Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Raguvilė“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Nacionaliniam sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl atrankos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. gruodžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros atrankos išvados „Dėl UAB „Raguvilė“ planuojamos ūkinės veiklos – nepavojingų atliekų tvarkymo, adresu (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“, kuria konstatuota, jog pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją, UAB „Raguvilė“ planuojamai ūkinei veiklai – nepavojingų atliekų tvarkymui – kuri bus vykdoma žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) privalomas.

Pagrindiniai atrankos, kuri atliekama planuojamai ūkinei veiklai, reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje bei Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“) (toliau – Metodiniai nurodymai).

PAV įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Atsakingoji institucija atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į: 1) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką; 2) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenų pobūdį, vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią.

Pagal PAV įstatymo 1 ir 2 priedus, yra nustatytas planuojamos ūkinė veiklos rūšių sąrašas, pagal kurį privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, atranka turi būti atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Nagrinėjamu atveju atranka dėl PAV pradėta vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir 2 priedo 11.5 papunkčiu - nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų.

Įvertinęs paminėtą įstatyminį reglamentavimą ir pareiškėjos pateiktus įrodymus (raštai) teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, jog Agentūra priimdama Atrankos išvadą padarė procedūrinius pažeidimus, praleisdama įstatymo nustatytus terminus atrankos išvadai ar privalomam atlikti poveikio aplinkai vertinimui pateikti, arba nustatytus terminus pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti, skaičiuojamus nuo atrankos informacijos gavimo dienos, kadangi pareiškėja 2019 m. kovo 25 d. raštu Nr. 1 pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados gavimo, tačiau atsakovė tik 2019-05-08 raštu Nr. (N3r0.4)-A4, t. y. praėjus 30 darbo dienų nuo rašto pateikimo, pateikė pastabas; nors pakoreguota informacija pakartotinai atsakovei buvo pateikta 2019-07-17 raštu Nr. 2, tačiau pastabos pateiktai informacijai (pakartotinai) gautos iš atsakovės tik 2019-08-21 raštu Nr. (N30R.4)-A4E, t. y. po 23 darbo dienų; trečią kartą papildyta informacija pateikta atsakovei 2019-10-19 raštu Nr. 3, tačiau Išvada su pastabomis pateikta po 31 darbo dienos, nors remiantis PAV įstatymo nustatytais terminais atsakymas ir/ar išvada turėjo būti pateikti per 10 darbo dienų. Tačiau teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, ne visi procedūriniai pažeidimai vertinami kaip lemiantys skundžiamo administracinio akto neteisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vienas iš skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų yra konstatavimas fakto, kad priimant šį aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Jei procesinių taisyklių pažeidimas galiojančių teisės aktų tiesiogiai nesiejamas su priimto administracinio akto neteisėtumu, būtina įvertinti, ar toks pažeidimas galėjo turėti įtakos teisingam faktinių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, t. y. priimto akto pagrįstumui. Įvertinęs teisinį reglmentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nurodyti procedūriniai pažeidimai, t. y. pastabų ir Išvados pateikimas praleidus Įstatymo nustatytą terminą iki 21 darbo dienos, šiuo atveju negali būti traktuojami kaip reikšmingai pažeidžiantys pareiškėjos teises ar lemiantys objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Išvados nepagrįstumą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Agentūra pažeidė PAV įstatymo 6 str. 7 d., kadangi reikalavo papildomos informacijos, kurios nenurodė pirmą kartą nagrinėdama atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Kaip pavyzdžiui: i) Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdyba pateiktus dokumentus buvo išnagrinėjusi ir per nustatytą terminą nepateikė jokių reikalavimų ir/ar pastabų, tačiau gautoje Išvadoje numatytas reikalavimas - PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo prašo išnagrinėti rizikos ekstremaliųjų situacijų atsiradimo tikimybes ir numatyti prevencines ir likvidavimo priemones; ii) Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pirmame dokumente pateikė pastabas, kurios buvo ištaisytos, tuo tarpu pateikiant Išvadą atsirado Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos prašymas nagrinėti vietos ir technologines alternatyvas.

PAV įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad atsakingoji institucija, nagrinėdama pagal jos motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus atrankos informacijos ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tačiau galėjo jų pareikalauti.

