Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims D. P. ir A. P. bei išvadą teikiančios institucijos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., A. P. ir R. P. dėl suinteresuoto asmens D. P. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos jam nustatymo ir globėjo paskyrimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos I. P. pareiškimą tenkinti, t. y. nustatyti, kad jo sūnus D. P. yra neveiksnus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei nustatyti jam globą ir paskirti sūnaus globėja motiną I. P.. Paaiškino, kad sūnus nekalba, nevaikšto, jam reikalinga priežiūra visą parą. Sutuoktinė I. P. dirba naktimis, todėl naktį sūnų prižiūri jis, o sutuoktinė – dieną, savaitgaliais prižiūri kartu. Suinteresuotas asmuo R. P. dirba, po darbo padeda žmonai. Sūnus pažįsta artimus asmenis. Jausmus išreiškia verkiant ar mušant save. Pats pasakyti negali, kad jam kažkas negerai. Pats jokių sprendimų nepriima.

Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, suinteresuotas asmuo D. P. į teismo posėdį nekviestas ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. 2020 m. balandžio 17 d. išvadoje nurodoma, kad pareiškimas atitinka D. P. interesus, neprieštaraujama, kad jo globėja ir turto administratore būtų paskirta motina I. P. (b. l. 33–35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Tokiam asmeniui teismo sprendimu skiriama globa (Lietuvos Respublikos CK 3.277 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Esant reikalui, kai neveiksnus tam tikrose srityse asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas skiria turto administratorių, kuriuo gali būti globėjas ar kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus.

Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. Kita vertus, EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis Nr. e3K-3-280-684/2019).

Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius socialinio darbuotojo išvadoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo D. P. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes: jis nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto ar monetos nominalo, nesuvokia, kas yra pinigai; nepažįsta laikrodžio, nesiorientuoja laike; neskaito, nerašo, nemoka skaičiuoti, nekalba; negali savarankiškai užpildyti ir pasirašyti jokių dokumentų; savarankiškai savo sveikata pasirūpinti negali, lankantis pas gydytojus ar vykstant į medicinines įstaigas reikalinga artimųjų pagalba; nesuvokia kokiomis ligomis serga, kokius vaistus geria, neparodo, jei ką skauda; reikalinga jį nuolat stebėti, kad suprasti jo būklę; pats neapsirengia, neapsiprausia, nesusitvarko tualete; nejuda, dienas leidžia gulėdamas lovoje; pats maisto nepasigamina, savitvarkos įgūdžių neturi; negalima palikti vieno be priežiūros, nes gali užsigauti, nukristi nuo lovos (b. l. 10 – 12).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P. konstatuojamas – gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F73.1) (b. l. 54–59). Pagal savo psichikos būklę D. P. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti visose turtinių santykių ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl psichikos būklės D. P. negali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens D. P. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, atsižvelgdamas į jos fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens D. P. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-315/2020 šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: turtinių santykių sritys – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.) (10.1.5 punktas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) (10.1.6 punktas); ir asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) (10.2.2 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (10.2.6 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą.

Pripažinus suinteresuotą asmenį D. P. neveiksniu nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pagrindas nustatyti jam globą nurodytose santykių srityse bei paskirti jo globėją (Lietuvos Respublikos CK 3.277 ir 3.245 straipsniai).

Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais tam tikrose srityse, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių tose srityse, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 3.240 straipsnis), t. y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais. Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesus, jų įgyvendinimą ir užtikrinti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teisių apsaugą ir gynybą. Skiriant globėją, yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikroje srityje asmenį, o neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens globėju, būtina atsižvelgti į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 3 dalis). Neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. P., suinteresuoti asmenys R. P. ir A. P., prašo teismo pripažintino neveiksniu tam tikrose srityse D. P. globėja paskirti pareiškėją – motiną – I. P.. I. P. kandidatūrai pritaria ir išvadą teikianti institucija – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius – bei suinteresuoto asmens D. P. atstovė advokatė J. B..

Suinteresuotas asmuo I. P. neteista ir administracine tvarka nebausta, nėra pripažinta neveiksnia kuriose nors srityse, dirba, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, pagal sveikatos būklę gali globoti sūnų D. P. (b. l. 13–15, 49, 69–70). Kitų asmenų, norinčių globoti suinteresuotą asmenį D. P., šiuo metu nėra.

Teismas, įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, vadovaudamasis išimtinai negalią turinčio suinteresuoto asmens D. P. interesais, daro išvadą, kad suinteresuoto asmens I. P. kandidatūra yra tinkama ir ji skirtina pripažintino neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse D. P. globėja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. P. pareiškimą tenkinti visiškai.

Pripažinti D. P., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- pilietinių ir politinių teisių sritis.

Nustatyti neveiksniu nurodytų santykių srityse pripažintam D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) globą nurodytose srityse ir jo globėja tose srityse paskirti I. P., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.