Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-468-814/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
1-468-814/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00426-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
J. J. K.
Nukentėjusysis
A. I.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-468-814/2020Proceso Nr. 1-03-2-00426-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1;2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.4.1.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei,kaltinamajam J. J. K.,nukentėjusiajam A. I.,nedalyvaujant civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kalvarijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, našlys, gyvenanntis ir gyvenamąją vietą deklravęs(duomenys neskelbtini) , teistas :

1) 2001 m. sausio 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 234 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 45 straipsnio 6 dalies 2 punktą, bauda 100 MGL (12 500 Lt) (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.);

2) 2008 m. birželio 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi 2001 m. sausio 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė sušvelninta ir paskirta 40 MGL (5000 Lt) bauda;

3) 2013 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2013 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. K. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. saplio 4 d. apie 16.40 val. virtuvėje, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilusio konflikto su A. I., tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kietu buku daiktu sudavė vieną smūgį sėdinčiam nukentėjusiajam A. I. į galvą ir smūgį į kairę ranką. Taip, tokiu būdu, tokiais veiksmais padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio žasto srityje, nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, J. J. K. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad tai galėjo būti 2018 m. spalio 4 d. Jis iš ryto ruošėsi važiuoti į Kauną pas seserį. Apie 11 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo V. V. ir A. I. Ateidami jie atsinešė pusė butelio samanės. Dar atėjo V. B. ir M.. Atsineštą samanę išgėrė penkiese. B. su M. išėjo. Liko su A. I. ir V. V. Jiems jis padavė du eurus samanei nusipirkti ir pasakė, kad pas jį jie negrįžtų, nes jis turi išvažiuoti. A. I. ir V. V. nusipirkę samanės butelį vėl grįžo pas jį. Jis jų prašė išeiti gražiuoju, bet jie nėjo. V. V. vartojo jo atžvilgiu keiksmažodžius, o A. I. pasakius, kad jis yra vyr. leitenantas, jis į tai I. atsakė, kad ne vyr. leitenantas, o zekas. Žodis po žodžio ir jie apsipyko. A. I. išsitraukė peilį, o jis iš spintelės stalčiaus pasiėmė kočėlą su rankenomis, skirtą tešlai kočioti. A. I. stojant nuo kėdės, trenkė jam kočėlu. Jis taikė nukentėjusiajam į dantis, bet pataikė į nosį. Kočėlu sudavė vieną kartą labai stipriai. Suduodamas nukentėjusiajam galėjo padaryti kraujosruvas abiejų akių vokuose, nuo smūgio galėjo pajuosti akys, galėjo padaryti sužalojimus kairio žasto srityje, nosies kaulų lūžimą, muštines žaizdeles nosies nugarėlėje. Sutinka, kad savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Po sudavimo nukentėjusiajam, kočėlas iškrito jam iš rankų. Tada V. V. kočėlu trenkė jam į galvą. Po to V. V. ir A. I. išbėgo iš kambario. Suduodant smūgį A. I., kočėlas galėjo nuslysti ir pataikyti jam į kairę ranką. Po smūgio sudavimo A. I. atsisėdo ir laikėsi už nosies. Iš nosies smarkiai bėgo kraujas. Virtuvė, laiptai, laiptinė buvo pilna kraujo. Nukentėjusiajam sudavė, žinodamas jo praeitį ir išsigandęs, kad jam nedurtų. Nukentėjusysis I. tąkart jam peiliu negrasino. Dėl išgerto alkoholio pasidarė piktesnis, tačiau jo veiksmams ir poelgiui suvartoto alkoholio kiekis reikšmės neturėjo, viską pamena gerai ir blaivas būdamas būtų taip pasielgęs. Neigiamai vertina savo elgesį, nereikėjo to daryti. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu 117,39 Eur sumai sutinka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. I. kaltinamajam atleido.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo J. J. K. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

