Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsiskyręs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 1997 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su viso turto konfiskavimu;

2. 1998 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, konfiskuojant visą turtą;

3. 2002 m. spalio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 1 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų;

4. 2012 m. balandžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

5. 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (du epizodai), 289 straipsnį, 159 straipsnį - laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, 2020 m. balandžio 2 d. atliko bausmę,

6. 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

S. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 13.40 val. paskambino I. N., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei pranešė, kad I. N. sūnus yra sulaikytas, nes Ukrainoje sužalojo 14 metų merginą, kurios tėvams reikia sumokėti 20 000 eurų, po ko sūnus būtų paleistas. Taip pat nurodė, kad merginos tėvams atvykus iki nukentėjusiosios namų, jai vėl paskambins, kad ji atidarytų lauko duris. Kadangi nukentėjusiosios sūnus tikrai gyvena Ukrainoje, būdama suklaidinta, I. N. nuėjo į miegamąjį, kur ant stalo padėjo 15 400 eurų, kupiūromis po 50 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. D. atvyko iki I. N. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskambino į nukentėjusiosios telefoną, pasakė, kad atvyko sužalotos merginos tėvai ir paprašė, kad I. N. atidarytų laiptinės duris. I. N. atidarius duris ir į butą įleidus S. D., jis, nieko nesakęs paėmė miegamajame kambaryje ant stalo padėtus 15 400 eurų ir pasišalino iš buto. Tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - I. N. priklausančius 15 400 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. kaltu prisipažino. Parodė, kad išlipo iš autobuso, nuėjo prie Vėtrunges pasažo. Nusipirko naują sim kortelę, įsidėjo sim kortelę, iš karto paskambino išgalvotu numeriu. Atsiliepė moteris, jis jai viską paaiškino ir tokiu būdu įgijo 15400 eurų. Paėmė pinigus iš moters, į kiekvieną kišenę įsidėjo po 3000 eurų. Iš karto nuėjo prie narkologinio, turėjo fentinilio, stiprių narkotikų, pavartojo ir daugiau nieko neatsiminė apie tą dieną, prarado sąmonę. Kažkas iš jo paėmė dalį pinigų. Likusią dalį pinigų perdavė savo draugei S.. Nurodė, kad taip sėkmingai sutapo, kad nukentėjusiosios sūnus buvo Ukrainoje, skambučio metu jam kilo tokia versija. Tai buvo pirmas skambutis. Nurodė, kad nukentėjusiajai žalos neatlygino. Dalį žalos grąžino, nes dalis sumos buvo jo bute, nes jų nespėjo panaudoti. Taip gavosi, nesupranto dėl ko taip pasielgiau. Paaiškino, kad po įkalinimo įstaigos, jam laisvėje labai sunku buvo adaptuotis visuomenėje, bendravo su tokiais bendražygiais, vartojo narkotikus, dabar nebevartoja, susitvarkė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, labai gailisi dėl nusikaltimo, gyvena su mama, ji sena, labai pergyvena dėl jo. Sutiko atlyginti 12900 eurų. Pasitikrino sveikatą, praėjo medicininę komisiją, įsidarbino kroviku, tačiau dėl karantino nėra darbo, laukia darbo. Prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nurodė, kad nori taisytis, nedaro naujų nusikaltimų, niekada gyvenime nebuvo pripažinęs kaltės, gyvena kitą gyvenimą, tvarkosi gyvenimą, susitvarkė su narkotikais, nurodė, nors neregistruotas narkologiniame, mama sena liko. Kalėjimas nelabai taiso, ten proto neįgaus, be to, negalės atlyginti žalos, būdamas nelaisvėje. Pažymėjo, kad stengsis atlyginti žalą. Nurodė, kad nutraukė ryšius su Alytaus pataisos namais. Anksčiau darė nusikaltimus, nes jam buvo nesvarbu sėdėti 5, 10 ar 20 metų. Iki tol jis kalėjime sėdėjo beveik 20 metų. Prašė suteikti šansą.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

2020 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota telefonų knygos, paimtos 2020 m. rugsėjo 16 d. kratos protokolu, atliktos kratos Taikos pr. 6, Klaipėdoje, pas E. S. metu, apžiūra ir nustatyta, jog telefonų knyga yra 84 lapų, kuriuose yra atspausdinti sąrašai pagal abėcėlę asmenų pavardės, vardai, gyvenamosios vietos adresas ir fiksuoto ryšio telefono numeris. Knyga yra sena, kai kur įplyšusiais lapų kraštais, be viršelio ir dalies lapų. Sąrašai atspausdinti ant kiekvieno puslapio, kiekviename puslapyje po keturis stulpelius. Pirmas puslapis yra 227, kuriame yra duomenys apie Klaipėdos m. ir raj. sav. gyventojų telefonų numerius. Telefonų knygoje pažymėtų pavardžių ar telefonų numerių nėra. (t. 1, b. l. 162-167, 158-161).

2020 m. spalio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2020 m. spalio 13 d. kratos metu S. N. gyvenamojoje vietoje paimtos piniginės kupiūros apžiūra. (t. 2, b. l. 13-17).

