Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Baudž. byla Nr. 1-47-360/2015 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.23.2; 1.2.23.4.; 2.3.6.4.5.

2015 m. sausio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r., mokosi Tauragės profesinio rengimo centre, neteistas, kaltinamas pagal BK 260 str. 1 d.

Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r., neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 261 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. platino psichotropines medžiagas, būtent: turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas 2012 m. gruodžio 3 d. iš Z. A. neteisėtai, (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r., įgijo 2 tabletes „Lorafen 2,5 mg“, kurių vienos sudėtyje yra 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 4 d., apie 7 val. 40 min., važiuojant mokykliniu autobusu, pakeliui iš Šakių k., Tauragės r. į Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, perdavė nepilnamečiams E. P. ir R. P. po vieną tabletę „Lorafen 2,5 mg“, kurių vienos tabletės sudėtyje yra 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Po to 2012 m. gruodžio 5 d. iš Z. A. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, Gandrų g. 32, Šakių k., Tauragės r., įgijo 2 tabletes „Lorafen 2,5 mg“, kurių vienos sudėtyje yra 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurias parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. gruodžio 6 d., apie 7 val. 40 min., važiuojant mokykliniu autobusu, pakeliui iš Šakių k., Tauragės r. į Tauragės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, už 10 Lt pardavė nepilnamečiam E. P. ir R. P. po vieną tabletę „Lorafen 2,5 mg“, kurių vienos tabletės sudėtyje buvo 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo.

Z. A. platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui, o būtent: 2012 m. gruodžio 3 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r., neteisėtai, ne gydymo tikslais, perdavė nepilnamečiam R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., psichotropinę medžiagą – dvi tabletes „Lorafen 2,5 mg“, kurių vienos tabletės sudėtyje yra 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Po to 2012 m. gruodžio 5 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Z. A. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šakių k., Tauragės r., neteisėtai, ne gydymo tikslais, pakartotinai perdavė nepilnamečiam R. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., psichotropinę medžiagą – dvi tabletes „Lorafen 2,5 mg“, kurių vienos tabletės sudėtyje yra 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Tokiu būdu Z. A. neteisėtai platino psichotropines medžiagas nepilnamečiam R. A..

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis buvo atėjęs pas Z. A. ir prašė dviejų tablečių. Sakė, kad jam sunku užmigti, ir jas iš Z. A. gavo. Tas tabletes atidavė D. J.. Antrą kartą po dviejų ar trijų dienų iš Z. A. dar prašė ir paėmė tablečių. Iš viso Z. A. jam davė 4 tabletes, gal pats Z. A. to nepamena. Pats tų tablečių nevartojo. P. patys jo paprašė tų tablečių. Supranta, kad taip elgtis negalima. Gailisi.

Dvi pirmas tabletes jis atidavė D. J.. Atrodo, kad jis D. J. buvo užsiminęs, kad Z. A. turi tų tablečių, nes jis ateidavo pas Z. A. ir jas matydavo. Jis maždaug žinojo kas yra „Lorafen“ tabletės. Iš paties Z. A. buvo girdėjęs, kad tai yra raminamieji vaistai. Jis D. J. užsiminė, kad jo dėdė Z. A. vartoja raminamuosius vaistus, todėl D. J. paprašė, kad atneštų tų raminamųjų tablečių. D. J. už tabletes nemokėjo. Vėliau jis tablečių pasiūlė Rokui ir E. P.. Jis jiems pasiūlė pirkti tas tabletes. Antrą kartą pasiėmė dar dvi tabletes tam, kad parduotų P.. Tiksliai nepamena, kur perdavė tas tabletes P., atrodo, kad autobuse. Iš Petrošių paėmė 10 litų už vieną tabletę, tai už abi tabletes 20 litų.

Jis nežino, ar tuo metu, kai Z. A. jam davė tas tabletes, žinojo, kiek jis turi metų. Nežino, ar Z. A. galėjo suvokti jo amžių. Jis to niekada nebuvo klausęs. Z. A. jam nesakė, kad negalima vartoti tų tablečių. Jis nežinojo, kad šių tablečių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos. Jam sakė, kad tai raminamieji, tai jis tiek ir težinojo apie tas tabletes. Jis apgavo Z. A., kai jam pasakė, kad tų tablečių reikia jam pačiam, nes blogai miega.

