Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui A. P. , o jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovei I. P. ir jos atstovui advokatui K. R. , trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. P. , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė klausimą dėl ieškinio patenkinimo paliko spręsti teismui, pabrėžė, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą visais atvejais privalu prioritetiškai atsižvelgti į vaiko teises ir teisėtus interesus, kad vaikas, jei įmanoma, žinotų biologinį tėvą, tačiau neliktų be tėvo ir be išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Byloje neginčijama, kad T. P. gimė šalims esant 1991 m. susituokus (šalių santuoka nutraukta 2001-10-01 (8 b.l.)), todėl jo gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu (duomenys neskelbtini), Utenos rajono CMS (duomenys neskelbtini) (7 b.l.), laikytina nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio T. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo apie tėvą A. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagrindas yra šalių santuokos sudarymo įrašas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje šalių neginčijamas faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija. Vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo yra nagrinėjama byla, yra gimęs (duomenys neskelbtini) metais, o ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. po vaiko gimimo praėjus beveik 12 metų.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Šalių paaiškinimais, to ieškovas ir neginčijo, laikytina nustatyta, kad ieškovas apie T. P. gimimą, jo gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Utenos rajono CMS (duomenys neskelbtini), kuriame šio vaiko tėvu nurodytas jis, sužinojo nuo šio įrašo sudarymo, nes gyveno šeimoje su atsakove ir vyresniuoju sūnumi, augino sūnų T.

Tarp šalių kyla ginčas dėl to, kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys apie ieškovą, kaip apie T. P. tėvą, esantys ginčijamame gimimo įraše, neatitinka tikrovės.

Ieškovas nurodė, kad tokios aplinkybės jam paaiškėjo tik 2008 metais, kai jam sutuoktinė D. P. pasakė, kad T. gali būti ne jo sūnus, dėl ko jis pareiškė ieškinį nuginčyti tėvystę, o tuo galutinai įsitikino gavęs DNR laboratorijos specialisto išvadą. Kad patvirtinti šias faktines aplinkybes buvus, ieškovas pateikė įrodymus: liudytojos parodymus, specialisto išvadą, rašytinius įrodymus.

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (26-31 b.l.), kuri vertintina ne kaip ekspertizės išvada, o kaip rašytinis įrodymas, matyti, kad A. P. nėra T. P. tėvas.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tiek ekspertizės išvados, tiek specialisto išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Kad paneigti šią specialisto išvadą, atsakovė, teigdama, kad išvada kelia abejonių, jokių įrodymų neteikė, nurodė mananti esant netikslinga skirti ekspertizę giminystės ryšiui patvirtinti arba paneigti, nes būtų traumuojamas vaikas, ji laikosi nuomonės, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, kad jis praleido ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Liudytoja D. P. , ieškovo sutuoktinė, patvirtino (47 b.l.), kad ji dar tuomet, kai atsakovė laukėsi T., žinojo, kad vaiko tėvas bus kitas asmuo, o ne ieškovas, nes apie tai jai pasisakė pati atsakovė, tuo metu ji buvo jos draugė, apie tai kalbėjo visi jų darbovietės - (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nes ten dirbo tiek abi šalys, tiek ji, tiek jos spėjamas vaiko tėvas. Ieškovas augino sūnų T. kaip savo, santykių su juo nenutraukė ir dabar. Tai, kad jie gavo paskolą ir įsigijo turto, nėra ta priežastis, dėl kurios ieškovas kreipiasi nuginčyti tėvystę, svarbiau yra tai, kad vaikas žinotų tiesą, nes augdamas jis darosi vis nepanašesnis į ieškovą, vyresnysis šalių sūnus žino, kad T. nėra jo tikras brolis.

Iš pateiktų ieškovo medicininių dokumentų kopijų (52-56 b.l.) turinio matyti, kad ieškovas 1999 m. gydėsi, kad iki to keletą metų vartojo alkoholį.

