Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 18 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. Ž. kaltinamas tuo, kad 2019 m. liepos 4 d. laikotarpyje nuo 06.40 val. iki 15.00 val. (duomenys neskelbtini), veikiant bendrininkų grupe su Š. T., sugadinus buto, priklausančio nukentėjusiajai Z. M., spyną, įsibrovė į vidų bei pagrobė nukentėjusiajai priklausantį didelės vertės svetimą turtą – grynuosius pinigus 8 000 Eur; moterišką juodos spalvos odinę piniginę su juodos spalvos kailiuku priekyje, kurios vertė 140 Eur, ir joje buvusius 160 Eur; vestuvinio stiliaus žiedą su žvaigždučių formos išraižymais, kurio vertė 200 Eur; vestuvinio stiliaus žiedą trikampio formos, kurio vertė 200 Eur; platų žiedą su stačiakampio formos juodos spalvos akute priekinėje pusėje, kurio vertė 450 Eur; platesnį žiedą rombo formos aukso lydinio su paraižymais prie rombo, kurio vertė 300 Eur; platesnį žiedą su vingiuotos formos lydinio priekine puse, kurio vertė 300 Eur; standartinio pločio žiedą su apvalios formos aukso lydiniu akutės vietoje, kurio vertė 250 Eur; nevientisą žiedą priekinėje dalyje sukabintą atskiru apvaliu aukso lydiniu, kurio vertė 150 Eur; platesnį žiedą su vientisu išplatėjimu priekinėje pusėje, kurio vertė 150 Eur; auksinę grandinėlę ant rankos, standartinio pynimo, kurios vertė 150 Eur; auksinę grandinėlę ant rankos, standartinio pynimo, kurios vertė 150 Eur; vieną porą apvalių auskarų, vadinamų "rinkėmis“ su išraižymais, kurių vertė 300 Eur; vieną porą standartinės formos auksinių auskarų su platinos papuošimais gėlės formos, kurių vertė 400 Eur; rankų darbo sunkios auksinės gėlės formos sagę su kabančiais mažais burbulais, kurios vertė 1000 Eur; didelį auksinį apvalų pakabuką su "Šv. Marijos ir Jėzaus" raižiniu, kurio vertė 100 Eur; auksinį „pasagėlės“ formos pakabuką, kurio vertė 100 Eur; auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 150 eurų; auksinę grandinėlę ant kaklo, kurios vertė 150 eurų; auksinę grandinėlę ant rankos, rombo formos pynimo, kurios vertė 150 eurų; auksinę grandinėlę ant rankos, rombo formos pynimo, kurios vertė 150 eurų; 1 pakuotę rankšluosčių, kurioje buvo 2 oranžinės spalvos rankšluosčiai, 2 rudos spalvos rankšluosčiai, kurių vertė 50 eurų, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajai Z. M. 13 150 Eur turtinę žalą, tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka G. Ž. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. To paties teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam G. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais.

3. Kaltinamojo G. Ž. gynėjas advokatas Remigijus Uckus skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir perduoti bylą Alytaus apylinkės teismui dėl švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajam paskyrimo.

3.1. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodyta, kad G. Ž. serga sunkia, praktiškai nepagydoma onkologine liga, kuri diagnozuota pareiškus pirminį įtarimą, todėl esant tokiai sveikatos būklei nei bėgti, nei daryti naujus nusikaltimus negalėtų, o jo pagrindinis siekis yra gydytis Kauno klinikose bei bandyti įveikti sunkią ligą. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė suteikti kokybiškas ir skubias medicinos paslaugas G. Ž., esant tokiai ligai, neturi jokios galimybės. Jam yra būtinas skubus, stacionarus medicininis gydymas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, o pristatymas į šią gydymo įstaigoje neplaniniu konvojumi yra apsunkintas, ne visuomet atsižvelgiama į prašymus organizuoti šį konvojų. Dėl šių aplinkybių egzistavimo kaltinamojo gynėjas yra įsitikinęs, kad G. Ž. atveju BPK 119 straipsnyje nurodyti kardomųjų priemonių tikslai pilnai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, sudarant kaltinamajam galimybę stacionariai gydytis.

3.2. Skunde pažymima ir tai, jog byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo gynėjo vertinimu, skundžiamos nutarties teiginys, kad siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą G. Ž. suėmimo terminas pratęstinas trims mėnesiams, suponuoja išvadą, kad apylinkės teismas dar net nepradėjęs nagrinėti bylos iš esmės, jau konstatuoja, kad suėmimu būtina užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kas suprantama, jog G. Ž. atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jam kardomoji priemonė būtų taikyta beprasmiškai. Ši aplinkybė, gynėjo nuomone, rodo teismo šališką nuostatą G. Ž. atžvilgiu, nes šioje proceso stadijoje nei prokuroras, nei gynyba, nei teismas negali turėti išankstinės nuomonės apie bylos baigtį ir galutinį sprendimą.

3.3. Be kita ko skunde nurodyta, jog į kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai su mama, seserimi, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą su jomis ir niekur nesislėps, apylinkės teismas nurodė, kad šios aplinkybės neleidžia savaime padaryti išvados, jog šie šeiminiai ryšiai galėtų paneigti prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, pažymėdamas, kad turimi minėti ryšiai nesulaikė G. Ž. nuo galimo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Skundo autoriaus nuomone, tokie teismo pasisakymai turi būti vertinami kaip tendencingi, teismui turint išankstinę ir šališką nuomonę dėl to, kad G. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visgi, padarė.