Kaltinamasis Z. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad R. A. yra jo pusbrolio sūnus. 2012 m. gruodžio mėnesį jis turėjo vaistus „Lorafen“, juos turi ir dabar. Tuos vaistus naudoja sau, juos jam išrašo gydytoja. R. A. vieną kartą davė vieną tabletę „Lorafen“, nes jis jo paprašė. R. A. sakė, kad per pusę tą tabletę persipjaus, sakė, kad jam labai gerai būna nuo tos tabletės. Jis R. A. davė tik vieną tabletę, nes R. A. jam padėdavo namuose. Jis R. A. sakė, kad jam negalima vartoti tų tablečių, nes žino, jog vaistų instrukcijoje yra parašyta, kad tų vaistų negalima duoti kitiems žmonėms. Gydytoja, kuri išrašė jam tuos vaistus, buvo minėjusi, kad negalima duoti kitiems žmonėms. Tuos vaistus jis vartoja daug metų. Visada naudoja tuos pačius vaistus „Lorafen“. Tų vaistų per dieną išgeria vieną tabletę vakare, prieš eidamas miegoti. Gydytoja tų tablečių išrašo porai mėnesių. Atsimena, kai buvo apklaustas policijoje. Ten duodamas parodymus pasakė taip, kaip buvo. Tyrėjai sakė, kad R. A. davė vieną tabletę, tyrėja jam pasakė, kad gal jis neatsimena, kiek tablečių davė R. A., ir parašė, kad jis sakė, jog R. A. davė dvi tabletes. Tuo metu, kai jį apklausinėjo policijoje, advokatas dalyvavo.

Jis nesupranta, kas yra psichotropinės medžiagos. Galvoja, kad vaistai „Lorafen“ yra tiesiog vaistai, kurie yra skirti jam. Jis nebūtų R. A. davęs tų vaistų, jeigu šis nebūtų jo prašęs. Pats vartoja dar kitokių vaistų ryte, po valgio. Blogai vertina savo tokį elgesį, gailisi dėl to.

Šiuo metu R. A. yra 18 metų. Tuo metu, kai davė jam tą tabletę, nežinojo, kiek jam yra metų, nesidomėjo. Žinojo tik, kad jis yra nepilnametis.

Liudytoja K. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai paskambino R. mokytoja ir pasakė, kad R. blogai jaučiasi. Pasakė, kad jam pasidarė bloga, jis susmuko, pradėjo vemti. Nuo mokyklos iki medicininio punkto yra apie 100 metrų. Mokytoja jai paskambino tada, kai jis jau buvo su lašeline. Ji su sutuoktiniu atvažiavo pasižiūrėti. Rokas buvo išbalęs, prijungta lašelinė, jis nieko nesakė. Kai R. atsigavo, jį pasodino į automobilį, jis buvo apsvaigęs. Iš pradžių jis sakė, kad jam bloga nuo traškučių. Tada ji pasakė, kad jam bloga ne nuo traškučių, ir paprašė, kad jis nemeluotų. Pagrasino, kad jeigu jis meluos, veš jį į policiją. Kai pagąsdino policija, Rokas pasakė, kad R. A. jam davė vitaminą, tai yra tabletę, rausvos spalvos. R. pasakė, kad suvalgė tą tabletę. Paskui ji namuose darė kratą. Apžiūrėjo kuprines, viską. Kuprinėje rado dar pusę tabletės. Tą tabletę nunešė į mokyklą. Tą tabletę paėmė tyrimams. Paskui dar pirko šlapimo testą. Tą testą pasiliko gydytojai. Ji su abiem savo anūkais kalbėjo apie tas tabletes. Ji nežinojo, kad didysis anūkas E. vartoja, žinojo tik apie R. Didžiajam anūkui nebuvo bloga ir ji apie jį nieko nežinojo. Edgaras pasakė, kad neėmė tų tablečių.