nukentėjusysis A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. J. K. pažįsta apie metus laiko, jie gyvena tame pačiame name tik kitoje laiptinėje. Jam žinoma, kad J. buvęs kariškis, gyveno vienas, pas jį dažnai lankydavosi V. V. Jis su J. jokių ryšių nepalaikė, susitikę tik pasisveikindavo. 2018 m. spalio 4 d., apie 11 val. jis užėjo pas J. K. Ten buvo V. V., abu buvo neblaivūs. Ant stalo buvo tuščias degtinės butelis. V. jo paprašė nupirkti alkoholio. Jis, nupirkęs alkoholio, sugrįžo pas J. Kiek pamena, išgertuvės vyko virtuvėje prie stalo. Prie stalo sėdėjo jis ties viduriu, iš kairės sėdėjo J., o iš dešinės sėdėjo V. Išgertuvių metu, tikslaus laiko nepamena, kilo žodinis konfliktas, J. jį pavadino pedofilu, jis supykęs pasakė J. užsičiaupti. J. tuo metu rūkė, jis paprašė palikti jam parūkyti. J. nieko nesakęs atsistojo, pasiėmė medinį kočėliuką ir juo sudavė jam apie du smūgius į galvą, pataikė į nosį. Nuo suduotų smūgių jis pradėjo kraujuoti. J., sudavęs smūgius, iš virtuvės išėjo į kambarį. Jis nuėjo į kambarį pas J. pasiteirauti, už ką jis jam sudavė ir tuo metu jis sužalojo J., todėl jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to jis išėjo iš J. buto. Įvykio metu buvo V., kuris matė įvykį. Sugrįžęs namo, jis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Pamena, kad pas jį atėjo V. Nurodo, kad jis buvo sužalotas virtuvėje. J. šonkaulių jam tikrai nesulaužė, tai jis galėjo susižaloti pats ir net anksčiau, tačiau kokiomis aplinkybėmis - neprisimena. J. jam sudavė smūgius tik į veidą ir sulaužė nosį. Paviršinės pjautinės žaizdelės dešinio dilbio srityje galbūt galėjo gautis nuo kokio įdrėskimo. Po įvykio su J. daugiau nebendravo, jo nematė (2 t., b. l. 124-126);

liudytojas R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra policijos pareigūnas. 2018 m. spalio 4 d. apie 16.48 val. buvo gautas pranešimas apie sužalotą vyrą (duomenys neskelbtini). Jis pats į įvykio vietą išvyko 17.13 val. Atvykus paminėtu adresu, kolega (patrulis) paaiškino, kad vienas sužalotas asmuo yra bute Nr. 21, o kitas sužalotas asmuo - bute Nr. 6. Jis atvyko atlikti įvykio vietos apžiūrą ir koordinuoti veiklos ir patrulių ekipažo veiksmus. Vėliau prie jų prisijungė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekspertas. Įvykio vietos apžiūrą pradėjo nuo buto Nr. 21, kuriame pagal gautą pirminę informaciją, vyko išgertuvės, todėl apžiūrą pradėjo nuo buto durų, kurios buvo atidarytos, pasitelkiant PGT pareigūnus, nes nukentėjęs asmuo iš vidaus buvo užsirakinęs. Kai jis užėjo į butą, buto durys jau buvo atidarytos. Užėjus pamatė raudonos spalvos dėmes. Ant virtuvinio stalo buvo rasti du virtuviniai peiliai, kaip buvo matyti, abu peiliai buvo su raudonos spalvos dėmėmis. Virtuvės patalpoje medinio įrankio, panašaus į kočėlą, nesimatė. Po to nuėjo į nukentėjusiojo A. I. butą. Šiame bute jo koridoriuje ant grindų buvo matyti keletas raudonos spalvos lašų ir lašų dėmių takas (2 t., b. l. 26-28);

liudytoja G. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra policijos pareigūnė. 2018 m. spalio 4 d. apie 16.48 val. gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie bute (duomenys neskelbtini) sužalotą vyrą. Vyko į įvykio vietą. Atvykus, prie pirmos namo laiptinės pastebėjo dėmes, panašias į prilašėjusį kraują. Dėmės tęsėsi iki pat buto Nr. 6. Užėjus į butą, pamatė virtuvėje sėdinčius du vyrus. Vienas iš jų - A. I., gyvenantis šiame bute, buvo sužalotas: kraujas tekėjo iš žaizdos nosies srityje. Antrasis bute buvęs vyras - V. V. Abu asmenys buvo žinomi pagal atliekamą darbo pobūdį. Pasiteiravus kas nutiko, abu vyrai aiškino, kad neva šiame bute jie vartojo alkoholinius gėrimus, dėl neaiškių priežasčių A. I. buvo išėjęs į kiemą, V. V. liko bute. Kieme kažkas į A. I. šovė. Patyręs sužalojimus, A. I. grįžo į butą. Virtuvėje ant stalo matė stovinčias taureles, bet alkoholio butelio nepastebėjo. Bute su vyrais iki medikų atvykimo buvo apie valandą laiko. Matėsi, kad abu vyrai buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. V. V. pristatytas į policijos komisariatą papasakojo, kad tą pačią dieną kartu su A. I. ir J. K.bute, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. V. V. atlikus blaivumo testą buvo nustatytas sunkus neblaivumas - 3,93 promilės. Iš V. V. pasakojimų sužinojo, kad išgertuvių metu A. I. ir J. K. susipyko, nes J. K. A. I. pavadino pedofilu. Konflikto metu J. K. kočėlu sudavė A. I. smūgius į galvos sritį, o A. I., pagriebęs virtuvėje ant stalo gulėjusį peilį, smogė J. K.. V. V. teigė, kad medikus A. I. iškvietė jis pats, kuomet jie ėjo pas A. I. į namus. Apie 18.50 val. gavo pranešimą greičiausiai iš VšĮ GMPS, kad J. K. pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, atgavęs sąmonę. Vyko su juo pasikalbėti. Kadangi J. K. turėjo būti tuojau gabenamas į Kauno klinikas, pokalbis buvo labai trumpas. J. K.nurodė, kad namuose nuo ryto su A. I. ir V. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp jo ir A. I., tačiau konflikto priežasties neprisimena. Konflikto metu A. I. jam sudavė į galvą ir dūrė peiliu, o tada jis gindamasis kažkokiu daiktu sudavė A. I., bet kuo, neprisiminė. Toliau tęsti pokalbio nebegalėjo, nes J. K. buvo išgabentas į gydymo įstaigą (2 t., b. l. 30-32);

