Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Aušros Valinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-02-17 nutarimo Nr. 59-43 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015-04-08 nuosprendžiu pagal BK 307 str. 2 d., 307 str. 3 d., 302 str. 1 d., 300 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Bausmės vykdymo pradžia 2015-04-08, pabaiga – 2018-05-26. ½ laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2016-08-27. Neatliktos bausmės dalis 2016-02-11 buvo 2 metai 3 mėnesiai 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarė netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus, teistumai išnykę. Amžius pirmojo teistumo metu - 17 metų, nusikalstamos veikos skirtingo pobūdžio. Ankstesniais nuosprendžiais 1 kartą buvo taikyta amnestija, bausmę sumažinant 1/3 ir paleidžiant lygtinai, sąlygų nepažeidė. Atliekant bausmę nuo aplinkinių neigiamos įtakos nepriklausomas, lengvai sugeba atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų, sprendimai dabartyje ir jų pasekmės planingi, ilgalaikiai. Su kitais nuteistaisiais bendrauja pasirinktinai, nesunkiai išvengia tarpasmeninių konfliktų. Nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje, sunkiai pavyksta analizuoti savo nusikalstamą gyvenimo būdą lėmusias priežastis, tačiau pripažįsta, jog neteisingas elgesio strategijas rinkosi dėl neatsakingumo, pasekmių nenumatymo. Išreiškia gailestį, tačiau daugiau dėl asmeninių praradimų. Motyvacija keisti gyvenimo stilių išlikusi. Nestebima piktnaudžiavimo alkoholiu problemų. Nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui ir jo aplinkiniams. D. D. neatsispiria situacijoms, kuriose yra galimybė užsidirbti, neapsvarsto galimų pasekmių ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau teisės pažeidėjas yra kartą naudojęs smurtą, siekdamas, kad kiti paklustų. Atpažįsta savo problemas, gali pateikti aiškius jų pavyzdžius, supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, tačiau siekdamas spręsti problemas išgyvena daug neigiamų emocijų ir ne visada pavyksta rasti tinkamus sprendimus bei pritaikyti juos praktiškai. Teisės pažeidėjas aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, asmeniniu gyvenimu. Turi sunkumų bendraudamas su savo vadovais, kitus vertina gana stereotipiškai, tam tikru laipsniu geba priimti kitų požiūrį. Teisės pažeidėjo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos ir jis supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, diskriminacinių nuostatų nefiksuojama. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą - 2015-12-18 už rūkymą Lukiškių TI-K nubaustas papeikimu. Skatintas 1 kartą. D. D. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Laisvalaikį sukoncentravęs į savišvietą, ugdymąsi: mokosi suvirintojo elektra specialybės, nuo 2015-10-01 iki 2015-10-29 lankė „Dailės ir meno terapijos“ PT užsiėmimus, nuo 2015-08-27 iki 2015-10-22 - „Pozityvaus mąstymo ir neigiamų emocijų įveikos“ programą, nuo 2015-11-09 iki i 2015-12-10 - „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Sistemingai lankosi AA grupių susirinkimuose, 2016-01-21 baigė priklausomų asmenų Įžanginę grupę. Norėtų dirbti (teiravosi dėl galimybės išvykti dirbti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų). Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, įgytą ankstesnės bausmės atlikimo metu, kur įgijo ir staliaus - staklininko profesinę kvalifikaciją. Nuteistasis teigia, jog darbinė patirtis sietina su individualia veikla pagal patentą prekybinėje srityje bei Šiaulių dviračių, „Telša“ gamyklose ir UAB „Brondlina“ medienos įmonėje. Atliekant bausmę Pravieniškių PN apie 7 metus dirbo staliumi – staklininku, tai patvirtinančių duomenų nėra. D. D. nuosprendžiu priteistas 100 Eur civilinis ieškinys, vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo negauta. Gauna išmokas/pašalpas, remia artimieji, palaiko šeiminius santykius. Ateityje apsigyventų pas motiną adresu: Energetikų g. 6-36 Šiauliuose. 2015-12-15 gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-13841 iš Šiaulių VPK. Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 46 balai. Atsižvelgiant į nuteistojo D. D. vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 46 balus, nusikaltimo pobūdį, gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį, savo kaltės minimizavimą, trumpą atliktos bausmės laikotarpį, nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis D. D. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis D. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 nutartimi nuteistojo D. D. skundas atmestas, konstatavus, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei, o duomenų apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad komisija siūlo pakartotinį svarstymą 2016 m. liepos mėn. Šis laikotarpis suteikia galimybę nuteistajam savo tolimesniu elgesiu įrodyti ir sustiprinti Komisijos įsitikinimą tuo, kad yra pagrįsta galimybė jam toliau taisytis neizoliuotam nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji, kuriems inter alia paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tokia įstatymo nuostata, rodo, kad dar ir nesuėjus įstatyme numatytam minimaliam būtinos atlikti bausmės laikui, intensyvios priežiūros taikymas duoda pagrindą ir anksčiau laiko taikyti lygtinį paleidimą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Lygtinio paleidimo komisijoje nuteistasis svarstytas pirmą kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad apeliantas priklauso vidutinės rizikos grupei (46 balai).

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tiek komisija, tiek pirmos instancijos teismas, pagrįstai vertino visus aukščiau nurodytus kriterijus ir tinkamai juos motyvavę padarė pagrįstą išvadą, kad nėra sąlygų taikyti D. D. lygtinį paleidimą. Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, arba ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendimuose nurodyta, kad D. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema, kaip reikalauja įstatymas.

Bylos medžiaga Pataisos namuose nuteistasis vieną kartą pažeidė nustatyto režimo reikalavimus (rūkė), vieną kartą skatintas, bausmės atlikimo metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, vertinant ar yra pagrindas asmeniui taikyti lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Kolegija sprendžia, kad vertindami galimybę nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, Komisija ir teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei elgesį prieš atliekant šią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad į pataisos namus nuteistasis pateko dėl penkių nusikalstamų veikų. Jis yra anksčiau teistas (ankstesni teistumai išnykę), vieną kartą už išžaginimą, bausmę atlieka už nusikaltimus, susijusius su pelnymusi iš kitų asmenų prostitucijos (viena iš merginų buvo nepilnametė), už suklastotų asmens tapatybės dokumentų laikymą ir gabenimą, nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupe. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis gailisi, tačiau kaltę minimizuoja, jam sunkiai pavyksta analizuoti savo nusikalstamą gyvenimo būdą lėmusias priežastis, tačiau pripažįsta, jog neteisingas elgesio strategijas rinkosi dėl neatsakingumo, pasekmių nenumatymo. Ankstesniais nuosprendžiais 1 kartą buvo taikyta amnestija, bausmę sumažinant 1/3 ir paleidžiant lygtinai. Taip pat pagrįstai atsižvelgta į tai, kad yra atlikta nedidelė bausmės dalis. Visa tai rodo, kad nėra lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, nes aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju, nustatytų aplinkybių nepakanka teigiamai išvadai dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Minėta, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas teigiamai vertina, kad apeliantas pasižada laikytis įstatymų, dalyvauja adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, stengiasi laikyti režimo reikalavimų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turėtų kur gyventi išėjęs į laisvę, galimai dirbti, tačiau visa tai rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet to nepakanka jam taikyti lygtinį paleidimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis sutinka, kad jo atžvilgiu būtų taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, nuteistojo intensyvi priežiūra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiūros terminas negali trukti ilgiau kaip 1 metus. Todėl šiuo atveju, esant neatliktai šiek tiek daugiau nei 2 metų laisvės atėmimo bausmės daliai, nuteistasis likusį laiką būtų prižiūrimas tik minimaliai.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.