Nepilnametis liudytojas R. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad

jam yra 14 metų. Mokosi mokykloje, mokslai sekasi gerai. Jam R. A. pasiūlė tablečių. Jis pasakė, kad tai yra vitaminai. Jis jų paėmė, suvalgė prieš pamoką, paskui pasijuto blogai. Ar tas tabletes gavo ar pirko, tiksliai nepamena. Supranta, kad negalima gerti visokių vaistų. Jis nežino, kiek kartų bandė tą tabletę, nepamena. Pažįsta D. J.. Jis ėjo į jų mokyklą. D. J. buvo R. A. klasiokas. D. J. jam nesiūlė jokių tablečių. Tabletes siūlė tik R. A..

Liudytojas E. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad to įvykio su tabletėmis visiškai neatsimena. Paskelbus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2012-12-04 R. A. jam pasiūlė vieną tabletę pabandymui. Tokią pačią tabletę įsigijo ir jo brolis R. P.. Jis suvartojo visą tabletę, brolis pusę. 2012-12-06 jis su broliu, važiuodami mokykliniu autobusu, vėl įsigijo iš R. A. po tabletę, už kurias sumokėjo po 5 Lt. Broliui pasidarė bloga ir jį seneliai išvežė į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Močiutė brolio kuprinėje rado pusę tabletės, kuri galėjo likti iš 2012-12-04, nes tą dieną brolis suvartojo pusę tabletės. Be to, nurodė, kad tos tabletės buvo tokios įdomios, todėl sugalvojo pabandyti. Tabletė atrodė kaip žirniukas. Jis nežinojo tos tabletės poveikio ir nebijojo, kad nuo tabletės gali pasidaryti bloga. Tabletes jam pasiūlė R. A.. Jis iš R. A. du kartus gavo tas tabletes. Pirmą kartą R. A. davė nemokamai, o antrą kartą jis už tas tabletes sumokėjo. Jam D. J. jokių tablečių nesiūlė. Abu kartus tas tabletes jis gavo iš R. A. autobusiuke. R. A. siūlė tas tabletes ne visiems. Jis nežino, kodėl R. A. tas tabletes siūlė tik jam ir jo broliui R. P.. Jis su D. J. apie tabletes niekada nekalbėjo.

Liudytojas D. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis tiksliai nepamena įvykio dėl tablečių. Paskelbus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2012 m. prieš šv. Kalėdas jis įsigijo iš R. A. raminamųjų tabletę. Tokių vaistų prašė E. ir R. P.. Jiems R. A. tabletes pardavė už kelis litus, tačiau kiek kartų jiems pardavė, nežino. Be to, nurodė, kad jis nežino, kam jam buvo reikalinga ta tabletė, tai buvo prieš dvejus metus. Šiaip sugalvojo ir viskas. Ten buvo raminamieji, jis išgėrė tą tabletę, pasijuto ramesnis. Neatsimena tiksliai, kodėl tabletės prašė R. A.. Gal R. A. buvo pasigyręs, kad gali gauti tą tabletę, todėl jo ir paprašė. Tai buvo vienintelis kartas, kai prašė ir naudojo tą tabletę. Jis pats niekam neplatino tų tablečių ir P. tų tablečių nedavė. Jis su R. A. buvo labai geras draugas, tai jis jam pasisakė, kad tas tabletes pardavė P.

Liudytoja N. A. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai iš mokyklos paskambino socialinė darbuotoja ir paaiškino, kad dėl R. jai reikia atvykti į mokyklą, nes R. autobuse davė R. P. kažkokias tabletes ir šis yra ligoninėje. Atvykus mokykloje paaiškino, kad R. davė tabletę R. P. ir šiam pasidarė bloga. Paklaustas, R. jai papasakojo, kad tabletę gavo iš Z. A.. Z. A. gyveno tame pačiame name, kur ir jie gyvena. Jų šeima ir R. visada Zigmui padėdavo namuose, važiuodavo į parduotuvę ir kt. Z. A. žinojo, kiek Robertui buvo metų. Sūnus R. jos klauso. Šeimoje problemų nėra.

Iš 2012-12-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos soc. darbuotoja B. J. pateikė pusę rusvos spalvos tabletės (t.1. b. l. 11).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pateikta rusvos spalvos apvalios formos tabletės pusė (t.1, b. l. 12–13).