liudytoja G. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra policijos pareigūnė. 2018 m. saplio 4 d., apie 16.48 val. iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą apie sužalotą asmenį, esantį bute (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo gautas iš GMP - medikai prašė pagalbos. Nuvykus (duomenys neskelbtini) pastebėjo prilašėjusio skysčio, panašaus į kraują. Nuo kur ši žymė tęsėsi neatkreipė dėmesio, bet dėmės panašios į kraują buvo iki pat buto Nr. 6, esančio antrame aukšte. Buto durys nebuvo užrakintos. Įėjus į butą, virtuvėje pamatė du vyrus, sėdinčius prie stalo. Vienas iš vyrų buvo sužalotas. Kolegė G. Č. vyrą atpažino, kad tai - A. I. Jam iš žaizdos nosies srityje gausiai kraujavo. Antrasis vyras, kurį atpažino kolegė G. Č. - V. V. Akivaizdžiai matėsi, kad abu vyrai apsvaigę nuo alkoholio. A. I. iš pradžių sakė, kad jis buvo kažkur prie kito namo Rukloje, kad jį kažkas pašovė, ar tai padarė sužalojimus peiliu. V. V. minėjo, kad nematė, prie kokių aplinkybių ir kur A. I. buvo sužalotas, sakė, kad atėjęs pas A. I., sužalotą jau rado ir iškvietė GMP. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, prie kokių aplinkybių patyrė sužalojimus, A. I. nurodė, kad buvo pas kaimyną J. ar J., nepamena, kaip jį įvardino, gyvenantį kitoje laiptinėje. Sakė, kad tas kaimynas jam sudavė kočėlu į galvą. Pasakodamas, smūgių vietas rodė ranka, rodė į nosį ir pakaušio sritį. Prie kokių aplinkybių smūgiai buvo suduoti, nepasakojo. V. V. teigė, kad jis nežino, prie kokių aplinkybių ir kur patyrė sužalojimus A. I. Vežant V. V. į policiją, jis pasakė: “nu gerai, pasakysiu” ir ėmė pasakoti įvykio aplinkybes, t. y., kad jis kartu su A. I. buvo pas J. J. K. namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp A. I. ir J. K. įvyko žodinis konfliktas, kadangi J. K. A. I. išvadino pedofilu. Konflikto metu, virtuvėje J. K. smogė kočėlu per galvą A. I., o šis J. K. sudavė smūgį peiliu. Tada V. V. iškvietė medikus A. I. ir palydėjo jį į namus. V. V. atlikus asmens blaivumo testą, buvo nustatytas sunkus girtumas - 3,93 promilės. Kolegė G. Č. ligoninėje kalbėjosi su nukentėjusiuoju labai trumpai, kadangi jis turėjo būti nedelsiant išvežtas į Kauno klinikas. J. K. nurodė, kad nuo ryto su A. I.ir V. V. namuose vartojo alkoholį. Išgertuvių metu A. I. jam sudavė į galvos sritį ir dūrė peiliu, po ko jis kažkuo sudavė A. I., tačiau kuo nepamena (2 t., b. l. 34-36);

liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. spalio 4 d. ryte, laiko neprisimena, jam paskambinęs J. K. paprašė nupirkti alkoholio ir atnešti jam į namus. Jis parduotuvėje nupirko pačio pigiausio alkoholio 3 butelius ir atėjo pas J. K. Patikslina, degtinės ėjo pirkti su dviem savo pažįstamais: buvusiu bendradarbiu V. ir V. B.. Visi trys atėjo pas J. K. Virtuvėje keturiese pas J. vaišinosi alkoholiu. Suvartojus alkoholį, iš buto išėjo abu V., o jis liko pas J. Abu su J. buvo stipriai apsvaigę, todėl J. pasiūlė jam likti pas jį pamiegoti. Abu atsigulė miegoti. Pas J. į butą atėjo A. I. ir atsinešė degtinės. Kurią valandą jis atėjo, nepamena. A. I. atrodė normaliai, jo veidas nebuvo sužalotas, tačiau kiek pažįsta A. I., pas jį nuo seniai yra deformuota nosis. Visi trys virtuvėje prie stalo vaišinosi alkoholiu. Stalas buvo pristumtas prie lango. Jis sėdėjo per vidurį, jam iš kairės sėdėjo J. K., o iš dešinės A. I.. Išgertuvių metu tarp J. K. ir A. I. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu J. K. priėjo prie virtuvinės spintelės ir iš kažkurios vietos, ar iš spintelės, ar iš stalčiaus, pasiėmęs virtuvinį kočėlą, juo sudavė A. I. į kaktos ir į nosies sritis du kartus. Nuo suduotų smūgių A. I. pradėjo kraujuoti. Iš kurios jam tiksliai vietos pradėjo bėgti kraujas, nepamena, mano, kad iš nosies. Sudavęs smūgius, J. K. iš virtuvės pasišalino. Dėl kokios priežasties jis išėjo negali pasakyti, mano, kad pastarasis išsigando pamatęs kraujuojantį A. I.. A. I., susiėmęs už veido, išėjo paskui J. K. iš virtuvės. Girdėjo, kaip A. I.konfliktavo su J., triukšmavo. A. pradėjo J. keikti savo žodynu, tada jis nuėjo iš paskos pasižiūrėti. Užėjęs pas J. į kambarį, pamatė kambaryje, kuriame miega J. K., ant lovos sėdintį J., o A. I. pripuolęs prie J., jį suėmęs savo abiem rankomis per pečius, purto jį. A. purtydamas kažką rėkė J. ir staiga A. viena savo ranka pradėjo atlikinėti tokius smūgius J. į pilvo sritį, kaip, kad badytų J. Teigia, kad paties peilio nematė, geležtės nepastebėjo, tačiau J. nuo jam suduotų smūgių pradėjo balsu dejuoti, šaukė: „aaaa“. Jis išsigando, garsiai pasakė A.: „ką tu padarei“. Iš kur A. tą peilį paėmė, nematė, tačiau jo atliekamus veiksmus Jono atžvilgiu tikrai matė. Prieš tai pas J. virtuvėje naudojosi peiliu pjaustydami šoninę, ar tą peilį galėjo pačiupti A., jis nematė. To momento, kai galėjo būti suduoti smūgiai rankomis J. per galvą, nepastebėjo, nes tuo metu kambaryje jis nebuvo. Jis pats jokių veiksmų J. atžvilgiu neatliko. Jis išsigandęs sugrįžo namo. Namuose pas jį buvusiems savo draugams V. trumpai papasakojo kas atsitiko (2 t., b. l. 48-51; 53-54);

liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nukentėjusiojo J. K.bute vyko išgertuvės. Dalyvavo V. B., V. M., jis ir buto savininkas J. K..Prisigėrė nesaikingai, alkoholis buvo stiprus. Gėrė daug degtinės. V. M. su V. B. išėjo. Jis su J. K. baigė likučius. Užėjo A. I. į svečius, atsinešė degtinės, vėl trise vartojo alkoholį. Visi buvo neblaivūs. Išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp A. I. ir J. K.. J. K. prisiminė, kad jis kažkada turėjo majoro laipsnį, pradėjo rodyti medalius ir girtis, kad tarnavo Rusijos kariuomenėje, turėjo majoro laipsnį, o A. I. išvadino „zeku“. J. K., atsistojęs iš spintelės išėmęs kočėlą juo sudavė sėdėjusiam A. I. ir jį sužalojo - praskėlė galvą, sužalojo nosį. J. K. sudavęs smūgius, iš karto išėjo iš virtuvės. A. I. išėjo paskui J. K. A. I. su J. K. buvo kambaryje, jei pykosi, buvo įtūžę. Matė gulintį J. K. ir šalia jo buvusį A. I.. Ar matė sužalotą J. K., nepamena. Jis iš buto išėjo pirmas, o A. I. dar liko bute. Sugrįžęs namo, B. ir M. papasakojo apie įvykį (2 t., b. l. 57-59);

liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie metus laiko gyvena V. V. priklausančiame bute, kadangi prarado savo butą, o V. V. neprieštaravo, kad pas jį apsigyventų. 2018 m. spalio 4 ar 5 dieną (nepamena, ketvirtadienį ar penktadienį), ryte, laiko neprisimena, V. V. paskambino J. K., kvietė pusryčiauti. Į J. K. butą ėjo trise: jis, V. V. ir V., kurio pavardės nežino, ir, kuris atvažiavo pasisvečiuoti pas V. V. V. anksčiau nepažinojo. Prieš eidami pas J. K., pirko degtinės. Kadangi alkoholinius gėrimus jau pardavinėjo, galvoja, kad pas J. K. nuėjo po 10.00 val. Namuose J. K. buvo vienas. Gal jis ir buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, bet girtas nebuvo. Degtinę gėrė buto virtuvėje. J. K. vaišino šiupiniu, be to, ant stalo dar buvo ant lentelės papjaustytos šoninės. Šalia gulėjo peilis, kuriuo kiekvienas dar sau pjovėsi mėsos. Kaip peilis atrodė, kokio jis dydžio, apibūdinti negali, neįsidėmėjo. Iš J. K. namų išėjo tada, kai suvartojo visus tris degtinės butelius. Išėjo dviese su V. V. V. liko J. K. bute, nes buvo labai girtas ir, kiek pamena, ėjo į kambarį miegoti. Kol buvo J. K. bute, niekas kitas nebuvo į butą atėjęs. Su V. grįžę į V. V. butą gulėsi miegoti, nes abu taip pat buvo gerokai apsvaigę. Nežino, kuri buvo valanda, kai V. V. grįžo į namus, bet jau buvo gerokai numigę. Grįžęs pažadino juos, pasakė, kad įvyko nelaimė. Papasakojo, kad pas J. K., po to, kai jie išėjo, atėjo A., kurį Rukloje vadina (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kadangi jis visiems gyrėsi, kad išgelbėjo Ruklos tvenkinyje skęstantį vaiką, dėl ko buvo apdovanotas, o vėliau paaiškėjus, kad vaiką išgelbėjo visai ne jis, apdovanojimą jam teko grąžinti. V. V. sakė, kad atėjus A., visi trys, t. y. jis, J. K. ir A. buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu J. K. ir A. susipyko, nes vienas vadino save majoru, kitas – kapitonu. Konflikto metu J. K. mediniu kočėlu sudavė du smūgius A. į galvą: vieną smūgį į nosį, antrą – į viršugalvį ar pakaušį, tiksliai nepamena. Sudavęs smūgius, J. K. iš virtuvės išėjo, atsigulė ant lovos kambaryje. Tada A., pagriebęs ant stalo virtuvėje gulėjusį peilį, kuriuo visi pjaustė šoninę, juo smogė ant lovos gulinčiam J. K. į krūtinę. Kiek smūgių peiliu sudavė, V. V. nesakė. Apie tai, kad iškvietė medikus, ką po to darė, V. V. nesakė. Kaip suprato, po šio konflikto V. V. parėjo namo. Ar jis buvo nuėjęs į A. namus, V. V. nesakė. Negali pasakyti, ar V. V. drabužiai buvo kuo nors sutepti, nes nepastebėjo, kadangi buvo girtas ir prižadintas iš miegų. Kas paskutinis išėjo po šio konflikto iš J. K. buto, nežino. V. V. neturi J. K. buto rakto. V. sakė, kad J. K. bute liko jo išmanusis telefonas. Jis telefoną su baltu pakrovėju nešėsi pas J. K., kad pakrauti, o išeidamas, jį pamiršo. Kai su V., palikę V. V., išeidinėjo iš J. K. buto, matė, kad į spyną iš vidaus buvo įkištas vienas sulenktas buto lauko durų raktas. Kai J. K. būna namuose, buto raktas visuomet būna įkištas durų spynoje iš vidaus (2 t., b. l. 61-63);

liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2018 m. spalio 4 d. jis bendravo su J. K.. Tą dieną jam būnant darbe paskambinęs J. K. pasakė, kad grįždamas iš darbo užeitų pas jį. Grįždamas nusipirko degtinės ir užėjo pas J. Jie degtinę išgėrė. Pas J. buvo V. V., J. K., V., kurio pavardės nežino, ir jis. Visi keturi vartojo alkoholį. Ji apsvaigęs nuo alkoholio kartu su V., kurio pavardės nežino, nuėjo pas V. į namus. Pas J. liko V. V.. Po kurio laiko grįžęs namo, V. jiems papasakojo, kad pas Joną atėjo A. J. K. gyrėsi, kad yra karininkas majoras. V. pasakojo, kad J. K. su A. I. susiginčijo. J. su kočėlu sudavė A. o A. su peiliu „šoko“ ant J. Kai jie išėjo su V., tai A. pas J. dar nebuvo. Kurioje vietoje bute sudavė, nežino. Jis pats įvykio nematė, nieko pasakyti negali. Jam V. V. sakė, kad J. K. su kočėlu sudavė A. I., o A. I. su peiliu sužalojo J. K. (2 t., b. l. 65-68);