Teismo vertinimu, nurodyta teisės norma, iš esmės Agentūrai ar PAV subjektui draudžia reikalauti informacijos ir (ar) dokumentų, kurių jis nenurodė pirmą kartą nagrinėdamas atrankos informaciją. Tačiau ši teisės norma suformuota taip, kad PAV subjektas, negali teikti pakartotinio prašymo (pastabų), jei jis jau buvo suformavęs savo poziciją ir pastabas.

Teismas pažymi, kad PAGD 2019 m. balandžio 24 d. rašte nurodyta, jog pateiktuose poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose neįvertinti bei nenurodyti sprendimai dėl minimalaus vandens kiekio gaisrų gesinimui, privažiavimo vietos prie vandens telkinio, jo ženklinimo, bei atstumo iki tolimiausios gesinimo vietos pagal ugniagesių tiesiamą liniją, tačiau jame nėra išdėstoma aiški PAV subjekto pozicija dėl aplinkos poveikio vertinimo reikalingumo, taip pat nenurodomos išvados ar motyvuotas PAV situacijos vertinimas.

PAGD 2019 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 9.4-3-1823 nurodyta, jog patikslintoje paraiškoje nėra nurodyta: 1) ar užtikrinamas reikiamas vandens kiekis gaisrų gesinimui planuojamame vandens telkinyje, 2) ar prie šio vandens telkinio užtikrinamas tiesioginis vandens paėmimas automobiliniams siurbliams, 3) ar prie vandens telkinio įrengiami tinkami privažiavimo keliai gaisrų gesinimo automobiliams, 4) kaip numatoma papildyti vandens atsargas reikalingas gaisrų gesinimui, 5) taip pat nėra užsimenama apie alternatyvias gesinimo priemones (smėlis, putokšlis ar kitos tinkamos priemonės) laikomas atliekų gaisrų gesinimui, todėl pateiktas siūlymas išnagrinėti galimą reikšmingą poveikį dėl PŪV pažeidžiamumo rizikos ekstremaliųjų situacijų (gaisro) atsiradimo tikimybės ir šios situacijos likvidavimo bei nurodyta, kad poveikio aplinkai vertinimo metu būtų išnagrinėtos ekstremalių situacijų atsiradimo rizikos tikimybės, numatytos prevencinės ir likvidavimo priemonės. Taigi, PAV subjektas šiame rašte iš esmės nurodė, kad PŪV reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Teismas pažymi, jog įvertinus PAGD 2019 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 9.4.-710 bei 2019 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. 9.4.3-1823, matyti, jog abiejuose raštuose yra nurodytos aplinkybės dėl PŪV rizikos gaisro atveju ir jo likvidavimo, tačiau PAGD 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 9.4.-710 konkrečiu atveju nebuvo suformavęs jokių pastabų ir pasiūlymų dėl PAV situacijos vertinimo. Tuo tarpu PAGD 2019 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 9.4-3-1823 ne tik nurodytos aplinkybės dėl PŪV rizikos gaisro atveju ir jo likvidavimo, tačiau ir nurodyta, jog PŪV reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Taigi, teismo vertinimu, PAGD 2019 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. 9.4-3-1823 negali būti traktuotinas kaip reikalaujantis naujos informacijos ir (ar) duomenų, kurių galėjo pareikalauti anksčiau, ir tuo pažeidžiantis PAV įstatymo 6 straipnsio 7 dalį.

Teismas taip pat pažymi, kad iš Kriterijų vertinimo lentelės matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pirmame dokumente pateiktos pastabos, kuriose nurodyta, jog PAV atrankos dokumente nurodyta atliekų laikymo 2A zona pagal detalųjį planą yra numatyta želdiniams, o jeigu pasirinkta vieta plauojam kaip atliekų laikymo zona, turi būti koreguojami detaliojo plano sprendiniai, nebuvo ištaisytos. Tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019-11-15 rašte Nr. (5.1.42E)A5-508 pateiktas siūlymas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2018-09-19 pavedimu Nr. S-3157 Aplinkos ministro 2018-09-25 įsakymu Nr. D1-851 sudarytos komisijos pažymoje 2018-11-07 pateiktą rekomendaciją Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei nebeplanuoti teritorijų planavimo proceses įmonių, kurių veikloje gali kilti nemalonūs kvapai, turintys neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, atlikti PAV, kurio metu būtų įvertintas suminis planuojamos ūkinės veiklos ir planuojamojoje teritorijoje esamų įmonių poveikis aplinkos komponentams bei visuomenės sveikata, vertintinas kaip pažeidžiantis PAV įstatymo 6 straipsnio 7 dalį.

Tačiau teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog pirmajame pateikimo dokumente atsakovės pastabos buvo vienokio pobūdžio, o pateikus trečiąjį dokumentą, pastabos pasipildė ir atsirado nauji reikalavimai. Įvertinus Agentūros 2019-05-08 rašte Nr. Nr. (30.4)-A4 pateiktas pastabas matyti, kad jau pirmą kartą Agentūrai teikiant pastabas dėl atrankos informacijos, rašto 7 p. pareiškėjai buvo pasiūlyta papildyti informaciją apie ekstremalių įvykių ir situacijų susidarymo tikimybę ir prevenciją bei valdymą įvykus incidentui; vertinant planujamos ūkinės veiklos ekstremalių įvykių riziką taip pat paprašyta išnagrinėti atliekų griūties ir kt. atvejus, tuo tarpu rašto 13 p. buvo nurodyta, atsižvelgiant į tai, kad veikla planuojama šalia kitų pramonės, komercijos ir atliekų tvarkymo veikla užsiimančių įmonių, patikslinti informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai sąveiką su šių įmonių keliamu poveikiu aplinkai. Taigi, darytina išvada, kad jau pirminėse Agentūros pastabose dėl atrankos informacijos buvo keliamas reikalavimas įvertinti ekstremalių situacijų atsiradimo tikimybes, numatyti jų prevencines ir likvidavimo priemones bei įvertinti suminį planujamos ūkinės veiklos ir planuojamojoje teritorijoje esamų įmonių poveikį aplinkai.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog Atrankos išvada yra nepagrįsta, kadangi joje nenustatytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, be to Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas, išnagrinėjęs ir įvertinęs atrankos informaciją ir motyvus, pateikė siūlymą poveikio aplinkai vertinimo neatlikti. Taip pat per visą atrankos informacijos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo gautas nei vienas visuomenės kreipimasis dėl informacijos patikslinimo ir/ar paaiškinimo, kas paneigia atsakovės motyvus dėl reikalavimo atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Teismas pažymi, kad PAV įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuotos atsakingos institucijos ir PAV subjektų funkcijos. Pirmame (1) minimo straipsnio dalies punktuose yra išdėstytos atsakingos institucijos, t. y. Agentūros funkcijos: 1) koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus; 2) nagrinėja atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo; nagrinėja, vertina ir tvirtina programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Šiame punkte nurodytų dokumentų nagrinėjimo tvarką nustato aplinkos ministras; 3) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija. Ketvirtame (4) minimo straipsnio dalyje reglamentuotos PAV subjektų funkcijos: PAV subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus.

Taigi, minėtos teisės normos analizė leidžia teigti, jog PAV sujektų veikla atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese yra labiau patariamoji, tuo tarpu sprendimo teisė dėl atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo yra suteikta Agentūrai, kuri sprendimą priima įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo.

Agentūrai sprendžiant, ar būtina atlikti PAV, svarbūs Įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant turi būti priimama PAV atrankos išvada. Kaip nurodoma LVAT praktikoje, PAV įstatymo 7 straipsnio 4–7 dalyse įtvirtintu reguliavimu siekiama optimalaus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir suinteresuotos visuomenės, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti poveikį, interesų derinimo. Atliekamos atrankos metu pakanka įvertinti, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti poveikį, šiame etape nesprendžiant dėl konkretaus galimo poveikio masto. Be to, aiškinant Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį lingvistiniu būdu, administracinių teismų praktikoje konstatuota, kad PAV įstatymas nustato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija priimdama išvadą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti išvadą atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar jo neatlikti, nedetalizuoja (LVAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261- 1078/2007). Tokio sprendimo (išvados atlikti PAV ar jo neatlikti) priėmimas paliekamas atsakingos institucijos diskrecijai (LVAT 2011 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2371/2011).