3.4. Skunde nesutinkama ir skundžiamoje nutartyje išreikšta apylinkės teismo nuostata, kad vien tik nusikaltimo, kuriuo kaltinamas G. Ž., sunkumas savaime duoda pagrindą manyti, kad jis slėpsis nuo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėta, kad kaltinamasis nesijaučia kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl jam yra visiškai netikslinga tokiu būdu sunkinti savo teisinę padėtį.

3.5. Taip pat skunde pažymima ir tai, jog švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis užtikrinti G. Ž. dalyvavimą procese net nebuvo bandoma. Šiuo metu jo atžvilgiu taikant švelnesnes kardomąsias priemones ar keletą iš jų, tikrai nebūtų sutrukdyta procesui, nes galimi liudytojai yra apklausti, galimi įkalčiai surinkti, specialisto tyrimai paskirti. Ikiteisminis tyrimas baigtas, o bylos nagrinėjimas gali tęsis ne vienerius metus, todėl skundo autoriaus nuomone, teismui nagrinėjant šį skundą būtina atkreipti dėmesį į tai, ar suėmimo skyrimas nepažeis G. Ž. teisių. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas tik formaliai konstatavo, kad dėl galimo ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės grėsmės, kaltinamasis G. Ž. bėgs (slėpsis) nuo ir teismo, tačiau nekonkretizavo, kodėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negalėtų būti pasiekti G. Ž. taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, namų areštą, dokumento paėmimą, registravimąsi policijos įstaigoje).

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė jo skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Tačiau būtina pažymėti, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami byloje esantys duomenys pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Klausimai dėl duomenų, pagrindžiančių G. Ž.kaltę, pakankamumo, gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog G. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo medžiaga, kratos ir daiktų atpažinimo protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

7. Alytaus apylinkės teismas kaltinamajam G. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

10. G. Ž. kaltinamas padaręs vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis), pirmiausiai būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama, palaiko artimus ryšius su seserimi. Iki suėmimo niekur nedirbo, bet buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad jis turėtų ryšių užsienyje ar gyventų nesėsliai, byloje nėra. Ypač svarbi aplinkybė, kurios teismas deramai neįvertino yra tai, kad kaltinamajam diagnozuota onkologinė liga – piktybinė melanoma ir šiuo metu jam taikomas gydymas. 2019 m. lapkričio 4 d. gydytojų onkologų konsiliume nuspręsta skirti adjuvantinį gydymą interferonu 3 kartus savaitėje iki 18 mėnesių, kursai kartojami kas 28 dienas). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. gruodžio 3 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad dėl taikomo gydymo G. Ž. jaučiasi prastai (vargina stiprūs kaulų skausmai, šaltkrėtis, subfebrili temperatūra ir t.t.). Jam kas mėnesį tikslinga atlikti kraujo tyrimus, sekantis apsilankymas pas gydytojus numatytas 2020 m. sausio 28 d. arba atsiradus kliniškai reikšmingiems pokyčiams. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo neabejotinai išvadai, jog rizika, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra tokia didelė, jog būtų galima daryti išvadą, kad vienintelė sąlyga jos išvengti yra griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) taikymas. Apylinkės teismas darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir daryti naujus nusikaltimus, pernelyg sureikšmino gresiančios bausmės tikimybę, ankstesnius teistumus, deramai neatsižvelgė į kaltinamojo sveikatos būklę, į tai, kad jam reikalinga sisteminga gydytojų priežiūra, taigi netinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

11. Taip pat pažymėtina, kad BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos įpareigoja teismą skiriant ar pratęsiant suėmimą nutartyje nurodyti faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, iš esmės atsižvelgęs tik į galimai padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, aplinkybę, kad byla teisme dar nepradėta nagrinėti iš esmės, kaltinamasis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, formaliai nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Neatsižvelgė į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą visais atvejais privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Ši pareiga kyla ir iš BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Taigi alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kurią numato tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek formuojama nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika. Šiuo atveju, skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti išsamūs atsisakymo taikyti tokias priemones argumentai, nurodytos švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo priežastys deklaratyvios, nepagrįstos bylos duomenimis.

12. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas išdėstyta, įvertinusi galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, G. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgusi į jo sveikatos būklę, vadovaudamasi BPK 11 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu, sprendžia, kad BPK 119 straipsnyje įtvirtinta kardomųjų priemonių paskirtis šiuo atveju gali būti įgyvendinta paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

13. Nors kaltinamojo gynėjo skunde prašoma bylą perduoti apylinkės teismui dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo, tačiau tokį prašymą tenkinti nėra jokio pagrindo, kadangi pagal BPK 130 straipsnio 2 dalį, aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarties pratęsti suėmimo terminą, pats turi teisę pakeisti suėmimą kita kardomąją priemone.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. Ž. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi G. Ž. trims mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį G. Ž. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 12.00 val. iki 10.00 val. (leidžiama iš namų išeiti laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val.), jei tai nesusiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, darbu, lankymusi gydymo įstaigose.

Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam G. Ž., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 6 dalis, 7 dalis).

Nutarties vykdymą pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Kaltinamąjį G. Ž. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.