Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4890-952/2018 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bilderis“ bankroto administratoriaus A. G. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas R. R., skolininko sutuoktinė D. R., antstolių R. A. ir D. P. kontora.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Bilderis“ (toliau – BUAB „Bilderis“) kreipėsi į teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Pareiškėja teismo prašė nustatyti skolininko R. R. turto dalį, lygią ½ D. R. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto, bei nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojos BUAB „Bilderis“ naudai. Prašyme taip pat nurodė, kad vykdymo procese išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, jo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Bilderis“ bankroto administratoriaus A. G. prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. R. gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto bei nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie R. R. ir D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-4890-952/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismo 2018-03-16 nutartimi suinteresuotiems asmenims R. R. ir D. R. buvo išaiškinta teisė iki teismo posėdžio dienos raštu pateikti teismui nuomonę dėl gauto prašymo, tačiau realiai ši teisė negalėjo būti įgyvendinta, nes teismo 2018-03-16 nutartis bei pareiškėjo 2018-03-14 prašymas buvo išsiųsti tik 2018-03-20, apeliantei įteikti tik 2018-03-23 (penktadienį) vakare, o rašytinis teismo posėdis buvo numatytas 2018-03-26 (pirmadienį) ryte.Teismas visiškai ignoravo D. R. prašymą atidėti teismo posėdį ir sudaryti realias galimybes pateikti rašytinę nuomonę ir ją patvirtinančius įrodymus bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismui sprendžiant turtinius klausimus ir esant suinteresuoto asmens išreikštam prašymui bylą nagrinėji žodinio proceso tvarka, teismas privalėjo atsižvelgti į tokį prašymą, atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą.Teismo padaryti proceso pažeidimai lėmė tai, kad apeliantė neturėjo galimybių pateikti išsamių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ji su savo vyru R. R. faktiškai kartu negyvena, neveda bendro ūkio bei ji nesulaukia iš vyro R. R. finansinės paramos auginant jų bendrą vaiką, todėl apeliantė jokiu būdu negali atsakyti už šio asmens skolas savo gaunamomis pajamomis.Pagal CPK 667 str. 1 d. kreiptis su prašymu į teismą galima tik dėl areštuotos skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas nutartimi nustatė ne tik tai, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau ir tai, kad jam priklauso ½ dalis asmeniškai jo sutuoktinei D. R. priklausančio nekilnojamojo turto. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai sprendė ir dėl visiškai neareštuoto turto – apeliantės pajamų.CPK 667 str. 2 d. numatyta, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokios turto naudojimosi tvarkos. Be to, teismas nagrinėjamu atveju padalino ne konkretų areštuotą turtą, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis, o visas esančias ir ateityje įmanomas apeliantės pajamas ir visą turimą ir ateityje turėtiną nekilnojamąjį turtą, kas negali būti laikomas teisėta ir pagrįsta, kadangi pagal CPK 3.89 str. 1 d. 1-7 punktus sutuoktinis gali turėti turto ir asmenine nuosavybe.Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. R. išieškotojos BUAB „Bilderis“ naudai.2017-12-06 turto arešto aktu antstolė R. A. areštavo suinteresuotam asmeniui D. R. priklausantį turtą (duomenys neskelbtini); 2018-03-01 turto arešto aktu areštavo R. R. priklausančius: gyvenamąją patalpą, (duomenys neskelbtini), žemės sklypus (duomenys neskelbtini), R. R. ir D. R. nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini); 2018-03-01 patvarkymu dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolė R. A. informavo išieškotoją BUAB „Bilderis“ apie tai, kad bendrasis skolininko R. R. turtas yra areštuotas, skolininkas nepateikė per numatytą terminą CPK 667 str. 1 d. numatytos formos sutikimo dėl turto padalinimo. Antstolė nurodė, kad dėl minėtų priežasčių, remiantis CPK 667 str. 2 d. išieškotojai yra siūloma per 90 dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.Išieškotoja UAB „Bilderis“ 2018-03-14 prašymu kreipėsi į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo ir prašė nustatyti skolininko R. R. turto dalį, lygią ½ D. R. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto, bei nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi išieškotojos BUAB „Bilderis“ prašymą tenkino. Apeliantė su ginčijama Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą.

Dėl tinkamo suinteresuoto asmens informavimo

Apeliantė D. R. atskirajame skunde nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Bilderis“ prašymą suinteresuotiems asmenims: R. R., D. R., antstolei R. A., dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. kovo 26 d., tačiau teismo nutartis ir pareiškėjos BUAB „Bilderis“ prašymas su priedais apeliantei buvo išsiųsti tik 2018-03-20, o įteikti – 2018-03-23 (penktadienį), todėl apeliantė neturėjo galimybių paruošti atsiliepimą nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės nuomone nesutinka.CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimai, kylantys iš vykdymo proceso, teismo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymų nuostatų. Teismas, net ir neturėdamas pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims apie nagrinėjamus pareiškimus, informavo apeliantę apie bylos nagrinėjimą. Byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl vykdomos prievolės pobūdžio, bet nagrinėjamas klausimas dėl sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, atskirojo skundo argumentai, kuriais teigiama, jog apeliantė neturėjo galimybių pateikti išsamių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ji su savo vyru R. R. faktiškai negyvena kartu, neveda bendro ūkio, nesulaukia finansinės paramos vaiko išlaikymui jau nuo 2009 metų, nėra teisiškai reikšmingi. Apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį neteisėta.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Apeliantė nurodo, kad pagal CPK 667 str. 1 d. kreiptis su prašymu į teismą galima tik dėl areštuotos skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant skolininko turto dalies, turimo bendrosios nuosavybės teise, nustatymo klausimus, pabrėžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Ginčo atveju CPK 667 str. 1 d. numatytas skolininko sutikimas pateiktas nebuvo.CPK 667 str. 2 d. numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 str. 1 d. nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio CPK 667 str. 1 d. nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.Apeliantė teigia, kad teismas nutartimi nustatė ne tik tai, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau ir tai, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis asmeniškai jo sutuoktinei D. R. priklausančio nekilnojamojo turto.CK 3.87 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.116 str. 1 d. nurodyta, jog įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos teismo 2018-03-26 nutarties matyti, jog šia nutartimi buvo nustatyta, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. R. gaunamų pajamų, turimo nekilnojamojo turto bei nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis turtas tarp sutuoktinių nėra padalintas, įstatymu nustatytas turto teisinis režimas nėra pasikeitęs. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 str. 1 d. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CK 3.88 str. 1 d. nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88str. 1 d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad buvo areštuotas suinteresuoto asmens D. R. gaunamas darbo užmokestis (pajamos), todėl pripažintina, jog teismas skundžiama nutartimi be pagrindo nustatė, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. R. gaunamų pajamų, ir ši nutarties dalis tikslintina. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pagal CPK 667 str. 2 d. teismas, nustatydamas skolininko dalį, kartu privalo nustatyti ir naudojimosi ja tvarką. Pagal nuo 2017-07-01 galiojančią CPK 667 straipsnio redakciją naudojimosi turtu tvarkos nustatymas yra reglamentuotas CPK 667 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Nagrinėjamu atveju tokio prašymo išieškotojai nebuvo pateikęs, tokio prašymo nepateikė ir bendraturtė, todėl teismas neturėjo pareigos nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, nustatant, kad skolininkui R. R. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. R. turimo nekilnojamojo turto bei nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, kad skolininkui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimo nekilnojamojo turto bei nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.