Atsakovė nurodė, kad ieškovui aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys apie tėvą, esantys ginčijamame gimimo įraše, jo nuomone, neatitinka tikrovės, paaiškėjo daug anksčiau, t.y. nuo vaiko gimimo, tuo metu ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį, o girtas jai nuolat priekaištaudavo, kad augina ne savo sūnų.

Atsakovė, kad patvirtinti šias faktines aplinkybes buvus, pateikė liudytojos parodymus ir nurodė, kad kiti asmenys, tiek jos šeimos nariai (jos motinos sutuoktinis J. U. , kuris anksčiau buvo ieškovo motinos sutuoktinis, A. K. ), tiek bendradarbiai atsisako atvykti ir duoti parodymus, nes ieškovo motina dirba (duomenys neskelbtini) direktore.

Liudytoja V.U., atsakovės motina, patvirtino (49 b.l.), kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį, o būdamas neblaivus nuolat, t.t. ir jai lankantis jų šeimoje, priekaištaudavo atsakovei, kad ne jis yra T. tėvas, apie tai sklido kalbos ir darbovietėje, kur ieškovo motina, abi šalys dirbo bei gyveno, ieškovo motina šias kalbas girdėjo, apie tai sakė ir jai, paskutinį kartą apie tai jos kalbėjosi šių metų birželio 16 dieną. Atsakovė bendradarbių skleidžiamų gandų nei tvirtino, nei neigė.

Ieškovas paaiškino, kad jis dar iki T. gimimo vartojo alkoholį, neatmeta galimybės, kad būdamas girtas ką nors ir kalbėdavo apie tai, kad T. ne jo sūnus, bet mano, kad faktiškai nieko nesakė.

Nors pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusį CK prima facie įrodymu tėvystei nustatyti laikoma ekspertizės išvada, tačiau ši ekspertizė nėra priverstinio pobūdžio, byloje dalyvaujantys asmenys patys sprendžia duoti tyrimus ar ne tokio pobūdžio ekspertizei.

LR CK 3.148 str. 2d. yra nustatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės ekspertizės atsisakymas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertintinas kaip ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, kad ieškovas nėra T. P. tėvas, pripažinimas (LR CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Šalių pateikti įrodymai tarpusavyje neprieštarauja, o jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas nėra T. P. biologinis tėvas.

Ieškovas nuo pat ieškinio pareiškimo laikėsi tos pozicijos, kad vienerių metų ieškinio senaties termino nėra praleidęs, kad šio termino eigos pradžią reikėtų skaičiuoti nuo DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo, t.y. nuo tada, kai ieškovui paaiškėjo, jog duomenys gimimo įraše neatitinka tikrovės.

Šalių paaiškinimai ir jų pateikti įrodymai – liudytojų parodymai apie tai, kad šalių darbovietėje bendradarbiai viešai kalbėjo apie atsakovės artimus santykius su bendradarbiu, gimusį vaiką, kurio tėvas galimai yra ne ieškovas, parodymai apie tai, kad pats ieškovas, būdamas neblaivus, nuo vaiko gimimo priekaištaudavo atsakovei, kad augina ne savo vaiką, tarpusavyje iš esmės neprieštarauja ir leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui nuo pat vaiko gimimo buvo žinomos aplinkybės, leidžiančios jam pagrįstai abejoti, ar tikrai jis yra vaiko biologinis tėvas, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina ne nuo DNR laboratorijos specialisto išvados gavimo, o nuo gimimo įrašo sudarymo, t.y. nuo 1996 m.(duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė leidžia pagrįstai manyti esant labiau tikėtina buvus ieškovo nurodytą faktą, kad jis nėra biologinis T. P. tėvas ir atsakovės nurodytą faktą, kad ieškovui aplinkybės, kad jis nėra T. tėvas, buvo žinomos nuo vaiko gimimo, nei tokių faktų nebuvus, t.y., kad minėtas aplinkybes ieškovas sužinojo tik 2008 metais, todėl šioje byloje laikytina nustatyta, kad duomenys apie tėvą A. P. , esantys (duomenys neskelbtini) gimusio T. P. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Utenos rajono CMS (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės ir kad aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys apie T. P. tėvą A. P. , esantys ginčijamame gimimo įraše, neatitinka tikrovės, ieškovui buvo žinomos nuo vaiko gimimo, t.y. nuo 1996 metų.

Pripažintina, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą (LR CK 3.152 str. 1d.).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

LR CK 3.6 str. 2d. yra nurodyta, kad ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato šio kodekso pirmosios knygos normos, jeigu trečiosios knygos normos nenustato kitokių taisyklių.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir žodinio bylos nagrinėjimo metu suprantamai išreiškė vi­di­nę va­lią dėl ieš­ki­nio at­me­ti­mo tuo mo­ty­vu, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną. Gin­čo ša­lies va­lios dėl ieš­ki­nio se­na­ties tai­ky­mo iš­reiš­ki­mas nė­ra sa­va­ran­kiš­kas ma­te­ria­li­nio tei­si­nio po­bū­džio rei­ka­la­vi­mas dėl pa­žeis­tos ar­ba gin­či­ja­mos tei­sės ar­ba tei­sė­tų in­te­re­sų gy­ny­bos, ku­rį rei­kė­tų pa­reikš­ti ieš­ki­nio ar­ba prie­šieš­ki­nio pro­ce­si­ne for­ma (LR CPK 135, 143 straips­niai). Rei­ka­la­vi­mas tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį – iš­ves­ti­nis iš ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mo gin­ti pa­žeis­tą tei­sę ir nuo šio rei­ka­la­vi­mo vi­siš­kai pri­klau­so. Rei­ka­la­vi­mu tai­ky­ti ieš­ki­nio se­na­tį sie­kia­ma pa­neig­ti ieš­ko­vo tei­sę pri­vers­ti­nai įgy­ven­din­ti sa­vo tei­ses, ne­ape­liuo­jant į tai, kad pats ieš­ko­vas įvyk­dė sa­va­ran­kiš­ką at­sa­ko­vo tei­ses pa­žei­di­mą. Pa­gal LR CK 1.126 straips­nio 2 da­lį ieš­ki­nio se­na­tį teis­mas taiko tik gin­čo ša­lies rei­ka­la­vi­mu.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga pa­si­bai­gia pra­ėjus įsta­ty­me nu­sta­ty­tam ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui, jei­gu šio ter­mi­no ei­ga ne­bu­vo su­stab­dy­ta (LR CK 1.129 straips­nis), nu­trauk­ta (LR CK 1.130 straips­nis) ar­ba įsta­ty­mų ar­ba Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nių su­tar­čių nu­ma­ty­tais at­ve­jais pra­tęs­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.125 straips­nio 2 ir 11 da­lys, 1.127 straips­nio 1 da­lis). LR CK 1.129 straips­nio 1 da­ly­je pa­teik­tas są­ra­šas ap­lin­ky­bių, ku­rios su­da­ro pa­grin­dą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui. Ki­tais, įsta­ty­me ne­nu­ma­ty­tais, pa­grin­dais ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga su­stab­dy­ta ne­ga­li bū­ti. Šioje byloje nenustatyta buvus kurį nors pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos su­stab­dy­mui.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos nu­trau­ki­mo pa­grin­dai, nu­ro­dy­ti LR CK 1.130 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se. Ki­tais pa­grin­dais ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­ga ne­ga­li bū­ti nu­trauk­ta, jei­gu tarp­tau­ti­nės su­tar­tys ar­ba įsta­ty­mai ne­nu­ma­to ko ki­ta (LR CK 1.13 straips­nio 1 da­lis, 1.132 straips­nis). Šioje byloje nenustatyta buvus kurį nors pagrindą ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no ei­gos nutraukimui.