Nagrnėjamu atveju, iš Atrankos išvados matyti, kad Agentūra laikėsi įstatyminio reglamentavimo ir priimdama Išvada, kuria nusprendė dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, įvertino PAV atrankos subjektų pateiktas išvadas.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento rašto matyti, jog ji vertino aplinkos oro taršą, duomenis apie aplinkos oro taršos mažinimo priemones, keliamo triukšmo dydį ir konstatvo, jog pagal Atrankoje pateiktus duomenis, nebus pažeisti reglamentuojami ribiniai dydžiai. Taip pat nurodė, jog pagal Atrankoje pateiktus duomenis, planuojama ūkinė veikla nėra susijusi su kvapų susidarymu: nebus tvarkomos biologinės ar kitos atliekos, nebus naudojamos cheminės medžiagos, skleidžiančios kvapus, todėl nurodė, jog PAV nėra būtinas.

Tačiau teismas pažymi, kad Agentūrai priimant sprendimą ar PŪV yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, ypatingą reikšmę turi atrankos kriterijų dėl poveikio aplinkai vertinimo reikšmingumo, įvertinimas. Iš Kriterijų vertinimo lentelės matyti, kad, kaip reikšmingi yra įvertinti net 15 iš 31 kriterijų. Teismo vertinimu, nustatyti atrankos kriterijai dėl planuojamo ūkinės veiklos, kaip pavyzdžiui 2 p., kad pareiškėja planuoja vykdyti ūkinę veiklą teritorijoje, kurios gretimybėje yra didelis atliekų tvarkymo ir pramonės įmonių susitelkimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginiai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), todėl galimas akumuliuojantis poveikis aplinkai, kurį PŪV gali sukelti kartu su kitomis planuojamos teitorijos gretimybėse jau vykdomomis bei numatomomis vykdyti veiklomis, taip pat 8 p., kuriame numatyta pareiškėjos PŪV pažeidžiamumo rizika dėl ekstremalių įvykių; taip pat nustatyti kriterijai dėl PŪV vietos, kaip pavyzdžiui 2 p., kad PŪV sklypas patenka į gamtinį karkasą, todėl mažiausias priklausomųjų želdynų plotas privalo būti 50 proc. nuo viso sklypo ploto, t. y. 2011 m², o pagal pateiktą informaciją planuojama, kad šioje sklypo dalyje bus laikomi konteineriai su planuojama pagaminti produkcija, tuo neužtikrinant Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtintimo“ reikalavimų įgyvendinimo, bei 3 p., kad gretimybėse (už 50 m.) yra gyvenamoji aplinka ir kad PŪV galimai įtakos transporto padidėjimą, triukšmo, oro taršos padidėjimą, vizualinę taršą bei neigiamą psichoemocinį poveikį visuomenei, yra pakankami išvadai, kad planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

Be to, kaip paminėta aukščiu, nagrinėjamu atveju atranka dėl PAV pradėta vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir 2 priedo 11.5 papunkčiu - nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų. Teismas pažymi, kad pagal pareiškėjos pateiktą informaciją, planuojamas pareiškėjos laikyti vienu metu atliekų kiekis – 5300 tonų, t. y. 53 kartus viršijantis PAV įstatyme nustatytą mažiausią ribinį dydį, be to per metus planuojama pagaminti iki 20 000 t gumos smulkinių, kurių laikymo terminas nereglamentuojamas, o produktui neatitikus reikalavimų, jis priskiriamas atliekoms, todėl teismas sutinka su Aplinkos apsaugos agentūros pozicija, jog tai rodo, kad pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos mastas yra labai didelis, o vien tai jau leidžia daryti preliminarią išvadą, jog PAV atlikti reikalinga dėl galimos rizikos, galimo reikšmingo poveikio aplinkos elementams, o per juos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o toks vertinimas atrankos dėl PAV procese neatliekamas.

Teismas taip pat pažymi, jog privalomas poveikio aplinkai vertinimas nereiškia, kad veikla toje vietoje bus draudžiama, tai reiškia, kad reikalingas tik išsamesnis tiesioginio ar netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui, nagrinėjimas ir vertinimas.

Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, jog Agentūros išvada, kad pareiškėjos PŪV - nepavojingų atliekų tvarkymo veikla - atsižvelgiant į veiklos pobūdį, veiklos teritoriją ir veiklos mastą, galimai darys reikšmingą poveikį aplinkai, todėl turi būti atliekamas tokios PŪV poveikio aplinkai vertinimas yra teisėta ir pagrįsta.

Teismui konstatavus, kad Išvada yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos reikalavimo - įpareigoti Agentūrą priimti naują atrankos išvadą dėl UAB „Raguvilė“ planuojamos ūkinės veiklos. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismui atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; administracinė byla Nr. A-3555-261/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Raguvilė“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.