- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2YT-6492-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00388-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. J. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos O. A. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama O. A. L.. Per įstatymo nustatytą terminą ji nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po O. A. L. mirties priėmimo, po jos mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Ji rūpinosi O. A. L. laidotuvėmis. Ji yra vienintelė pirmos eilės paveldėtoja, kadangi yra vienintelė O. A. L. dukra, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Jos tėvas A. V. L., su kuriuo mama nutraukė santuoką (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po O. A. L. mirties ji per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, kadangi niekas į O. A. L. palikimą nepretendavo. Po O. A. L. mirties jos palikimą sudarė šis turtas: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei namų apyvokos daiktai. Po motinos mirties rūpinosi paliktu turtu, t. y. priėmė po jos mirties likusį palikimą. Ji prižiūri butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), moka visus priklausančius komunalinius mokesčius, žemės mokestį, tačiau kvitų nėra išsaugojusi. Taigi ji niekuomet neatsisakė priimti palikimą, pradėjo faktiškai valdyti turtą aktyviais veiksmais, tokius veiksmus atliko, siekdama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, taipogi valdė turtą kaip savo ir laikė save turto savininke. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktas būtinas tam, kad kreiptųsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir atliktų turto nuosavybės teisių įregistravimo procedūras. Dėl šios priežasties prašomas nustatyti juridinę reikšmę faktas sukels jai teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos O. A. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. A. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje iš valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro pažymos matyti, kad O. A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą nėra. Iš gimimo liudijimo ir valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro pažymos matyti, kad O. A. L. ir A. V. L. vaikas - pareiškėja A. J. (iki santuokos sudarymo pavardė L.), kitų vaikų nėra. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo notarų biuro 2023 m. kovo 30 d. informacijoje nurodoma, kad po O. A. L. mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo iki 2023 m. kovo 30 d. į (duomenys neskelbtini) rajono 2-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad O. A. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš papildomai pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja 2023 m. balandžio 25 d. atliko mokėjimą (duomenys neskelbtini) sumai ir 2023 m. gegužės 5 d. mokėjimą (duomenys neskelbtini) sumai, už namo kuriame yra butas adresu (duomenys neskelbtini), renovavimo darbus.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja A. J., įrodinėdama savo motinos O. A. L. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos mirties rūpinosi jos paliktu turtu, t. y. priėmė po jos mirties likusį palikimą. Prižiūri butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), moka visus priklausančius komunalinius mokesčius. Ji niekuomet neatsisakė priimti palikimą, pradėjo faktiškai valdyti turtą aktyviais veiksmais, tokius veiksmus atliko siekdama išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdė turtą, kaip savo ir laikė save turto savininke. Suinteresuotas asmuo prieštaravimo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje yra įrodyta, kad pareiškėja A. J., po savo motinos O. A. L. mirties, motinai priklausiusį turtą, daiktines teises į motinos turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad A. J. po motinos mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Nors pareiškėja pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos mirties priėmė konkretų jos turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip jau ir minėta CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja atstovaujama advokato, todėl manytina, kad šios palikimo priėmimo nuostatos jai nėra nežinomos. Be to, Antstolių informacinėje sistemoje, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie O. A. L. turėtus skolinius įsipareigojimus. Todėl spręstina, kad pareiškėja A. J. priėmė savo mirusios motinos visą palikimą, o ne konkrečią dalį (butą), tame tarpe ir palikėjos galimus turtinius įsipareigojimus (jei paaiškėtų, kad tokių būta).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas nustatant, kad pareiškėja priėmė visą palikimą likusį po savo motinos mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.