liudytojas V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. atvyko į svečius pas V. V. Jam žinoma, kad šiuo metu pas V. V. gyvena buvęs kaimynas V. B. Nuo jo atvykimo pas V. V. jie visi trys, kiekvieną dieną vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. spalio pradžioje, penktadienį, ryte, kartu su V. V. ir V. B. nutarė eiti į svečius pas J. (J. K.), pavardės nežino, šio žmogaus anksčiau nepažinojo. Ar J. juos pakvietė, ar V. V. taip nusprendė, nepamena – daug dienų vartojo alkoholį ir daug ko nepamena. Pas J. nešėsi tris butelius „Lituanikos“ degtinės. Degtinę visi vartojo būdami virtuvėje. J. buvo paruošęs užkandos, išgėrinėjo, šnekučiavosi. J. buvo apsirengęs savo karinę uniformą. Matė, kad gavęs daug medalių, turi majoro laipsnį. Kiek laiko praleido bute, nepamena, bet mano, kad maždaug 3-4 valandas. Kol svečiavosi, į butą niekas nebuvo užsukęs. Kai išgėrė visą turėtą degtinę, buvo gerokai apsvaigęs. Su V. B. išėjo į V. V. butą, o V. V., likęs pas J. atsigulė miegoti. Sugrįžę į V. V. butą iš karto gulėsi miegoti. Kiek laiko miegojo, nežino, bet juos prižadino į namus sugrįžęs V. V.. V. V. pasakė, kad jiems išėjus, pas J. atėjo (duomenys neskelbtini) vadinamas A. (A. I.), gyvenantis tame pačiame name, kaip ir J. A. žino tik iš matymo, su juo nebendrauja. V. V. sakė, kad su A. ir J. dar vartojo alkoholį, kad išgertuvių metu J. ir A. tarpusavyje susipyko dėl karinių laipsnių. Sakė, kad konflikto metu J. kočėlu du ar tris kartus sudavė A. į galvą, nuo ko šis apsipylė krauju. Sudavęs smūgius, J. išėjo į kambarį, tada A. I. pagriebė ant stalo gulėjusį peilį, nubėgo į kambarį ir ant lovos gulinčiam J. sudavė ne vieną (skaičiaus nepamena) smūgį į pilvo - krūtinės sritis. V. V. sakė, kad norėjo J. apginti, bet nespėjo. V. V. grįžo susijaudinęs. Tai, kas nutiko, pasakojo kelis kartus. Jis pagalvojo, kad V. girtas ir išsigalvojo, bet gerokai vėliau, išėjęs į kiemą, matė policijos ir medikų automobilius. Praėjus kuriam laikui, atrodo, kad dar tą patį vakarą, į V. V. butą atvyko dvi policijos pareigūnės, kurios pasikvietė V. V. vykti kartu. Ar V. V. išėjęs iš J. buto buvo dar kur nors nuėjęs, jis nesakė. Kas iškvietė medikus ir policiją, nežino (2 t., b. l. 70-72);

liudytojas V. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad 2018 m. spalio 4 d. atvažiavo pas V. V. į Ruklą ir V. V. pasiūlė nueiti išgerti pas J. Nusipirkę alkoholio, nuėjo pas J. Išgertuvėse pas J. dalyvavo jis, V. V., buto savininkas J. ir V. B. Po išgertuvių jis kartu su V. B. nuėjo pas V. į namus miegoti, todėl kas įvyko pas J. jis nematė. Po kurio laiko į namus sugrįžęs V. pasakė, kad išgertuvių metu J. su kočėlu sudavė A. I. į galvą ir dar kažkur, o A. I. J. K. gulinčiam dūrė su peiliu. J. K. buvo sužalotas kambaryje. V. V. tai pamatęs iš buto išėjo, o bute liko J. K. su A. I. Praėjus kuriam laikui po įvykio, buvo susitikęs A. I., kuris pasakė, kad įvykio aplinkybių nepamena, tik pamena, kad jam galvą sužalojo J. K. J. K. daugiau sutikęs nebuvo, su juo ryšių nepalaiko (2 t., b. l. 74-77);