2020 m. spalio 15 d. pakvitavime užfiksuota, kad I. N.grąžinta 2500 eurų (50 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų). (t. 2, b. l. 21).

2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 10.30 val. Klaipėdoje, Vingio ir Bandužių g. sankryžoje sulaikius S. D., šis vyriausiajam tyrėjui susinervinęs pasakė, kad „nunešiau 20 štukų ir dar nunešiu“. (t. 2, b. l. 48-50).

2020 m. rugsėjo 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad S. D. patvirtino savo parodymus, parodė namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, iš kur apgaule paėmė pinigus ir vietą prie Klaipėdos priklausomybės ligų centro, kur iš jo gali būti, kad pavogė pinigus. (t. 2, b. l. 77-84).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo bylose apžvalgoje Nr. AB-36-1 nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai - 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas - BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šis asmuo privalo vykdyti. Sukčiavimo dalykas - tai svetimas turtas, turtinė teisė, turtinė prievolė.

Apgaulė - tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis 2K-620/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. D. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: S. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2020 m. rugsėjo 9 d. apie 13.40 val. paskambino I. N., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, į laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai prisistatė policijos pareigūnu bei pranešė, kad I. N. sūnus yra sulaikytas, nes Ukrainoje sužalojo 14 metų merginą, kurios tėvams reikia sumokėti 20 000 eurų, po ko sūnus būtų paleistas. Taip pat nurodė, kad merginos tėvams atvykus iki nukentėjusiosios namų, jai vėl paskambins, kad ji atidarytų lauko duris. Kadangi nukentėjusiosios sūnus tikrai gyvena Ukrainoje, būdama suklaidinta, I. N. nuėjo į miegamąjį, kur ant stalo padėjo 15 400 eurų, kupiūromis po 50 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, S. D. atvyko iki I. N. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paskambino į nukentėjusiosios telefoną, pasakė, kad atvyko sužalotos merginos tėvai ir paprašė, kad I. N. atidarytų laiptinės duris. I. N. atidarius duris ir į butą įleidus S. D., jis, nieko nesakęs paėmė miegamajame kambaryje ant stalo padėtus 15 400 eurų ir pasišalino iš buto. Tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - I. N. priklausančius 15 400 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Iš kaltinamojo S. D. parodymų teisiamojo posėdžio metu bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis S. D. 2020 m. rugsėjo 9 d., prisistatydamas policijos pareigūnu, paskambino nukentėjusiajai I. N. į jos laidinį telefono numerį, kuriai nurodė, jog jos sūnus sužalojo mergaitę 14 metų, kokio tai įvykio metu, kuris įvyko Ukrainoje, bet nukentėjusiosios avarijoje merginos tėvai neva gyvena Lietuvoje, todėl pastariesiems reikia sumokėti 20000 eurų, dėl ko I. N., būdama suklaidinta šios informacijos ir labai išsigandusi, sutiko sumokėti pinigus. Kaltinamajam S. D. atėjus pas nukentėjusiąją į namus, ji padavė namuose turėtus pinigus - tris krūveles supakuotomis banko pakuotėmis - 100 vnt. po 50 eurų ir ketvirtą krūvelę, kuri buvo palaida, kuriuos neperskaičiavo, nes atėjęs kaltinamasis S. D. ją ragino greičiau perduoti pinigus. Po to, kai kaltinamasis S. D. pagriebė pinigus ir išbėgo iš buto, tada nukentėjusioji I. N. suprato, jog tai buvo sukčius ir paprašė kaimynės iškviesti policiją. Taip pat nustatyta, kad į nukentėjusios I. N. fiksuoto ryšio telefoną skambino būtent kaltinamasis S. D., kad jis bendravo ir su liudytoja S. N., kurios namuose atlikus kratą buvo rasta 2500 eurų užvaldytų iš nukentėjusiosios I. N., kurie tyrimo metu buvo sugrąžinti nukentėjusiajai I. N.. Liudytoja S. N. nurodė, kad būtent S. D. prašė jos šiuos pinigus pasaugoti, bet nenurodė, kaip juos gavo. Be to, 2020 m. rugsėjo 9 d. pavakare S. D. S. N. su jos mažametėmis dukromis nusivežė į prekybos centrą „Akropolis“, kur vakarieniavo picerijoje, vienai iš S. N. dukrų nupirko rūbų. Pats kaltinamasis S. D. taip pat patvirtino, jog dalį iš nukentėjusiosios I. N. paimtų pinigų perdavė S. N. pasaugoti, nenurodęs jų gavimo kilmės bei panaudojo prekybos centre „Akropolis“ savo ir S. N. reikmėms bei įsigijo narkotikų. Be to, nurodė, jog likusius pinigus, kuriuos paėmė iš nukentėjusiosios buvo pasiskirstęs po tris tūkstančius ir susidėjęs į kišenes, tačiau dėl narkotikų vartojimo buvo praradęs orientaciją ir užmigęs lauke, po namo balkonu, o atsibudęs pinigų jau nerado. Šios aplinkybės patvirtina, jog S. D. prieš nukentėjusiąją I. N. naudojo apgaulę, kad nukentėjusioji perduotų jam savo turtą - pinigines lėšas (ne mažiau 15400 eurų), kurias jis užvaldė. S. D. panaudota apgaulė buvo esminė. Tokiu būdu kaltinamasis S. D. sąmoningai siekdamas užvaldyti nukentėjusios turtą, ją suklaidino tik siekdamas apgaulės būdu užvaldytą turtą, kurį panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai rodo kaltinamojo veiksmų tyčios kryptingumą.

Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, tai – nukentėjusiosios I. N. parodymai (t. 1, b. l. 38-41), liudytojų V. G. bei S. N. parodymai (t. 2, b. l. 31-34, 25-28), 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškimas-protokolas (t. 1, b. l. 1-4), 2020 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 17-25), 2020 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 45), 2020 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 59-60, 75-80), 2020 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 73-74, 76-80), 2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 112-113), 2020 m. spalio 22 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 114 -115, 108-111), 2020 m. spalio 23 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 148-149), 2020 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 162-167, 158-161), 2020 m. rugsėjo 10 d. kratos protokolas (t. 2, b. l. 6-9), 2020 m. spalio 13 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 13-17), 2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 48-50), 2020 m. rugsėjo 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 2, b. l. 77-84). Kaltinamojo S. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo S. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, S. D. padarė tiesiogine tyčia: jis didelės vertės svetimam turtui įgyti naudodamas apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Nusikaltimas yra baigtas, nes S. D. disponavo iš I. N. gautais pinigais, t. y. dalį pinigų perdavė S. N., dalį pinigų išleido savo reikmėms.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis S. D. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo yra atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – teistas šešis kartus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas penkis kartus (t. 2, b. l. 51-59), nusikalto esant neišnykusiam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikalto praėjus vos penkiems mėnesiams po to kai buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, kur atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tai rodo, kad S. D. yra linkęs nusikalsti ir nekeičia savo požiūrio, nesiruošia keistis, net ir paskirtos bausmės jo nesustabdo nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgtina ir į tai, kad S. D. yra išsiskyręs, turi pradinį išsilavinimą, dirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo (t. 2, b. l. 60), žalos neatlygino, nors teisiamojo posėdžio metu pažadėjo ją atlyginti, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, nusikalstamą veiką padarė siekdamas savanaudiškų paskatų – užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kaltinamasis S. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

S. D. nusikalstamą veiką padarė prieš 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apimant 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. Į paskirtą bausmę įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. kovo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti nauja BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija lengvina nuteistojo teisinę padėtį, nes numato galimybę iš dalies atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl gali būti taikoma (BK 3 straipsnio 2 dalis); be to kaltinamojo padarytas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriamas XXVIII skyriui, kuriame numatytų sunkių nusikaltimų padarymo atveju bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, nes nepatenka tarp šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatytų išimčių. Visgi, minėto BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatos tokią galimybę sieja su teismo sprendimu, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui realiai atlikus tik dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant ar yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus realiai tik dalį skiriamos laisvės atėmimo bausmės, yra atsižvelgiama ne tik į tai, kad

kaltinamasis yra teistas, bet ir į tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nesenai išėjęs po bausmės atlikimo ir neturėjo jokių pajamų, bandė įsitvirtinti šiame gyvenime ir tuo metu vartojo narkotines medžiagas, bet po šios nusikalstamos veikos įvykdymo jau praėjo daugiau nei septyni mėnesiai ir kaltinamasis per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad nori taisytis, tvarkosi gyvenimą, nebevartoja narkotinių medžiagų, ieškosi darbo, gyvena su mama, prašė suteikti šansą, nes jis tikrai suvokė savo elgesio pasekmes ir nebenori vėl atlikti laisvės atėmimo bausmių, be to atsižvelgtina į nukentėjusiosios interesą kuo greičiau gauti realų žalos atlyginimą, o tai įmanoma tik kaltinamajam dirbant ir uždirbant. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atlikus dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu jam skirtini įpareigojimai, padėsiantys įgyvendinti bausmės paskirtį: pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam S. D. kardomoji priemonė nepaskirta.

Šioje byloje pareikštas nukentėjusiosios I. N. civilinis ieškinys dėl 12900 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai padaryta kaltinamojo tyčiniai veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš S. D. priteistina I. N. naudai 12900 Eur (dvylika tūkstančių devyni šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su vienu kompaktiniu disku su abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, vokas su rankų pėdsakais, pridėti prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – griežtesne šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apimant 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę ir S. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti bausmės, atliktos pagal 2021 m. kovo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti, jog S. D. privalo nedelsdamas po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, S. D. įpareigoti: pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo S. D. paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Nukentėjusiosios I. N. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš S. D. 12900 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus eurų) I. N. naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su vienu kompaktiniu disku su abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotine, voką su rankų pėdsakais, pridėtus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.