- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-24
- Bylos Nr.
- 1Sk-93
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo A. Ž. gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nagrinėjo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl A. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir 2009 m. sausio 29 d. nutartimi teikimą atmetė. Teikimas atmestas tuo pagrindu, kad lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinti nuosprendžiu skirtos bausmės tikslai ir teisingumo principas. Teismas, atmesdamas teikimą, įvertino tą aplinkybę, kad A. Ž. atliko dalį bausmės, teistas šešis kartus, bausmės atlikimo metu režimo nepažeidinėjo, skatintas šešis kartus. Taip pat, įvertino psichologinės tarnybos išvadoje pateiktus duomenis apie tai, kad nuteistasis yra manipuliatyvus, turi kvaišalų vartojimo patirties, tikėtina patenkinama integracija į visuomenę. Be to, teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad neatliktoji bausmės dalis 2 metai 3 mėnesiai 29 dienos. Netenkinant teikimo, teismas nutartyje argumentavo, jog bausmių vykdymo kodeksas numato galimybę lygtinai paleisti asmenį iš pataisos įstaigos, tačiau tai nėra būtinybė. Konstatavo, kad yra tik formaliai įstatyme numatytos sąlygos-atlikta ½ bausmės dalis. Teismas pasisakė, jog būtina vertinti nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurią atlieką bausmę, pavojingumą bei pobūdį.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-01-29 nutartį ir patenkinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, jog teismas, atmesdamas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą, nenurodė pagrįstų teikimo atmetimo argumentų. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, atlikdamas bausmę įgijo vidurinį išsilavinimą, kad jo šeimai (duomenys neskelbtini) savivaldybė suteikė socialinį būstą. Tvirtina, kad ankstesni teistumai negali būti vieninteliu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodo, kad yra darbingas, todėl sugebės susirasti darbą, išlaikyti šeimą bei galės greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, teismo nutartį panaikinti, teikimą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 27d. įstatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Iš įstatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Ši atleidimo nuo bausmės rūšis gali būti taikoma esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad nuteistasis atliko būtinąją įstatyme numatytą bausmės dalį. Nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė, skatintas 6 (šešis) kartus. Nuteistasis Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų charakterizuojamas teigiamai. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, jog nuteistasis yra impulsyvus, manipuliatyvus, asmenybės siekiai ir tikslai nėra griežti, potraukiai gali būti nulemti įvairių socialinių ir išorės veiksnių, tikėtina patenkinama integracija į visuomenę, bet svarbūs išlieka socialiniai ir emociniai faktoriai. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuteistojo asmenybę, atliktąją ir likusią neatliktą bausmės dalį. Taip pat, įvertino tai, kad nuteistasis ankščiau teistas šešis kartus. Medžiagoje esantys duomenys patvirtina tą aplinkybę, kad A. Ž. daugumoje atvejų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, šiuo metu atlieka bausmę už tyčinių, jų tarpe ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą ir į tai teismas atsižvelgė. Tai leidžia teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sistemingai nusikalsta, išvadų dėl teistumų ir skirtų bausmių nedaro. Jis, būdamas laisvėje, yra pavojingas visuomenei ir gali būti taisomas tik izoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, kad teistumai nėra vienintelis argumentas, kuriam esant, negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. Vertinamos visos aplinkybės ir duomenys visumoje, kurie yra surinkti medžiagoje.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdėstyta nuostata kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau apie nuteistąjį, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistąjį į laisvę, bausmės tikslai nebus pasiekti. Todėl išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nėra pagrindo. Atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujus nusikaltimus.
Be to, sprendžiant ar asmenį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebus pažeistas teisingumo principas, būtina įvertinti atliktos bei neatliktos bausmės dydį. A. Ž. atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlikęs 1/2 bausmės, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino likusią neatliktą bausmės dalį, nes bausmės tikslai susiję ir su asmens pataisymu ir nubaudimu, tai yra nuteistojo laisvių apribojimo taikymas turi būti proporcingas padarytos veikos sunkumui ir pavojingumui. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant likusios neatliktos bausmės dalies reikšmę, atsižvelgiama į aplinkybių visumą, tai yra vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, charakteristika, jo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, taip pat ir pačio nuteistojo pavojingumas visuomenei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nuteistojo charakteristiką, kad drausminių nuobaudų neturi, skatintas 6 kartus, palaiko santykius su artimaisiais bei atsižvelgiant į likusią neatliktą bausmės dalį, kuri yra pakankamai didelė lyginant su skirtąja bausme, į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, kas rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, teisėjų kolegija sprendžia, jog teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dėl lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria aukščiau išvardintų neigiamų aplinkybių ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesų toliau nebenusikals, laikysis įsipareigojimo laikytis įstatymų, kad A. Ž. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principas. Tai, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, šeimą, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip minėta anksčiau, vertinamos visos aplinkybės, o ne vien tik atskiros. Ta aplinkybė, kad nuteistasis skatintas, nebaustas, rodo, jog A. Ž. tinkamai elgiasi bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Vien šios aplinkybės nėra pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BVK 157straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teismo kolegijai nekelia. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo skunde nurodytas argumentas, jog teismas nenurodė teikimo atmetimo motyvų. Kolegija nenustatė, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas teikimą, būtų pažeidęs Baudžiamojo proceso kodekso ar Bausmių vykdymo kodekso normų reikalavimus, todėl nuteistojo skundo argumentas šiuo klausimu nepagrįstas ir turi būti atmestas. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai. Nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti teismo nutartį. Todėl skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 nutartį.
Nutartis neskundžiama.