Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja A. D.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., G. J., antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024-06-05 priimtas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) pareiškimas, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui V. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. J. priklauso ½ dalis sutuoktinei G. J. priklausančio turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini) XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2001-11-29, ir pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, tame tarpe, piniginių lėšų – G. J. gaunamo darbo užmokesčio iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime nurodė, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas, 2024-05-27 turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei priklausantį turtą. Išieškotoja gavo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės padėjėjo pasirašytą 2024-05-27 siūlymą Nr. S-24-75-13810 išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

2024-06-21 teisme gautas suinteresuoto asmens G. J. atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo prašo: pasiūlyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į atidalintino turto sąrašą įtraukti visą V. J. ir G. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; atmesti pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nurodo, kad pareiškime yra nurodytas ne visas skolininkui V. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su G. J. priklausantis turtas, kuris turėtų būti dalintinas, teismui. Pažymi, kad antstolės siūlyme ir VMI pareiškime nurodytos aplinkybės yra neteisingos, neatitinka faktinės situacijos, nes siūlyme nurodyta, kad 2022-03-02 areštuotas skolininkui priklausantis turtas: žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau santuoka sudaryta 2011-08-27, o gyvenamasis namas su garažu viešame registre įregistruotas 2014-12-02. Taigi gyvenamasis namas buvo pastatytas jai ir V. J. sudarius santuoką, investavus abiejų darbą, pinigus ir laiką, todėl gyvenamojo namo preziumavimas kaip V. J. asmenine nuosavybe, pažeidžia jos, kaip teisėtos gyvenamojo namo bendraturtės, teises bei yra neteisėtas. Siūlyme ir VMI pareiškime nurodyta aplinkybė, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti iki santuokos nutraukimo, dėl to yra V. J. asmeninė nuosavybė, yra visiškai niekinė ir niekuo nepagrįsta, neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, 2024-02-20 antstolės patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo buvo nurodyta, kad V. J. priklausantis, šiai dienai areštuotas, turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir garažu) bus parduodamas iš varžytinių, įkainojant minėtą turtą. V. J. antstolei pateikė skundą dėl minėto patvarkymo, kurį antstolė tenkino ir panaikino skundžiamą patvarkymą, todėl darytina išvada, kad buvo pagrindas netęsti areštuoto nekilnojamo turto pardavimo, kadangi yra pagrįsta abejonė dėl jo nuosavybės teisių priklausymo tik skolininkui. Taip pat pridedamas išrašas iš nekilnojamo turto registro patvirtina, kad gyvenamasis namas jai ir V. J. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. minėtas turtas yra įregistruotas ir išviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atitinkamai, gyvenamasis namas nepriklauso išimtinai tik V. J. asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo statybos užbaigimas buvo įregistruotas jau po santuokos sudarymo, VMI turi įrodinėti faktą, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti iki santuokos sudarymo ir, kad šis nekilnojamas turtas yra būtent asmeninė V. J. nuosavybė.

Prašymas iš esmės nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką vietą ir teismo sudėtį paskelbta viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnis, 667 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0075/22/00283 pradėtą pagal 2022-01-27 išduotą VMI vykdomąjį dokumentą dėl 180 127,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos VMI naudai; Nr. 0075/24/00386 pradėtą pagal 2024-01-29 VMI vykdomąjį dokumentą dėl 607,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos VMI naudai. Iš vykdomųjų bylų matyti, jog visi vykdymo veiksmai atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0075/22/00283.

Gyventojų registro duomenimis, skolininkas V. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su G. J..

Antstolė 2024-05-27 turto arešto aktu Nr. S-24-75-13809 areštavo skolininko V. J. sutuoktinės G. J. vardu įregistruotą kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini) XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. gaunamą darbo užmokestį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Antstolė 2024-03-15 priėmė patvarkymą Nr. S-24-75-6208, kuriuo informavo skolininką ir jo sutuoktinę, kad jie turi teisę per dvidešimt dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. 0075/22/00283, 145-146 l.). Procesiniai dokumentai skolininkui ir jo sutuoktinei išsiųsti jų elektroninio pašto adresais bei skolininko gyvenamosios vietos adresu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkas ar jo sutuoktinė per nustatytą terminą būtų pateikę CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą.

Antstolės padėjėjas 2024-05-27 siūlymu išieškotojai VMI pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (v. b. Nr. 0075/22/00283, 179 l.).

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. J. santuoką su G. J. sudarė 2011-08-27. Vedybų sutarčių registro duomenimis, V. J. ir G. J. vedybų sutarties nėra sudarę (v. b. Nr. 0075/22/00283, 141, 176 l.).

Pažymėtina, kad, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, yra pagrindas pripažinti, kad skolininko V. J. sutuoktinės G. J. vardu įregistruota kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini) XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. gaunamas darbo užmokestis iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutuoktiniams V. J. ir G. J. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad skolininkui V. J. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. J. priklauso: 1) ½ dalis kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2) ½ dalis sutuoktinės G. J. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad iš suinteresuoto asmens G. J. atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad nurodytos aplinkybės nesusijusios su šioje byloje sprendžiamu klausimu. Skolininko sutuoktinė G. J. nurodė, kad VMI pareiškime nurodytas ne visas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, o gyvenamas namas nepagrįstai ir neteisėtai laikomas kaip V. J. asmenine nuosavybe. Teismas dar kartą akcentuoja, kad šiuo atveju teismas nesprendžia klausimo dėl turto padalinimo, o tik nustato skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų areštavusi gyvenamąjį namą su garažu, adresu (duomenys neskelbtini), kaip V. J. ir G. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Šioje byloje teismas vadovaujasi antstolės 2024-05-27 turto arešto aktu Nr. S-24-75-13809, kuriuo antstolė areštavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – skolininko V. J. sutuoktinės G. J. vardu įregistruotą kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini) XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. gaunamą darbo užmokestį iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso: 1) ½ dalis kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2) ½ dalis sutuoktinės G. J. gaunamo darbo užmokesčio, mokamo MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0075/22/00283 ir Nr. 0075/24/00386 antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.