Ieški­nio se­na­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mas iki ieš­ki­nio pa­reiš­ki­mo yra pa­grin­das ieš­ki­nį at­mes­ti (LR CK 1.131 str. 1d.).

Teis­mui pri­pa­žinus, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas dėl svar­bios prie­žas­ties, pa­žeis­to­ji tei­sė gi­na­ma, o pra­leis­tas ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas at­nau­ji­na­mas (LR CK 1.131 straips­nio 1–2 da­lys). Ar kon­kre­čios ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no pra­lei­di­mo prie­žas­tys yra svar­bios ir ar yra pa­grin­das jį at­nau­jin­ti, sprendžiama va­do­vau­da­ma­sis tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pais, at­si­žvelg­iant į ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no truk­mę (ben­dra­sis ar­ba su­trum­pin­tas), gin­čo es­mę, ša­lių el­ge­sį, ieš­ki­nio se­na­ties tei­si­nio ins­ti­tu­to es­mę ir pa­skir­tį (LR CK 1.5 straips­nio 3–4 da­lys, LR CPK 3 straips­nio 6 da­lis) bei į ki­tas reikš­min­gas by­los ap­lin­ky­bes.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas, kai yra praleidžiamas ieškinio senaties terminas, taip pat sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, t.y. įvertinant, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų: ar vaikas neliks be tėvo, ar vaikui nekils grėsmė netekti išlaikymo, kai biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismų praktikoje yra atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas, t.y. prioritetas suteikiamas vaiko interesams.

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovas pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo jo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime, tarp jų yra užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, kuris nei po šalių santuokos nutraukimo, nei šiuo metu nėra nutrūkęs, ieškovas vaiką remia materialiai. Byloje šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais taip pat laikytina nustatyta, kad T. savo gyvenime ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad asmenys, siekiantys nuginčyti tėvystę, iškelia klausimus dėl vaikų teisių ir interesų augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, jų teisės į šeimos ryšius bei viešojo intereso, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose, todėl įgyvendindami savo teises šie asmenys turi būti itin atsakingi ir rūpestingi. Šioje byloje pripažintina, kad daugiau nei 11 metų, t.y. nuo 1996 m., ieškovas, pagrįstai dvejodamas, kad nėra vaiko, kurio gimimo įraše jis įrašytas tėvu, biologiniu tėvu, bet prisiimdamas pareigą vaiką auginti, auklėti ir išlaikyti, iki 2008 m., t.y. iki kuomet jo šeimoje atsirado naujų turtinių interesų (paimta banko paskola, įgytas turtas) nesiėmė priemonių ginti savo teises. Taigi, įvertinus per tuos 11 metų vaikui augant susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, pasyvų ieškovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų: vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus (LR CK 3.161 straipsnio 2 d.) įgyvendinimas nėra galimas, tačiau šioje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rūpestingas. Nenustatyta, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­no eigos me­tu būtų egzistavę aplinkybės, ku­rios būtų kliu­džiusios ieškovui lai­ku ir tin­ka­mai, tie­sio­giai ar­ba per at­sto­vus gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses.

By­lo­je nu­sta­čius, kad ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas pra­leis­tas ir nė­ra pa­grin­do jį atnau­jin­ti, o atsakovė rei­ka­lau­ja ieš­ki­nio se­na­tį tai­ky­ti, ieš­ki­nys at­mes­tinas dėl ieš­ki­nio sena­ties ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo iki pareiškiant ieškinį (LR CK 1.131 straips­nio 1 da­lis).

Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Atsakovė turėjo 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (15 b.l.), jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2 p., 8.18p. numatytais rekomendaciniais maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos ir atitinka protingumo kriterijus.

Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 8,49 Lt ieškovas padengė iki teismui priimant sprendimą (LR CPK 92 str.), likusioje dalyje – 0,13 Lt išlaidos į valstybės biudžetą neišieškotinos (LR CK 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.