Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. e2-76-476/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
e2-76-476/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS
Atsakovas
I. V., J. V.
Trečiasis asmuo
notarė D
Advokatai
Arūnas Bertulis
Civilinė byla Nr. 2-76-476/2015(Teisminio proceso Nr. 2-36-3-0137-2014-0) Procesinio sprendimo kategorija:
(S)35.6.1.; 75.6.3.; 75.7.; 116.1.SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant R. B.,dalyvaujant ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atstovei Vilijai Badaraitei,atsakovės I. V. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovams J. V. ir I. V., trečiasis asmuo notarė D. B., dėl vedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. lapkričio 15 d. atsakovų J. V. ir I. V. sudarytą vedybinę sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas atstovė Vilija Badaraitė paaiškino, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-183-476/2013 kreditorei (ieškovei) Seesam Insurance AS iš skolininko (atsakovo) J. V. subrogacijos pagrindu priteisė 29 004,93 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 558 Lt bylinėjimosi išlaidų. J. V. teismo įsakymo geranoriškai neįvykdė, todėl kreipėsi į antstolį Tomą Ubartą prašydami J. V. atžvilgiu pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus. Antstolio T. Ubarto pateiktais duomenimis, šioje vykdomojoje byloje iš J. V. nėra nieko išieškota, J. V. turtas yra areštuotas, bankuose esančios sąskaitos taip pat areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra, J. V. nedirba, gauna motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios išieškojimas negalimas, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo J. V. vardu yra registruota tik transporto priemonė VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tai yra vienintelis turtas, į kurį ieškovei liko galimybė nukreipti išieškojimą.

Antstoliui nepavykstant išieškoti iš atsakovui J. V. asmenine nuosavybe priklausančio turto, Seesam Insurance AS kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Atsakovai J. V. ir jo sutuoktinė I. V. 2014 m. gegužės 21 d. atsiliepime nurodė, kad sutuoktiniai 2013 m. lapkričio 15 d. sudarė vedybinę sutartį, kuria vadovaujantis, vykdomojoje byloje Nr.0136/13/00401/1 yra negalimas išieškojimas iš I. V. darbo užmokesčio, gaunamo dirbant VšĮ Raseinių socialinių paslaugų centre, ir jos vardu registruotų transporto priemonių VW Golf, valst. Nr.DB0435, bei Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Tokį savo aiškinimą atsakovai grindė Vedybinės sutarties 1 punktu, kuriame numatyta, kad I. V. ir J. V., būdami sutuoktiniais, susitaria, jog nuo Vedybinės sutarties pasirašymo momento visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, turimo turto vertės prieaugio, kurį sutuoktiniai įsigys kiekvienas savo vardu santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vedybinė sutartis, keičianti sutuoktinių įgytino turto, įskaitant pajamų, gautinų po sutarties sudarymo, teisinį režimą buvo sudaryta po to, kai J. V. atžvilgiu įsiteisėjo Teismo įsakymas ir ieškovė kreipėsi į antstolius dėl priteistų sumų išieškojimo, taip pat po to, kai atsakovų turto atžvilgiu buvo pritaikytas areštas vykdomojoje byloje. Sutuoktiniams J. V. ir I. V. sudarius Vedybinę sutarti, išieškojimas iš I. V. darbo užmokesčio tenkinant ieškovo reikalavimą J. V. atžvilgiu tapo neįmanomas. Vadinasi, Vedybinės sutarties sudarymu buvo iš esmės pažeista kreditoriaus Seesam Insurance AS teisė patenkinti reikalavimą iš skolininko J. V. turto. Vedybinė sutartis pažeidžia jos, kaip atsakovo J. V. kreditorės, teises ir teisėtus interesus, todėl, vadovaujantis CK 6.66 str., yra pagrindas Vedybinės sutarties nuostatas pripažinti negaliojančiomis. J. V. iki šiol nėra atlyginęs Teismo įsakymu priteistos žalos atlyginimo, Seesam Insurance AS turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į J. V.. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris yra sudarytas sutuoktinių, preziumuojama, kad atsakovė I. V. 2013 m. lapkričio 15 d. sudarydama Vedybinę sutartį žinojo apie atsakovo J. V. turtinę padėtį (skolas, turtą), tačiau, būdama nesąžininga, to nepaisė ir ją sudarė, siekdama išvengti išieškojimo nukreipimo į jos darbo užmokestį, t.y. į J. V. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, egzistuoja visos sąlygos atsakovų J. V. ir I. V. 2013 m. lapkričio 15 d. sudarytos Vedybinės sutarties atžvilgiu taikyti actio Pauliana institutą ir Vedybinę sutartį pripažinti negaliojančia.

