Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, devynių klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams.

Kaltinamasis V. Š., būdamas darbingas, nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2009 m. gegužės 1 d., nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. bei nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. vengė pareigos pagal 2005 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą kas mėnesį išlaikyti vaikus - sūnų L. Š., (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), ir mokėti lėšas vaikams išlaikyti po 150 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui S. Š. naudai iki sūnų pilnametystės ir neteikė sūnums kitos būtinos materialinės paramos, dėl to V. Š. įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2011 m. lapkričio 30 d. buvo 24127, 00 Lt .

Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino iš dalies, ir parodė, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus Leonidą ir M. Š., mokėti lėšas vaikams išlaikyti, teikti kitą būtiną materialinę pagalbą vaikams, nes mano, kad tai yra ne jo vaikai. Po santuokos nutraukimo, jis vaikams vieną kartą pavedimu iš Norvegijos persiuntė 1000 Norvegijos kronų, daugiau vaikų išlaikymui jis pinigų nedavė. Po sudarytos santuokos su antrąja žmona, jis kreipėsi į vaisingumo kliniką, kur buvo nustatyta, kad jis yra nevaisingas. Po trečios santuokos, jam taip pat buvo diagnozuotas nevaisingumas. Abejodamas, kad Leonidas ir Maksimas yra jo vaikai, jis jų išlaikymui lėšų nemokėjęs. Genetinio tyrimo nedaręs, nes neturi tam lėšų, tėvystės neginčijęs, nes nežinojęs, kad tai įmanoma. Jis nukentėjusiajai per kelis kartus yra davęs apie 6000 Lt, taip pat davė ir automobilį, kurį jo buvusi sutuoktinė sudaužiusi. Šių aplinkybių jis negali įrodyti, nes neturi tai patvirtinančių dokumentų. Su sūnumis šiuo metu nebendrauja, nes nukentėjusioji jau pusmetį draudžia jiems matytis.

Liudytoja antstolės padėjėja G. K. parodė, kad 2007 m. birželio 14 d. nukentėjusioji S. Š. kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu dėl išieškojimo iš skolininko V. Š., nurodydama, kad nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. nėra gavusi teismo sprendimu iš V. Š. priteisto išlaikymo vaikams - sūnui L. Š., gimusiam 1994 m. liepos 30 d., ir M. Š., gimusiam 2004 m. spalio 25 d. 2007 m. spalio 29 d. Sodra pateikė informacinį pranešimą apie tai, kad V. Š. dirba UAB „Raimis ir Co“, Šiauliuose. Į šią darbovietę buvo išsiųstas vykdomasis raštas ir patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau dokumentų įteikti nepavyko, todėl priteisto išlaikymo išieškoti nebuvo galimybės. Pats skolininkas V. Š. išlaikymo vaikams nemokėjo. 2007 m. liepos 4 d. skolininkas V. Š. skambino ir pažadėjo atvykti, tačiau neatėjo, sakė, kad dirba Norvegijoje. 2008 m. gegužės 10 d. buvo gauti Sodros duomenis, nurodantys, kad V. Š. niekur nedirba. V. Š. buvo kviečiamas šaukimais atvykti pas antstolę, tačiau jis į šaukimus nereagavo. Ji skambinusi jo mamai, nes V. Š. teigimu jis pas ją gyveno, tačiau pastarasis pas antstolę neatvyko. 2009 m. kovo 29 d. išieškotojos prašymu buvo paskelbta kaltinamojo paieška. 2009 m. balandžio 14 d. V. Š. buvo surastas, antstolių kontoroje buvo gauti duomenys, kad jis dirba Norvegijoje, gyvena pas tėvus Jakų kaime. Po paieškos, V. Š. buvo atvykęs į antstolių kontorą, žadėjo mokėti išlaikymą savo vaikams. Po to, išieškotoja kreipėsi į antstolį dėl baudžiamosios bylos iškėlimo V. Š., po ko buvo kreiptasi į prokuratūrą. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos V. Š. vaikų išlaikymui pervedė pinigus tik vieną kartą – 2009 m. gegužės 29 d. V. Š. pateikė antstolių kontorai atsiskaitymo banko kvitą, pagal kurį jis nukentėjusiajai persiuntė 1000 Norvegijos kronų, kas sudaro 385, 14 Lt, tokiu būdu nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. bendra išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 24512 Lt, tačiau atskaičiavus 385 Lt, kuriuos V. Š. persiuntė S. Š., bendra įsiskolinimo suma 2011 m. lapkričio 30 d. buvo 24127 Lt.

2005 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria V. Š. įpareigojamas mokėti nepilnamečių sūnų Leonido ir M. Š. naudai išlaikymą po 150 Lt per mėnesį kiekvienam, bendrai 300 lt per mėnesį, iki sūnų pilnametystės. (b. l. 16).

2005 m. rugsėjo 16 d. vykdomuoju raštu nustatyta, kad 2005 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1302-618/2005 dėl išlaikymo išieškojimo iš V. Š., sūnų Leonido ir M. Š. išlaikymui po 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki jų pilnametystės. (b. l. 17 ).

Antstolės Brigitos Tamkevičienės pažyma apie priteistų lėšų vaikams išlaikyti mokėjimą nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas pagal 2005 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo iš V. Š. S. Š. naudai, sūnų L. ir M. Š. išlaikymui 2011 m. lapkričio 30 d. yra 24512 Lt (b.l. 19).

Lietuvos darbo biržos pažyma nustatyta, kad V. Š. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki 2011 m. birželio 22 d., tačiau 2011 m. birželio 23 d. darbo paiešką nutraukė, įsidarbinus savarankiškai. (b. l. 45).

Sodros pažyma nustatyta, kad V. Š. nuo 2005 m. rugsėjo 9 d. iki 2005 m. rugsėjo 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2005 m. spalio 5 d. iki 2005 m. lapkričio 9 d. – Bendroje Lietuvos ir Švedijos įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki 2006 m. spalio 5 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. iki 2008 m. kovo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2011 m. balandžio 22 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. - UAB „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 46).

Kaltinamasis V. Š. teisiamajame posėdyje neneigė, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais sąmoningai nemokėjo lėšų vaikams išlaikyti, tačiau neigia savo kaltę dėl vengimo išlaikyti vaikus, apeliuodamas į esančias abejones dėl jo tėvystės. Vienok, tam, kad išsklaidytų savo abejones, kaltinamasis jokių veiksmų iki šiol nesiėmė, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad dėl tėvystės nuginčijimo civiline tvarka nesikreipė, DNR ekspertizės nedarė. Tačiau, kreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, ar yra kreiptasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ar ne, asmuo, kuris vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvu, juo laikomas, kol jo tėvystė nėra nuginčyta, ir jam išlieka konstitucinė pareiga išlaikyti vaiką, o šios pareigos sąmoningas nevykdymas, asmeniui žinant, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaikus ar teikti jiems kitą būtiną materialią paramą, ir galint tą pareigą vykdyti, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais, t.y. nukentėjusiosios S. Š. bei liudytojos G. K. parodymais, Sodros pažyma bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. po išlaikymo priteisimo dirbo įvairiose darbovietėse, kurį laiką dirbo ir užsienyje, tačiau savanoriškai išlaikymą vaikams mokėjo tik vieną kartą, apie darboviečių pakeitimus antstolei nepranešdavo, tuo apsunkindamas antstolės galimybę nukreipti išieškojimą į darbo užmokestį. Liudytoja antstolės padėjėja G. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis kviečiamas pas antstolę į šaukimus nereagavo, tik po antstolės patvarkymu paskelbtos paieškos, V. Š. buvo atvykęs vieną kartą, jis antstolei paaiškino, kad įsiskolinimą vaikų išlaikymui padengs, tačiau išlaikymo vaikams ir toliau neteikė. Nukentėjusioji S. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad V. Š., nors ir turėdamas darbą Norvegijoje, išskyrus jo pervestų 1000 kronų vaikų išlaikymui, ir duotų dėvėtų rūbų, kurie nebuvo tinkami naudojimui, daugiau jokios materialinės paramos vaikams neteikė. Kaltinamojo V. Š. piktybiškumą išlaikyti vaikus patvirtina ne tik tai, kad kaltinamasis nors ir turėdamas darbinį teisnumą ir galėdamas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas, šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, bet ir jo teisiamajame posėdyje duoti paaiškinimai, iš kurių akivaizdu, jog vaikams kaltinamasis išlaikymo neteikia sąmoningai. Ir nors kaltinamasis vaikų išlaikymui skyrė 1000 kronų, kas sudaro 385 Lt, ši aplinkybė jo atsakomybei reikšmės neturi, nes asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad V. Š. teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nevykdo sąmoningai, sistemingai, nesant jokių svarbių priežasčių. Tokį kaltinamojo V. Š. elgesį pateisinančių objektyvių priežasčių nenustatyta.

Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. Š. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikų išlaikymui, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas išlaikymo savo vaikams suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Tokiu būdu, vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis V. Š. kaltinime nurodytais laikotarpiais vengė pareigos vykdyti įsipareigojimą mokėti išlaikymą pagal teismo sprendimą savo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės. Aprašytos veikos turinys atitinka visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Skiriant bausmę, teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinio trunkamojo pobūdžio nesunkus nusikaltimas, nukreiptas prieš vieną pagrindinių konstitucinių teisių – savo paties vaikų teisę į jų materialinį išlaikymą. Kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino ir dėl jo nesigailėjo.

Kaltinamasis ankščiau neteistas, nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar ją lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant užtikrinti efektyvų bausmės įvykdymą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį V. Š. pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307 ir 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant V. Š. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.