liudytoja I. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. 2018 m. spalio 4 d. buvo jos budėjimo para. Tą dieną, apie 16.35 val., buvo gautas iškvietimas į Ruklą, Jonavos rajone. Pranešimas buvo apie tai, kad asmuo „stipriai kraujuoja, užpuolimas“, valdančioji dispečerė papildomai ją informavo, kad galimai durtas peiliu. Buvo gauta tik tokia pirminė informacija, asmuo, kuris konkrečiai nukentėjo, nebuvo nurodytas. Atvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko policijos pareigūnai, kurie nurodė kur eiti ir informavo, kad yra sužaloti du asmenys, tačiau asmenys yra skirtingose laiptinėse ir butuose, butų numerių nepamena. Pirmiausiai pareigūnai nurodė nueiti pas tą asmenį, kuriam pradurtas pilvas. Užėjusi į butą, kambaryje ant lovos rado gulintį, į aplinką nereaguojantį vyriškį, kuris pasirodė apie 75 metų amžiaus. Vyras nieko nekalbėjo. Ji atliko minimo asmens pirminę apžiūrą. Vyras dėvėjo drabužius, tačiau kuo buvo apsirengęs nepamena, todėl jį apčiupinėjo rankomis, pastebėjo kraujo pas minimą asmenį ant galvos (pakaušio srityje), o pilvo srityje dešinėje pusėje pastebėjo durtinę žaizdą, tačiau iš minimos vietos kraujo nesimatė. Kitų sužalojimų pas minimą asmenį nepastebėjo. Kadangi asmuo į aplinką nereagavo, jam buvo sutvarstyta galvos žaizda ir pilvo žaizda, įvertino, kad minimo asmens būklė yra sunki. Minimas asmuo dar kažkiek pabuvo automobilyje, o ji tuo tarpu nuskubėjo į kitą laiptinę pas kitą sužalotą asmenį. Užėjusi į butą, kambaryje ant lovos pastebėjo gulintį vyrą gal apie 50-60 metų amžiaus, apsirengusį drabužiais. Vyras gulėjo ant nugaros, nieko nekalbėjo, į aplinką nereagavo. Bandė jį kalbinti, šnekinti, pajudino, tačiau jis vis tiek nereagavo. Toliau atliko minimo asmens pirminę apžiūrą, pastebėjo pas jį sužalotą veidą, pamatė sužalotą nosies nugarėlę, kuri smarkiai kraujavo, žaizda buvo atvira. Kitų sužalojimų pas minimą asmenį nenustatė. Apie, tai, kad yra ir dar vienas nukentėjęs asmuo, informavo valdantįjį centrą ir paliko policijos pareigūnus laukti kitos greitosios medicinos brigados. Palikusi minimą asmenį, grįžo prie greitosios automobilio ir vyko su pirmu nukentėjusiuoju į Jonavos ligoninės priėmimą, kur ir paliko minimą asmenį apžiūrai ir jo būklės įvertinimui. Apie įvykusio įvykio aplinkybes jai nieko nėra žinoma (2 t., b. l. 14-15);

liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba VšĮ Jonavos GMP, skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste. 2018 m. spalio 4 d., apie 16.35 val. GMP buvo gautas pranešimas dėl sužaloto asmens, esančio daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš gautos pirminės informacijos buvo žinoma, kad vyksta į pagalbą pirmoji brigada Nr. 1004, kurioje tą dieną dirbo Jonavos GMP slaugos specialistė - I. Č. Iš pirminės informacijos sužinojo, kad iš įvykio vietos pirmoji brigada išsivežė vieną pacientą į Jonavos ligoninę ir reikalinga pagalba antrajam pacientui. Nuvykusi nurodytu adresu, pamatė sužalotą asmenį, kaip vėliau buvo nustatyta, A. I., kuris gulėjo lovoje su rūbais. Ji tvarsčiu spaudė A. I. kraujuojančią žaizdą nosies linijoje, tarp antakių. Pati A. I. neapžiūrinėjo, o rėmėsi tik kolegės Č. prieš tai pasakymu, kad minimo asmens apžiūra atlikta. Policijos pareigūnai apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino ir nieko apie tai nesakė. Pats nukentėjusysis A. I. nieko apie įvykio aplinkybes nesakė, nesiplūdo, buvo ramus (1 t., b. l. 17-18).

2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-47917-18, kurioje tyrimas atliekamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, gauta duomenų dėl naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2018 m. spalio 4 d., apie 16.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu J. K. nesunkiai sužalojo A. I. sveikatą (1 t., b. l. 1- 11).

2019 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro nutarimu nustatyta, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47917-18 atskirtas tyrimas dėl naujos veikos, numatytosBK 138 straipsnio 1dalyje, nes tie patys proceso dalyviai (subjektai) toje pačioje byloje negali turėti skirtingas procesines padėtis (1 t., b. l. 12-14).

2018 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 45-70).

2018 m. spalio 29 d. papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 80-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3082/2018(02) ir specialisto išvadaNr. pG480/2019 (02) nustatyta, kad A. I. konstatuota: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio žasto srityje, paviršinės pjautinės žaizdelės dešinio dilbio srityje, nosies kaulų lūžimas, mušinės žaizdelės nosies nugarėlėje, dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimas. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio žasto srityje, muštinės paviršinės žaizdelės nosies srityje, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, kojos spyris ar medinis kočėlas, tiek veidine dalimi atsitrenkus į kietą buką daiktą. Dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, ko galėjo būti rankos kumštis, spyris ar medinis kočėlas, tiek nugaros sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą. Paviršinės pjautinės žaizdelės dešinio dilbio srityje galėjo būti padarytos aštriu pjaunančiu daiktu. Jei tiriamasis įvykio metu būtų griuvęs, tai sužalojimai būtų buvę padaryti ne vienkartinio griuvimo metu. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nosies kaulų lūžimas, muštinės paviršinės žaizdelės nosies srityje galėjo būti padarytos vieno trauminio poveikio pasėkoje. Paviršutinės pjautinės žaizdelės dešinio dilbio srityje galėjo būti padarytos jam besiginant. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimo padarymo eiliškumą, nėra. Nosies kaulų lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 110-111; 118-119);