Atsiliepimas

Atsakovės I. V. atstovas A. Bertulis paaiškino, kad 2013-11-15 atsakovai J. V. ir I. V. sudarė povedybinę sutartį. Suta, kad neįrodyta, kad atsakovai buvo nesąžinrties šalys sutartis sudarinėja laisva valia, nes tai lemia civilinėje teisėje įtvirtintas šalių dispozityvumo principas. Tarp atsakovų sudaryta sutartis yra teisėta, buvo sudaryta laikantis įstatymų, patvirtinta notaro ir nėra teisinio pagrindo ją pripažinti negaliojančia. Šia sutartimi atsakovai nuosavybės teise turimo turto nepasidalino, o tik nustatė po sutarties sudarymo turto teisinį režimą. Po šios sutarties įsigaliojimo visas kiekvieno jų vardu įgytas turtas yra ir bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kadangi atsakovai faktiškai turto neturėjo nei iki santuokos, nei po jos, todėl ieškovas nepagrįstai teigė, kad tokios sutarties sudarymas pakenkė ieškovui. Atsakovai turi nepilnametį vaiką, kurį privalu tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti. Atsakovė iš savo gaunamo darbo užmokesčio išlaiko nepilnametį vaiką. Vykimui į darbą ji įsigijo seną automobilį, nes tai buvo būtina pasiekti darbo vietą. A. J. V. po povedybinės sutarties sudarymo netapo nemokus, nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui, nepažeidė kreditoriaus teises. Priešingai J. V. šiuo metu įsidarbino, gauna darbo užmokestį ir yra reali galimybė dalimis įsiskolinimą likviduoti. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad 2015-01-13 Šiaulių apygardos teismas pagal UAB „Logfina“ ieškinį sprendė šios vedybinės sutarties pripažinimą negaliojančia. Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad neįrodytas atsakovų nesąžiningumas ar buvo siekta apsunkinti skolinės prievolės įvykdymą ieškovo naudai. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-01-28 teismo įsakymu priteista iš skolininko J. V. 29004,93 Lt (kas sudaro nuo 2015-01-01 8400,41 Eur), 5 % metinių palūkų nuo priteistos sumos nuo 2013-01-28 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 558,00 Lt (kas nuo 2015-01-01 sudaro 161,61 Eur) žyminio mokesčio. Siekiant įvykdyti reikalavimą buvo kreiptasi į antstolio T. Ubarto kontorą, kur užvesta vykdomoji byla Nr. 0136/13/00401/1 ir 2013-05-17 yra taikytas turto areštas skolininkui J. V. 33042,93 Lt apimtyje. Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS veikianti per Lietuvos filialą 2014-04-25 prašė nustatyti J. V. turto dalį katu su sutuoktine I. V. turimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2013-11-15 tarp šių asmenų buvo sudaryta vedybų sutartis ir nuo vedybinės sutarties sudarymo skolininko turtas yra jo asmeninė nuosavybė ir šiuo pagrindu nebėra galimas išieškojimas iš sutuoktinės I. V. gaunamų pajamų, kaip iš bendros sutuoktinių nuosavybės. Turtas po vedybinės sutarties sudarymo taip pat yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Pateiktoje vedybų sutartyje, sudarytoje 2013-11-15 matyti, kad sutuoktiniai sutarties 1 punktu yra numatę, kad nuo šios sutarties pasirašymo momento visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, turimo turto vertės prieaugio, kurį jie įgys kiekvienas savo vardu jų santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 5 punkte numatyta, kad solidariai atsako tik pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais, pagal savo prievoles kiekvienas atsako savo turtu. 9 punktas numato, kad vedybinė sutartis, jos pakeitimai ar jos nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tada, jei sutartis, jos pakeitimai, nutraukimas buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartis patvirtinta notariškai, registruota vedybų sutarčių registre.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (LR CK 3.101 str. 1 d.) Vedybų sutartis gali būti įregistruota tiek iki santuokos įregistravimo, tiek po jos įregistravimo ir įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartis nenumato kitaip (LR CK 3.102 str.) Atsakovų vedybinė sutartis sudaryta po santuokos sudarymo ir įregistravimo, ji sudaryta ir notaro patvirtinta 2013-11-15. Visas sutartyje numatytas teisinis rėžimas yra taikytinas tik po jos sudarymo, t. y. po 2013-11-15 gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. A. J. V. ir I. V. iki povedybinės sutarties sudarymo ir po šios sutarties turto neturėjo. Ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad seno automobilio VW Golf pardavimas buvo netikslingas, nes jo pardavimo sąnaudos gali būti didesnės nei gaunama nauda. Sudarius povedybinę sutartį, esminės aplinkybės nepasikeitė. Nėra pagrindo teigti, kad po sutarties sudarymo atsakovas J. V. tapo nemokus. Atsakovai povedybine sutartimi nustatė turto teisinį režimą ateičiai. Atsakovai turi nepilnametį vaiką ir privalo užtikrinti elementarias sąlygas jo augimui ir vystymuisi. Atsakovės gaunamas darbo užmokestis gali tai išspręsti. Be to, J. V. įsidarbino, nors jo gaunamas darbo užmokestis nedidelis, bet atsiranda reali galimybė pradėti mokėti įsiskolinimus kreditoriams, kurių yra ne vienas.

Iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 406 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Estijos draudimo bendrovės Sesam Insurance AS ieškinį atmesti.

Priteisti iš Estijos draudimo bendrovės Sesam Insurance AS atsakovei I. V. 129,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė