- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-3771-369/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- L. B.
- Advokatai
- Olga Siomina
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. B., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., 2012-07-30 apie 18.30 val. Laisvės pr. 31, Vilniuje, vairuodama automobilį Volvo 940, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Citroen C4, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadinusi automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 232 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Apklausta teismo posėdyje L. B. neneigė, kad 2012-07-30, apie 18.30 val. vairuodama automobilį Volvo 940 galėjo važiuoti Laisvės pr., Vilniuje, tačiau eismo įvykyje nedalyvavo. Jos automobilis atbulas neriedėjo ir į kitą autotransporto priemonę neatsitrenkė. Tik iškviesta į Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybą sužinojo, kad jos automobilis kliudė kitą transporto priemonę.
Apklausti teisme liudytojai: J. Ž. bei D. Ž. paaiškino, kad 2012-07-30, apie 18.30 val. važiavo automobilyje Citroen C 4. Už automobilio vairo buvo J. Ž.. Tuo metu buvo automobilių spūstis. Automobiliams sustojus, priekyje stovintis automobilis Volvo pradėjo judėti atgal. J. Ž. panaudojo garsinį signalą, tačiau Volvo riedėjo toliau ir galine dalimi (bamperiu) atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį bamperį. Priekyje stovėjusiems automobiliams pajudėjus, Volvo taip pat pajudėjo į priekį ir nuvažiavo. J. Ž. pasiliko įvykio vietoje ir iškvietė policijos pareigūnus.
L. B. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktu bei fotonuotraukomis, L. B. paaiškinimu, teisme apklaustų liudytojų J. ir D. Ž. parodymais. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. B. 2012-07-30 apie 18.30 val., Laisvės pr., Vilniuje, vairavo automobilį Volvo 940. Leisdama savo automobiliui nekliudomai judėti atgal, kliudė už jos stovėjusią kitą transporto priemonę – automobilį Citroen C 4 (padarė eismo įvykį), dėl ko buvo apgadintas jos ir kitas automobilis, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir apie įvykį policijai nepranešė.
Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 232 punktas numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Pripažindamas L. B. kalta dėl eismo įvykio, teismas vadovaujasi jos pirminiame paaiškinime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Šiame paaiškinime ji neneigė, kad jos vairuojamas automobilis kontaktavo su kita transporto priemone, ji tai girdėjo ir jautė. Jos teigimu kita transporto priemonė atsitrenkė į sustojusį jos automobilio (galinį bamperį). Smūgis buvo nelabai stiprus, į jos automobilį atsitrenkusio vairuotojo atžvilgiu ji neturėjo pretenzijų, todėl iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 13). Atvykusi į teismo posėdį, L. B. pakeitė savo parodymus, pareikšdama, kad jos automobilis atbulas nejudėjo. Ji nejuto, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Girdėjo kažkokį pašalinį garsą, tačiau pagalvojo, kad troleibusas atsitrenkė į automobilį Citroen. Liudytojai J. ir D. Ž. paaiškino, kad atgal judėjusio automobilio Volvo vairuotojui buvo kelis kartus signalizuota garsiniu signalu. Liudytojos D. Ž. įsitikinimu, Volvo automobilio vairuotojas turėjo jausti, kad jo automobilis kontaktavo su kita transporto priemonė. Liudytojas J. Ž. teisme paaiškino, kad kelių policijos valdyboje automobilio Volvo vairuotoja L. B. bandė teigti, kad ne ji kliudė kitą automobilį, o į jos sustojusį automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė, tačiau minėti jos paaiškinimai policijos pareigūnų neįtikino ir jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad L. B. suprato, kad kliudė kitą transporto priemonę ir sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino. Iškviesta į policiją ėmė teigti, kad ne ji, o kitas vairuotojas atsitrenkė į jos automobilį, tačiau supratusi, kad jos versija policijos pareigūnai nepatikėjo, apskritai pradėjo neigti, kad vairuodama kliudė kitą transporto priemonę ir iš įvykio vietos pasišalino neturėdama tyčios. Apylinkės teismas konstatuoja, kad L. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė neužpildžius eismo įvykio deklaracijos bei savo iniciatyva apie įvykį neinformavo policijos pareigūnų ir jų nekvietė, todėl pripažintina, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles (232 p.). Teismų praktika šios kategorijos administracinio teisės pažeidimo bylose, tokias situacijas vertinama, kaip pažeidėjo tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos (administracinės bylos Nr. A2.6-2204-639/2012, Nr. A 2.6-59-784/2012).
LR ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje sakoma, kad administracinės teisės pažeidimas yra vairuotojų transporto priemonių vairavimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Pagal LR ATPK 130 str. 1 d. administraciniu teisės pažeidimu yra laikomas pasitraukiamas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi L. B. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d. Teismas nenustatė L. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.
ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra ne tik atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti. Jos tikslas yra auklėti prasižengusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad pats teisės pažeidėjas ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas L. B. nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, padarytą turtinę žalą. Įvertinęs nagrinėjamo įvykio metu susidariusią situaciją, manytina, kad L. B. atžvilgiu galimas LR ATPK 30¹ str., taikymas. Taikydamas šią normą, teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia, kad jos įvykdyti administracinės teisės pažeidimai buvo vienkartinio, galima sakyti atsitiktinio pobūdžio, nesukėlę sunkių pasekmių ar didelio materialinio nuostolio. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad iki 2012-07-30 įvykdytų administracinės teisės pažeidimų L. B. būtų pasišalinusi iš eismo įvykio, pažeisdama KET reikalavimus, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas L. B. tikslinga paskirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda bei neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas:
nutarė:
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir ją nubausti 100 (šimto) litų bauda.
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir ją nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. L. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 (tūkstančio) litų baudą.
Išaiškinti L. B., kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.