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5398)-IS1-1541, nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo virtuvės grindų, padaryta 2018 m. spalio 4 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio J. J. K. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo grindų, miegamajame kambaryje, gale sofos-lovos, padaryta 2018 m. spalio 29 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su genotipu vyro, kurio kraujo rasta ant tampono Nr. 3. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo grindų miegamajame šalia sofos-lovos kairėje pusėje, padaryta 2018 m. spalio 29 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. J. K. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000001 proc. (1 t., b. l. 136-139);

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(1721)-IS1-3344 nustatyta, kad ant tampono, tiriant pažymėto Nr.1, su nuoplova nuo grindų, miegamajame kambaryje, gale sofos-lovos, padaryta 2018 m. spalio 29 d. papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), bei tampono, tiriant pažymėto Nr.3, su nuoplova nuo virtuvės grindų, padaryta 2018-10-04 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo geno tipas sutampa su A. I. genotipu. Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatyta: tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 00000000000000000004 proc. (1 t., b. l. 144-145);

Greitosios medicinos pagalbos stoties 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. MK-238(6.9) nustatyta, kad 2018 m. spalio 4 d., 16.35 val., registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Sudaryta pokalbio stenograma (1 t., b. l. 41-44).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie yra įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, J. J. K. kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. I..

Teisme J. J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes, t. y. jis pripažino, jog 2018 m. spalio 4 d., apie 16.40 val. virtuvėje, (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl kilusio konflikto su A. I., tyčia, kočėlu sudavė smūgį sėdėjusiajam nukentėjusiajam A. I. į galvą ir smūgį į kairę ranką. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė į galvą vieną, o ne du smūgius, kaip nurodyta kaltinime. Teismas tiki tokiais kaltinamojo parodymais, t. y., kad jis nukentėjusiajam sudavė vieną, o ne du smūgius, nes šiuos jo parodymus patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajm nosies kaulų lūžimas, muštinės paviršinės žaizdelės nosies srityje galėjo būti padarytos vieno trauminio poveikio pasėkoje. Duomenų, apie kitus nukentėjusiajam padarytus sužlojimus į galvos sritį, specialisto išvadoje nekonstatuota. Nukentėjusysis A. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė kočėlu į nosį apie du smūgius. Apklausta liudytoja policijos pareigūnė G. A. parodė, kad V. V. įvykio dieną vežamas į policijos komisariatą paiškino, kad J. K. smogė kočėlu nukentėjusiajam A. I. per galvą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. jai nurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į kaktos ir į nosies sritį du kartus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, šis liudytojas nedetalizavo smūgių skaičiaus bei nurodė, kad kaltinamasis sudavė sėdėjusiam A. I. ir jį sužalojo - praskėlė galvą ir sužalojo nosį. Liudytojo V. V. parodymai dalyje dėl smūgių nukentėjusiajam sudavimo, nėra pakankamai informatyvus, teismas jų nelaiko nuosekliais. Teismas vertindamas įrodymus atkreipia dėmesį, kad liudytojui V. V., kuris buvo įvykio metu ir matė įvykį, buvo nustatytas sunkus - 3,93 promilių girtumas. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. B. ir V. M. įvykio metu pas kaltinamąjį nebuvo, kaip buvo padaryti nukentėjusiajm sužalojimai, nematė, jų parodymai yra išvestiniai iš liudytojo V. V. parodymų. Kitų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo parodymus, kad buvo suduotas nukentėjusiajam vienas smūgis į galvos sritį, byloje nėra. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų apie nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, teismas vadovaujasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad kaltė negali būti grindžiama prielaidomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinimas tikslintinas nurodant, kad kaltinamasis sudavė vieną smūgį sėdinčiam nukentėjusiajam A. I. į galvą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, į ranką, suprato, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad tokiais veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų J. J. K. padarytų sužalojimų nukentėjusiajam būtų atsiradę BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tai patvirtina liudytojų bei nukentėjusiojo parodymai. Nusikalstamos veikos mechanizmas patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio aiškiai susilpnino kaltinamojo savikontrolę, todėl neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. J. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 147), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 149), nedirba, yra senatvės pensininkas, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jam atleido, bei atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo amžių, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės dydis, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo laiką bei aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti įpareigojimą visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir J. J. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 117,39 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 152- 155), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis ieškinio neginčija, Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, ir tenkintinas visa apimtimi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

2019 m. lapkričio 19 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. J. K. lėšas - 117,39 Eur, paliktinas iki pilno teismo sprendimo įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. J. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. J. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 117,39 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 39 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas: 191351679).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

2019 m. lapkričio 19 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. J. K. lėšas - 117,39 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė