona, butą nuomoja, buto nuomą moka taip pat žmona. Sutinka dirbti viešuosius darbus. Dėl įvykio gailisi.

Įrodymų tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei nukentėjusioji.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. B. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos L. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusioji R. V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-04-13 apie 18.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos sutuoktinis R. B.. Jis grįžo neblaivus ir dar parsinešė alkoholinio gėrimo – sidro ar alkoholinio kokteilio. Tuo metu namuose buvo ji, mažametė dukra N. B., gim. 2006-04-21, bei draugė L. N., kuri laikinai, jau maždaug mėnesį laiko gyvena tame pačiame bute ir naudojasi vienu iš trijų kambarių. Dienos metu L. N. savo kambario durų neužsidaro, jas uždaro tik nakčiai, eidama miegoti. Parėjęs namo R. B. vienas gėrė parsineštą alkoholinį gėrimą. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo. 2012-04-13 vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai apie 21.30 val., Laura pasakė, kad eina miegoti ir nuėjusi į savo kambarį, užsidarė jo duris. Ji taip pat atsigulė miegoti kartu su savo mažamete dukra Nikole, ją užmigdė. Tuo tarpu R. B. jau buvo užmigęs kitame kambaryje. Kai R. B. būna neblaivus, kartu su juo vienoje lovoje ji nemiega. Ji užsidarė kambario, kuriame miegojo, duris ir užsnūdo. Besnausdama išgirdo, kad prasidarė kambario, kuriame ji buvo, durys ir į jį atėjo agresyviai nusiteikęs R. B.. Ji gražiai pasakė jam, kad virtuvėje paliko pagaminto maisto ir jis išėjo. Ji tebegulėjo lovoje ir iš jos nesikėlė. Po kurio laiko, galimai apie 22.30 val., į kambarį, kuriame gulėjo, vėl atėjo R. B.. Įėjęs į kambarį, jis įjungė šviesą ir ėmė priekaištauti, kad ji nemiega su juo vienoje lovoje, kalbėjo garsiai, šaukė. Ji paprašė kalbėti tyliau, kad neprižadintų vienoje lovoje su ja miegojusios dukters Nikolės. Tačiau R. B. visiškai to nepaisė ir toliau priekaištavo, kalbėjo pakeltu tonu, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kuriuos vartojo kaip priežodžius. Jis įžeidinėjo ją, vadindamas „žiurke“, „kurva“ ir kitaip (visų įžeidžiančių žodžių nebeatsimena). Matė, kad kuo toliau, tuo labiau R. B. tampa agresyvesnis, todėl gražiai paprašė jo, kad nurimtų ir eitų miegoti. Tada jis žodžiu liepė jai eiti iš namų ir neklausė, ką ji kalba. Paskui dar paklausė, kieno čia namai, tokiu savo pasakymu demonstratyviai duodamas suprasti, kad jis yra šių namų šeimininkas. Kadangi jie gyvena nuomojamame bute, ji pasakė, kad šis butas nėra nei jos, nei jo, kad jis yra nuomotojos. Tada R. B. dar labiau užpyko ir pagrasino ją sumušti, sakydamas „gausi į galvą, žiurke“. Ji tylėjo, o jis tada pasakė „užmušiu“. Tą pasakė aiškiai, būtent žodžiu „užmušiu“. Kadangi anksčiau R. B. yra smurtavęs jos atžvilgiu, yra ją mušęs (ankstesnius jo smurto prieš ją atvejus detalizuoti atsisako ir apie juos jokių parodymų neduos), buvo realu, kad jis gali savo pagrasinimą įvykdyti. Tikėjo, kad tai, ką jis grasino, gali ir įvykdyti, juolab, kad jis, būdamas kambaryje, pakėlė jame buvusį nedidelį, „arbatinį“ staliuką ir metė jį tiesiogiai į ją, tuo metu kartu su miegančia mažamete dukra gulinčia lovoje. Ji išsigando, pašoko ir atsisėdo lovoje, tikėdamasi, kad reikės dengtis ir išvengti krentančio ant jos stalo, tačiau stalas užkliuvo už lovos, kurioje gulėjo, krašto ir jos nepalietė. Ji išsigando, kad padėties kontroliuoti negali, kad gražiuoju nuraminti sutuoktinį R. B. nepavyks. Galimai nuo atsitrenkusio į lovos kraštą staliuko garso, o gal ir dėl to, kad atsitrenkus staliukui, lova sujudėjo, prabudo iki tol miegojusi dukra Nikolė. Matydama, kad R. B. nesustabdo ir tai, kad šalia jos guli mažametė jų duktė, ji savo mobilaus ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“ ir paprašė pagalbos dėl smurtaujančio vyro. Tuo tarpu R. B. šūkavo, tačiau daugiau daiktų nemėtė, jai tiesiogiai negrasino, nesmogė. Supratęs, kad iškvietė policiją, jis ir toliau demonstratyviai rodė, kad jam tai nėra svarbu, ironiškai sakydamas „tai kvies kviesk“. Tada ji pasakė, kad policija jau atvažiuoja. Išgirdęs tai, R. B. nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė bei apsimetė, kad yra ramus ir miega. Netrukus atvyko du policijos pareigūnai, kuriems ji paaiškino, kad vyras pagrasino ją sumušti ir užmušti bei gulint lovoje kartu su mažamete dukra metė staliuką tačiau nepataikė, nes šis užkliuvo už lovos, kurioje jos gulėjo, krašto. Policijos pareigūnai nurodė R. B. vykti į policijos komisariatą ir jį išsivežė, o jai pasakė, kad netrukus į (duomenys neskelbtini) atvyks policijos operatyvinė grupė. Tik tada, kai policijos pareigūnai išsivežė R. B., ji aprimo, nes tik tada pasijautė saugi dėl savęs ir dėl savo mažametės dukters Nikolės. Patvirtina, kad nors R. B. ne kartą yra smurtavęs jos atžvilgiu, tačiau niekada anksčiau ir pastarąjį kartą jis mažametės dukters atžvilgiu nesmurtavo, jai asmeniškai negrasino. Jai padaryta moralinė žala, dėl kurios yra pripažinta nukentėjusiąja. Jokia kita žala – turtinė ar fizinė – jai nepadaryta. Civilinio ieškinio nereiškia. Nors pretenzijų R. B. neturi, tačiau nori, kad būtų sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl 2012-04-13 jos atžvilgiu padarytų neteisėtų smurtinio pobūdžio veiksmų. Šiuo metu su R. B. gyvena atskirai (b.l. 14-18).

Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2012 metų kovo mėnesio pabaigos laikinai gyvena pas savo draugę R. V. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). R. V. B. tuo adresu gyveno kartu su savo sutuoktiniu R. B. bei mažamete dukra N. B.. Žino, kad jie yra susituokę apie septynerius metus. Nuo to laiko, kai laikinai apsigyveno pas juos namuose, ji gyvenu viename iš to buto kambarių, o kituose dvejuose to buto kambariuose gyvena R. V. B., R. B. ir jų mažametė dukra. 2012 metų balandžio 13 d., penktadienį, vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau galimai apie 20.00 val., matė, kaip R. B. sugrįžo namo. Paprastai savo kambario durų nedaro, todėl matė jį sugrįžusį. Vizualiai jis atrodė neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Jam grįžus, namuose buvo ir jo sutuoktinė R. V. B. su jų dukra. R. V. B. buvo blaivi. Matė, kaip grįžęs R. B. dar išgėrė alkoholinio gėrimo. Jį gėrė vienas. Girdėjo, kaip karts nuo karto R. V. ir R. B. pasikalbėdavo tarpusavyje, tačiau nekonfliktavo ir nesibarė. 2012 metų balandžio 13 d. apie 21.00 val. ji nuėjo pas save į kambarį ir užsidarė duris (eidama miegoti, paprastai visada užsidaro duris, kurios kitu laiku įprastai būna praviros). Užsidariusi duris, kurį laiką pagulėjo ir užmigo. Miegodama tą naktį ji prabudo nuo garso – išgirdo kažkokį neaiškų dundėjimą iš to paties buto kito kambario. Garsas jai priminė nukritusį ir į kažką atsitrenkusį didesnį daiktą. Iš kambario nėjo. Po kurio laiko išgirdo balsą ar balsus bute, girdėjo prisistatant policijos pareigūnu, todėl suprato, kad atvyko policija. Neišeidama iš kambario, pro uždarytas duris, girdėjo, kaip policijos pareigūnas ar pareigūnai nurodė R. B. važiuoti kartu su jais. Ji ir toliau iš kambario neišėjo. Girdėjo, kaip kažkas išėjo iš buto ir pagal garsus suprato, kad policijos pareigūnas ar pareigūnai išsivedė R. B.. Tada ji išėjo iš kambario, kuriame gyvena, ir pamatė R.V. B., kuri pasakė, kad R. B. sukėlė konfliktą, neleido jai miegoti, o jai gulint lovoje kartu su mažamete dukra, jos link metė kambaryje buvusį staliuką. Išklausiusi R.V. B. pasakojimo, iš karto suprato, kad jos girdėtas garsas buvo būtent stalo, numesto ar nuvirtusio ir į kažką atsitrenkusio, garsas. Per tą laiką, kol gyvena nurodytu adresu, žodinių konfliktų tarp Burakevičių girdėjo ne kartą. Visus tuos konfliktus sukeldavo būtent R. B.. Visais atvejais jis buvo neblaivus (b.l. 21-22).

Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiojo patrulio R. B. tarnybinio pranešimo, 2012-04-13 apie 23.10 val. patruliuojant kartu su patruliu Ž. M., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. V. B. ir gauta duomenų, kad į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus vyras pradėjo rėkauti, grasinti R. V. B. susidorojimu, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, pakėlęs stalą metė jį į lovą, kur ji gulėjo. Vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtas: N. B., gim. 2006-04-21. Dėl šio įvykio į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą pristatytas R. B.. Pristatant į policijos komisariatą sulaikytasis elgėsi ramiai (b.l. 9-11).

Kaip matyti iš byloje esančio protokolo – pareiškimo, R. V. B. pranešė, kad 202-04-13 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis R. B., būdamas neblaivus, pradėjo triukšmauti, rėkauti, metė į ją, gulinčią lovoje, staliuką, tačiau jos nesužalojo (b.l. 2).

Kaip matyti iš apžiūros protokolo, jame aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 3-7).

Kaip matyti iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1774, 2012-04-14 02.03 val. R. B. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b.l. 24).

Kaip matyti iš laikino sulaikymo protokolo, 2012-04-13 23.10 val. (duomenys neskelbtini), R. B. sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ( b.l. 25).

Kaip matyti iš nutarime dėl sulaikyto asmens paleidimo, 2012-04-15 14.30 val. laikinai sulaikytas R. B. paleistas (b.l. 27).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad R. B., būdamas neblaivus, nukentėjusiajai R.V. B. grasino žodžiu, kad ją užmuš, šis grasinimas buvo realus, kadangi iš karto po šių žodžių, R. B. pakėlė kambaryje buvusį nedidelį, „arbatinį“ staliuką ir metė jį tiesiogiai į nukentėjusiąją, tuo metu kartu su miegančia mažamete dukra gulinčią lovoje, tačiau staliukas užkliuvo už lovos, kurioje gulėjo nukentėjusioji su dukra, krašto ir jų abiejų nepalietė. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius R. B. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir R. B. santykius šiam esant neblaiviam, į tai, kad nukentėjusioji, jos teigimu, ir anksčiau buvo patyrusi smurtą iš savo neblaivaus sutuoktinio, pripažįsta, kad nukentėjusioji R.V. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teistas, teistumai išnykę. administracine tvarka baustas (b.l. 47-49). R. B. niekur nedirba (registruotas darbo biržoje), nors pats yra darbingas, jį išlaiko žmona, kartu augina mažametę dukrą. Kaltinamasis R. B. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (b.l. 56), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 58). Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, R. B. teismo posėdžio metu sutikus, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis –viešieji darbai, jų trukmę nustatant pagal įstatymą (BK 46 str.). Kadangi R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. (b.l. 25-27), tad šis sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinąjame sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas įtariamojo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l.37, 38) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 39-40), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - viešuosius darbus trijų mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti R. B. atlikti viešuosius darbus per tris mėnesius 60 valandų, neatlygintinai dirbant po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir galutine bausme laikyti trijų mėnesių trukmės viešuosius darbus, neatlygintinai išdirbant 48 (keturiasdešimt aštuonios) valandas visuomenės labui, dirbant po 16 valandų kas mėnesį.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – įtariamojo įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjaSigita Meškauskienė