Iš 2013 04 30 specialisto išvados Nr. 140-(79)-IS1-2230 matyti, kad tirti pateiktos tabletės sudėtyje, kurią pateikė B. J., yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio kiekis nenustatytas dėl mažo tirti pateikto medžiagos kiekio (t.1, b. l. 20–21).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad „LORAFEN 2,5 mg“ tabletėje yra 2,5 mg psichotropinės medžiagos (t.1, b. l. 24).

Iš 2013-03-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. A. pateikė dėžutę su pavadinimu „Lorafen“, kurios viduje – informacinis lapelis (t.1, b. l. 38).

Iš 2013-03-12 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaistų pakuotės „Lorafen“ ir informacinio lapelio apžiūra, jame yra informacija šio vaisto vartotojui (t.1, b. l. 39–42).

Iš Šeimos gydytojos K. G. rašto matyti, kad 2012 12 06 R. P. buvo atvežtas pas ją į kabinetą. 20-12-07 išsiaiškinus blogos savijautos priežastis ir atlikus narkotinių medžiagų testą stebėta teigiama reakcija į benzodiazepinus (t.1, b. l. 46–47).

Iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) r. pirminės sveikatos priežiūros centro rašto matyti, kad Z. A. skirtas receptinis vaistas „Lorafenas“ (t.1, b. l. 49).

BK 260 str. reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavus ar kitaip jas platinus, o BK 261 str. reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams.

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 260 str. 1 d., nes jis įgijo, gabeno, laikė ir perdavė bei pardavė keturias tabletes E. ir R. P., kurių vienos tabletės sudėtyje buvo 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo. Kaltinamasis R. A. kaltu visiškai prisipažino dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, be to, jo kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina liudytojų parodymai ir byloje esantys anksčiau šiame nuosprendyje išdėstyti rašytiniai įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamojo posėdžio metu.

Kvalifikuojant veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, atitinkamos medžiagos kiekio nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą bei jo atsakomybės apimtį. Nusistovėjusioje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai neteisėtai disponuojama įvairių rūšių narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, visų medžiagų kiekiai turi būti sumuojami ir nustatomas visų medžiagų bendras kiekis, nes įstatyme kalbama apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį apskritai, o ne apie atskiros rūšies tų medžiagų kiekį. BK 269 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog kokį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nurodoma, kad lorazepamo nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,01 g, o bylos duomenimis nustatyta, kad E. ir R. P. kaltinamasis perdavė keturias tabletes, kurių vienos tabletės sudėtyje buvo 2,5 mg psichotropinės medžiagos – lorazepamo, todėl ši R. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 260 str. 1 d.

Kaltinamojo Z. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 261 str., nes jis platino psichotropines medžiagas nepilnamečiam R. A.. Be paties kaltinamojo Z. A. prisipažinimo kaltu, jo kaltė įrodyta liudytojų ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išdėstytais anksčiau šiame nuosprendyje, surinktais ikiteisminio tyrimo metu bei ištirtais teisiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems R. A. ir Z. A. atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, jų asmenybes, taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis R. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas gerai, kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, psichotropinės medžiagos kiekis nedidelis. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant.

Kaltinamasis Z. A. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra neįgalus nuo vaikystės, nusikaltimo padarymo motyvai nesavanaudiški, ligotas ir šiuo metu, psichotropinės medžiagos kiekis nedidelis.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kita vertus, tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad Z. A. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, toks bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje už padarytas sunkias nusikalstamas veikas, t. y. laisvės apribojimas.

Daiktiniai įrodymai – vokas su tyrimo objekto pakuote ir tuščia vaistų pakuotė „Lorafen“, kurie saugomi Tauragės AVPK Logistikos skyriuje, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu ir nubausti jį pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams įpareigojant tęsti mokslą ir vadovaujantis LR BK 82 str. paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti nustatant vienerių metų terminą.

R. A. kardomąją priemonę palikti tą pačią.

Z. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 261 str. ir nubausti jį pritaikius LR BK 54 str. 3 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, uždraudžiant jam skirtus vaistus perduoti kitiems asmenims.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus – voką su tyrimo objekto pakuote ir tuščia vaistų pakuote „Lorafen“, kurie saugomi Tauragės AVPK Logistikos skyriuje, – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.